IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

VEIKLAUS ŽMOGAUS JUBILIEJUS


Lapkričio 22 dieną klaipėdiečiui rašytojui Juozui Marcinkui būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Šis žmogus buvo labai veiklus, iniciatyvus ir darbštus. Jis aktyviai dalyvavo ne tik Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikloje, bet buvo gerai žinomas įvairios literatūros kūrėjas ir leidėjas. Gyvendamas Klaipėdoje sugebėjo suburti šio krašto šviesuolius ir kartu su bendraminčiais įkūrė Žemaitijos rašytojų bendriją. J. Marcinkus buvo įkūręs privačią knygų leidyklą "Eldija". Šis faktas yra įdomus todėl, kad pasaulio istorijoje neregių knygų leidėjų yra labai nedaug. Žinomi tik du tokie faktai. Taip pat ryškus pėdsakas paliktas meno saviveiklos srityje, išlikę gausūs garso įrašai su J. Marcinkaus įdainavimais rodo, kad daina jo gyvenime užėmė svarbią vietą. 

J. Marcinkus gimė 1928 metais Klibaliuose, Kelmės raj. 1941 metų rugpjūčio 8 d. susižeidė sprogmenimis. Neteko regėjimo ir vienos rankos. 1947 metų rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Kadangi buvo jau subrendęs jaunuolis, tai mokslą vertino labai rimtai. Gana greitai išmoko brailio raštą, turėjo gerą atmintį, puikiai įsimindavo dėstomus dalykus. Aktyviai dalyvavo mokyklos visuomeniniame gyvenime. Lankė meno mėgėjų būrelius, turėjo gražų balsą, dainavo mokyklos chore ir įvairiuose ansambliuose, mėgo dainuoti solo partijas. 1948-1952 m. solinio dainavimo mokėsi pas pedagoges Aldoną Ragauskaitę ir Adelę Galaunienę. Paskatintas mokyklos pedagogų, pradėjo pirmuosius literatūrinius bandymus.  

1953 m. pradėjo dirbti telefonistu Kauno politechnikos institute (dabar Technologijos universitetas). Po darbo vakarais tęsė mokslą. Mokėsi Kauno 4-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje - ją baigė 1958 metais. Ketverius metus dirbo Kauno aklųjų įmonėje darbininku. 1958 - 1959 m. - Lietuvos aklųjų draugijos Kauno miesto pirminės organizacijos biuro pirmininkas. LAD vadovai, pastebėję J. Marcinkaus gabumus ir iniciatyvą, 1959 metais pasiūlė jam persikelti gyventi į Klaipėdą ir pradėti vadovauti naujai steigiamam gamybiniam mokymo kombinatui. Atvykęs į uostamiestį, rūpinosi naujos įmonės statyba, naujų darbo vietų akliesiems ir silpnaregiams steigimu, patikimos ir neregiams saugios gamybinės įrangos komplektavimu ir pan. Jo vadovaujama įmonė greitai plėtėsi, daugėjo darbuotojų, naujai atvykstantiems darbininkams reikėjo gyvenamosios vietos, buvo pradėti statyti gyvenamieji namai. Laikui bėgant, susiformavo lyg ir savotiškas aklųjų mikrorajonas. Mažajame kaimelyje taip buvo vadinama ši Klaipėdos miesto dalis. Ilgainiui LAD Klaipėdos įmonė išaugo į didelį darbo kolektyvą, jame dirbo aštuoni šimtai žmonių, daugiau kaip pusė dirbuotojų turėjo regėjimo sutrikimų. Jis rūpinosi, kad ir po darbo neregiai nesijaustų vieniši ir nenuobodžiautų, kad turėtų įvairiausių užsiėmimų. Gabius dainininkus ir muzikantus skatino aktyviai dalyvauti meno saviveiklos kolektyvuose, mėgstančius sportuoti ragino treniruotis ir dalyvauti įvairiose varžybose. Norėdamas dar geriau pažinti neregių gyvenimą ir jo subtilybes, 1972-1976 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar universitetas), tapo diplomuotu tiflopedagogu. Jo diplominis darbas "Neregių ir silpnai matančių orientavimasis gamybinėje ir gyvenamoje aplinkoje" buvo įvertintas aukso medaliu. Moksliniame darbe keltos mintys ir idėjos tuo metu buvo labai pažangios ir pradėtos taikyti praktikoje ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų sąjungoje.  

J. Marcinkus LAD Klaipėdos įmonės direktoriumi buvo nuo 1959 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. balandžio 29 d. Per tuos beveik 23 metus sugebėjo suburti darnų ir darbštų kolektyvą. Bendradarbių buvo gerbiamas ir vertinamas už reikalų išmanymą. Įmonė turėjo gerą gamybinę įrangą, technologiniai procesai buvo pažangūs, darbuotojų darbo vietos saugios. J. Marcinkus, kad akliesiems ir silpnaregiams būtų patogu gyventi, pasirūpino, kad maisto prekių parduotuvė, buitinių paslaugų įmonės, kultūros namai ir biblioteka būtų nenutolusios viena nuo kitos ir lengvai neregių randamos.  

Svarbią vietą J. Marcinkaus gyvenime užėmė daina ir muzika. Su nuo jaunų dienų pamilta daina nesiskyrė visą gyvenimą. Jau anksčiau minėjome, kad solinio dainavimo paslapčių mokėsi dar gyvendamas Kaune pas šios srities pedagoges. Pradėjęs dirbti, aktyviai dalyvaudavo meno mėgėjų vokaliniuose kolektyvuose. 1959 m. persikėlęs gyventi į Klaipėdą, pradėjo burti dainos mylėtojus, su bendraminčiais kūrė įvairius ansamblius, dažnai koncertuodavo, dalyvaudavo apžiūrose ir festivaliuose. Koncertuose mėgo dainuoti solo, nevengė ir didesnės apimties kūrinių. Pasiekus aukštą meninį lygį, buvo pradėti daryti pirmieji garso įrašai. Jo atliekamas dainas nuo septinto dešimtmečio vidurio galėjo išgirsti ir Lietuvos radijo klausytojai. 1971, 1975 ir 1978 metais buvo išleistos jo įdainuotos solinės plokštelės. Lietuvos aklųjų biblioteka, siekdama įamžinti šio dainininko kūrybinį palikimą, prieš porą metų surinko išsaugotus archyvinius įrašus ir išleido kompaktinę plokštelę "Dainuoja Juozas Marcinkus". J. Marcinkus, kaip dainininkas, buvo ne kartą apdovanotas įvairiais garbės raštais ir padėkomis, 1963 metais jam buvo įteiktas Meno saviveiklos žymūno ženklas, o 1988 metais - Kultūros žymūno ženklas. 

Išėjęs iš LAD Klaipėdos įmonės direktoriaus pareigų, 1982 - 1988 metais dirbo mokytoju suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Klaipėdos skyriuje. 

Tačiau J. Marcinkaus gyvenime vis svarbesnę vietą pradėjo užimti literatūrinė kūryba. Nors kūrybinė mūza jį lankė nuo mokyklos suolo, bet anksčiau dėl didelio užimtumo kūrybai laiko likdavo mažai. Eilėraščiai, aforizmai, apsakymai buvo spausdinti respublikinėje ir rajoninėje spaudoje, neregių literatų kūrybos almanache "Vaivorykštė" (1-5 tome). Dirbdamas pedagogo darbą, vis dažniau rasdavo laiko ir kūrybai, gausėjo apsakymų, apysakų, prisiminimų ir eilėraščių. 1983 metais jis tapo Klaipėdos jaunųjų rašytojų bendruomenės nariu. 1986 metais pasirodė pirmosios J. Marcinkaus knygos: "Dulkė - kalno pradžia" (miniatiūros) ir dvi prisiminimų knygos "Tą vasarą" bei "Širdies kaitra". Bendravimas su Klaipėdos krašto rašytojais paskatino dar glaudžiau bendradarbiauti ir burtis - 1989 m. sausio 19 d. buvo įsteigta Žemaitijos rašytojų bendrija, jos pirmininku tapo J. Marcinkus. 1991 m. jis priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. 1995 m. pasirodė knyga tiflologine tematika "Darbas - gyvenimo prasmė". Autorius per savo gyvenimą yra išleidęs 21 savo kūrybos knygą. Už novelių knygą vaikams "Juodieji gandrai" 1992 m. jam paskirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. 

J. Marcinkus žinomas ir kaip knygų leidėjas. 1990 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdoje įkūrė privačią knygų leidyklą "Eldija". Šiai leidyklai jis vadovavo iki gyvenimo pabaigos. Jo vadovaujama leidykla išleido daugiau kaip 150 įvairių knygų, tarp jų - nemažai tokių, kurias parašė žmonės su įvairia negalia. Ypač norėjo išleisti savo likimo sesių ir brolių literatų kūrybą. Skatino kurti, ieškojo rėmėjų, rūpinosi, kad autoriams leidyba nekainuotų arba kaštai būtų minimalūs. 1992 m. J. Marcinkus išleido neregių literatų kūrybos poezijos antologiją "Prisimenu dar karklų kvapą" (sudarytojas V. V. Toločka). Tai pirmoji neregių literatų grožinės kūrybos knyga, skirta platesnei visuomenei. Su savo leidyklos leidiniais Juozas dalyvavo įvairiose Lietuvos knygų mugėse, keturiose tarptautinėse knygų mugėse: Frankfurte prie Maino, Leipcige ir dukart - Varšuvoje. Reikia pasakyti ir apgailestauti, kad po leidėjo mirties jo darbo niekas netęsė, ir "Eldija" buvo likviduota. 

J. Marcinkus mirė 2004 m. gegužės 17 d. Klaipėdoje. Jo gyvenimas ir veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos istorijoje. Jis dvidešimt metų (1962 - 1982) buvo aktyvus LAD centro valdybos narys, kaip delegatas dalyvavo šešiuose LAD suvažiavimuose. J. Marcinkus - LAD Klaipėdos įmonės kūrėjas ir ilgametis jos vadovas, sugebėjęs suburti darnų ir darbštų kolektyvą. Jo rūpestis buvo ne tik gamyba, bet ir kultūra, buitis, švietimas bei istorinio paveldo išsaugojimas. Reikia pasidžiaugti, kad jo ir bendraminčių įkurtas muziejus prie LAD Klaipėdos įmonės (dabar UAB "Regseda") veikia iki šių dienų. Tai vienintelis toks muziejus, išlikęs LASS sistemoje. 

J. Marcinkaus plačiašakė veikla buvo puikiai įvertinta. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas už nuopelnus Lietuvai 1996 m. liepos 2 d. dekretu Juozą Marcinkų apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 3 d. - Pasaulinė žmonių su negalia diena. 

Gruodžio 14 d. sukanka 85 metai, kai gimė Antanas Jonynas (1923-1976), rašytojas, LAD veikėjas. 

Gruodžio 16 d. sukanka 120 metų, kai gimė Juozas Nemeikša (1888-1958), gydytojas oftalmologas, aklųjų švietimo organizatorius, Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos narys (1930-1940). 

Gruodžio 20 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1948) Leonas Kirkilovskis, ekonomistas, LASS veikėjas, ilgametis LASS Vilniaus įmonės UAB "Liregus" direktorius.  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]