Į Radviliškio kultūros centrą rinkosi aklųjų ir silpnaregių filialo nariai, svečiai, miesto vadovai ir visi, kam brangus filialo vokalinis ansamblis "Pasagėlė". Visi šie žmonės suėjo, suvažiavo paminėti "Pasagėlės" 20-metį. Prisiminti ansamblio įsikūrimą, grįžo iš Vokietijos pirmoji ansamblio vadovė Rima Godelienė. Ji su Radviliškio aklųjų ir silpnaregių filialo pirmininke Janina Aižiniene po 1998 metų ataskaitinio susirinkimo vakaronės nusprendė, kad reikia narius suburti bendrai dainai. Rima savo profesionalia klausa išgirdo galinčius dainuoti ir pakvietė susitikti. Jau 1999 m. balandžio mėn. koncertavome Šiaulių scenoje-konkurse. Nedrąsiai, bet su dideliu noru pradėjo lankyti repeticijas filialo nariai Stasys Čepas, Irena Calkienė, Giedrikų šeima (mama, sūnus ir marti).
Keitėsi dainininkai ir vadovai. Ansamblis buvo pavadintas "Pasagėlės" vardu. Dabar sunku pasakyti, kuris tikresnis krikštatėvis, ar buvęs VšĮ Šiaulių ir Tauragės Regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickas, ar Kultūros skyriaus vedėjas Augenijus Jurgauskas. Jie abu mums linkėjo laimės, o jos simbolis - pasaga. Po Rimos ansambliui vadovavo kantrus ir taktiškas muzikos mokytojas Sigitas Armonas (Šventės metu pagerbtas jo atminimas), kolektyvas pasipildė naujais dainininkais, Reda Petrauskiene, Edita Vaitkute, Juozapa Stašiene .Jau tuo metu mes turėjome aibes padėkų ir diplomų. Keliavome po rajoną ir visą Lietuvą. Gyvenimas nestovi vietoje, Sigitas dėl asmeninių aplinkybių paliko mus, bet mielai mus ėmė mokyti vadovė Roma Apšegienė, šventės scenoje ji buvo drauge su ansambliu. Daug kur dainavome, susipažinome su naujais kolektyvais, todėl į mūsų jubiliejinį koncertą atėjo ir atvažiavo net 7 kolektyvai Iš Klaipėdos, Jonavos, Šiaulių ir kitų rajonų.
Žmogui, turinčiam negalią daina yra vaistas, bendravimas - tai gyvenimas be depresijos, todėl mes dainavom, dainuojam ir dainuosim. Esame dėkingi savivaldybės administracijai, suprantančiai, kad menas, kultūra neregiams reikalinga kaip duona.
Janina Aižinienė
Gruodžio 13 dieną Panevėžio aklųjų koplytėlė kaip niekad buvo pilna. Sulaukėme garbingų svečių, tarp kurių Panevėžio šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas ir jo vadovaujamo choro giedotojai. Tai buvo neįprasta savaitinių šv. Mišių diena. Čia visai dienai buvo išstatytas Švenčiausiasis Sakramentas adoracijai. Mišių pradžioje kunigas Jonas pasidžiaugė, kad nuostabi dovana ypatingai prisiliečia prie neregių bendruomenės. Katalikų bažnyčia šią dieną minį šv. Liuciją, neregių ir akių ligų gydytojų globėją. šią šventę palydime čia susiburdami adoracijai. Tiesiog stebuklas! Prasmingas buvimas dienos šventėje ir nuostabus susikaupimas advento metu. Po 9 val. prasidėjusių šv. Mišių pagarbinę Švenčiausiąjį Sakramentą daugelis pasiliko asmeniniam susitikimui su Jėzumi. Neįtikėtina, bet iki pat 17 val., kuomet baigėsi adoracija, koplytėlė nepritrūko maldininkų. Kunigas Jonas nuoširdžiai džiaugėsi pamatęs tokį didelį būrį adoruotojų. Dėkojo pagrindinei šios dienos organizatoriai Rasai. Ir už taip gausiai suburtus adoruotojus ir už nuostabiai išpuoštą koplytėlę. Viskas byloja apie artėjantį Kristaus gimimą.
Baigėsi diena, pilna Dievo artumo, maldos ir širdies kalbėjimo. Ir tylos.
Panevėžio aklųjų koplytėlė įsikūrė 1994 metų gegužę. Tuometis LASS Panevėžio įmonės vadovas Alfonsas Kudaras skyrė patalpas. Neregiams atsirado galimybė čia pat gauti visus bažnytinius patarnavimus, o tam pasišventė tuometis Kristaus Karaliaus Katedros klebonas dekanas Monsj. Juozapas Antanavičius. Paskutiniuosius dvejus metus, susilpnėjus monsinjoro sveikatai, jį pavaduoja kun. Jonas Morkvėnas. Kaip jau tapo įprasta, kiekvieną penktadienį čia klausoma išpažinčių, aukojamos šv. Mišios ir meldžiamasi įvairiausiomis intencijomis.
Panevėžio tikinčių aklųjų bendruomenė viliasi, kad tai buvo pirmoji, tačiau tikrai ne paskutinė Švenčiausiojo Sakramento garbinimo iškilmė. Nuoširžiai dėkojame kunigui Jonui už mums skirtą laiką ir pasitikėjimą.
Arvydas Markevičius
LAB Panevėžio padalinyje gruodžio 13- dieną šiltai, jaukiai, dvasingai ir nuoširdžiai prisiminėme poeto, rašytojo ir LAD kūrėjo Antano Jonyno 95-ąsias gimimo metines. Bibliotekoje viešėjo Lietuvos aklųjų organizacijos kūrėjo sūnus - poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas. Gera išgirsti iš garbaus žmogaus žodžius: "Smagu, kad prisimenate tėvą". Antanas A. Jonynas pasakojo, kad augo ir brendo humanitarų šeimoje tarp knygų, girdėjo tėvo, jo kolegų ir bendražygių samprotavimus ir smarkesnius pasiginčijimus. Po studijų sūnus buvo tėvo padėjėju, gerai mokėjo skaityti Brailio raštą. Pasakojo, kad savo pirmuosius literatūrinius kūrinius pirmiau parodė A.Baltakiui, aišku, tėvas neapsidžiaugė. Vėliau užsimezgė kūrybinis dialogas tarp tėvo ir sūnaus. Antanas A. Jonynas ypatingai pagarbiai prisiminė savo senelį. Senelis buvo principingai nusiteikęs prieš tarybų valdžią. Pirmomis okupacijos dienomis pasakė: "Šitai valdžiai netarnausiu nė valandos". Būdavo aštrių susikirtimų tarp tėvo ir senelio. Antanas Jonynas iš pradžių už gražią perspektyvą entuziastingai rėmė naująją santvarką, bet laikui bėgant jo nuomonė keitėsi. O ir Juozas Bartkus prisimena, kaip Antanas Jonynas skatino ir stengėsi, kad Lietuvos aklųjų sąjungos steigimo liudininkas, pirmojo Lietuvos aklųjų sąjungos suvažiavimo delegatas, vienas pirmųjų Kauno aklųjų instituto mokinių Vincas Lukoševičius parašytų ir išleistų knygą "Sunkiais gyvenimo keliais" - apie tą kūrybingą ir veiklų Aklųjų sąjungos darbą, apie to laiko žmonių nusiteikimą, ir šviesų požiūrį į aklojo galimybes. O Lietuvos aklųjų istorijos žinovas ir metraštininkas Valentinas Vytautas Toločka teigia, kad Antanas Jonynas rinko medžiagą apie Praną Daunį ir ruošėsi apie jį rašyti. Vadinasi, jis nebuvo abejingas anai prieškarinei kuriamajai dvasiai.
Poetas Antanas A. Jonynas skaitė savo kūrybos eilėraščius, skirtus tėvui ir eilėraščius iš įvairių rinkinių - intelektuali ir jautri poezija. Perskaitė ir savo tėvo meilės lyrikos perlą: "Baltoji naktis". Pasakodamas apie tėvą, prisiminė, kad visi šeimos nariai mokėjo skaityti Brailio raštą. Sūnus peržiūrėjo tėvo kūrybinį palikimą, užrašytą Brailio raštu ir išleido poezijos rinktinę "Rugsėjo pilnatis". Kai klausėme apie J.V. Giotės Fausto vertimą, mus nustebino poeto noras "Faustą" versti iš naujo. Pasirodo, poetinė mintis negali sustoti. Raskime ir mes laiko perskaityti šį J.V. Getės šedevrą, perleistą per jautrią širdį.
Mūsų Arvydas Markevičius irgi buvo parengęs porą dainų ir padeklamavo A.Jonyno poemą "Ir žodis - velnias" . Mums Antanas Jonynas yra ir bus pavyzdys, kad reikia priešintis aklumo keliamai inercijai, kad kiekvieną dieną reikia nepasiduoti aklumo despotui. Visi šie geri linkėjimai likimo broliams išsakyti trijose knygose: "Defekto korekcija", "Reabilitacijos mįslės", "Žmogiškoji reabilitacija".Susitikimas su poetu Antanu A.Jonynu dar kartą priminė pitą poetą Antaną Jonyną, jo idėlį į Lietuvos aklųjų organizacijos kūrimą.
Juozas Bartkus
Gruodžio 17 dieną Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė Pasaulio aklųjų sąjungos rezoliuciją, patvirtinančią, kad sausio 4-oji yra skelbiama Pasauline Brailio diena. Pasaulinės Brailio dienos tikslas - nešti žinią pasauliui apie Brailio rašto svarbą akliems ir sunkią regos negalią turintiems žmonėms.
Pasaulio aklųjų sąjungos garbės prezidentė Dr. Penny Hartin taip apibūdino naujieną: "Tai puiki žinia! Džiugu, kad Jungtinės Tautos pripažino Brailio svarbą. Ne tiek daug pasaulyje yra išradimų, turėjusių ir turinčių tokią įtaką žmonių su negalia raštingumui ir savarankiškumui, kaip Brailio rašto sukūrimas. Priešingai nei moderniosios technologijos, kurios yra pernelyg brangios ir sunkiai prieinamos daugumai neregių, Brailiu galima rašyti ir skaityti naudojantis pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, prieinamomis visiems, nepriklausomai nuo ekonominių, geografinių ar lingvistinių barjerų."
Parengta pagal www.lass.lt
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) negalią turintiems asmenims išduos naujo pavyzdžio neįgaliojo pažymėjimus. Naujieji pažymėjimai bus patogesni keliaujantiems į užsienį - jų įrašai bus ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. NDNT neįgaliojo pažymėjimus išduos ir pensinio amžiaus asmenims. Pagal dabartinę tvarką, pensinio amžiaus asmenys, kuriems NDNT nustato specialiuosius poreikius, norėdami gauti socialines paslaugas ir lengvatas, kreipiasi į savivaldybes, kurios nustato specialiųjų poreikių lygį ir išduoda neįgaliojo pažymėjimus. Nuo sausio 1 d. dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir neįgaliojo pažymėjimo išdavimo pensinio amžiaus asmenims į savivaldybes kreiptis nebereikės - NDNT, nustačiusi specialiuosius poreikius, kartu nustatys jų lygį ir išduos neįgaliojo pažymėjimą.
Iki 2019 m. sausio 1 d. visi išduoti neįgaliojo pažymėjimai (taip pat ir išduoti savivaldybių) galios iki ant jo nurodyto termino, taigi jų pasikeisti nebūtina.
Parengta pagal www.lass.lt