Ne ne ir darkartą ne!!!!!!!!!! Net nežinau nuo ko ir pradėti prieštarauti. Pirmas dalyjasL nepasimokius integruotai bent pusės metų negalima teigti, kad vienareikšmiškai integruotas mokymas yra blogai. tas 'nenoriu būti kategoriška', skamba kaip pasiteisinimas. antra: pilna ir LASUC'abaigusių, ir KASUC 'ą žmonių, kurie yra absoliučiai nesavarankiški, absoliučiai ne laisvesni. Netgi priešingai. Specialiosiose mokyklose besimokantys mokiniai gyvena kaip šiltnamyje, neįpranta laikytis tam tikrų taisyklių, jiems įsivysto tam tikri neigiami įpročiai, kaip antai: lingavimas, akių spaudimas ir pan. Besimokantys aklųjų mokyklose žmonės neišmoksta suvokti, kad yra matomi, todėl kartais ir elgiasi, tarsi jų niekas nematyttų. maždaug 'jei aš nematau, tai ir manęs nemato'. Gerai, jei vaikas gyvena Vilniuje ar Kaune, gali kasdien važiuoti namo, o kaip sunku vaikui, kuris visą laiką augo su tėvais, staiga būti jų paliktam, gyventi bendrabutyje, su dar trim keturiais kitaisvaikais, kurie turi savo įvairių keistybių, ir t.t. Taip, daugelis iš jūsų sakysit 'taip, mes taip gyvenom ir nenumirėm', beabejo, nuo to nemirštama, bet daugelis iš jūsų ir tėvų pasiilgdavote, ir tikrai nekartą pasvajodavote, kaip gerai būtų mokytis arti namų, tik deja, tokios galimybės nebuvo. Dar kitas dalykas: jeigu niekas nenorės mokytis integruotai, kol, kaip tu sakai, nebus sukurta sistema, kol pedagogai neišmoks dirbti su neįgaliaisiais. O kada ir kaip tu įsivaizduoji tai turėtų atsitikti jeigu niekas nesimokys integruotai? Specialiosios mokyklos ir yra atskirties tarp neįgaliųjų ir sveikųjų didinimas, o ne mažinimas. Daug kur pasaulyje dirbama su asistentais ir niekas iš to problemos nedaro. Specialiųjų mokyklų dėka žmonės ir nežino kaip su tais neįgaliaisiais reikia elgtis, ir klausinėja visokių vėjų kaip antai 'Kaip jūs dantis išsivalot' ir panašiai. Taip, tiesa yra ta, kad integruotai mokantis pasudėtingėja visas mokymosi procesas, sunkiau gauti įvairias priemones, bet nėra ko norėti, kad per dvidešimt šešis metus, kai laisvų žmonių išauginta viena karta kažkas kardinaliai pasikeistų. Jau dabar žmonės turtina savo žinių bagažą kaip reikia elgtis su neįgaliaisiais , ateis laikas, atsiras ir besimokant universitete pedagogikos specialios disciplinos kaip 'neįgaliųjų vaikų mokymas'. Tikrai neanau, kad reikia grįžti į gūdų sovietmetį, kada neįgalųs žmonės buvo atskirti nuo sveikųjų, tarsi tų neįgaliųjų visai nebūtų, Nejaugi labai smagu, kai ateina sveiki vaikučiai iš paprastų mokyklų ir kaip į muziejaus eksponatus į aklus vaikučius žiūri? Tai kam mes tada tiek daug kalbam apie tai, kad norime būti tokie patys ir t.t. jei štai mums reikia specialių mokyklų. Dar gal ir Specialių akliesiems skirtų įstaigų, kad nesipainiotumėm tiems sveikiesiems po kojomis. Gal kuriam atskirą aklųjų valstybę, kur niekas iš nieko nesityčiotų, visi vieni kitiems padėtų, visi viskuo būtų aprūpinti, niekas jokio diskomforto dėl nematymo nepatirtų?
|