Informacinės technologijos (IT) ne tik palengvina, bet ir keičia mūsų gyvenimą! Ši tiesa tokia akivaizdi, kad nereikia jos net įrodinėti. IT jau senokai pasiekė ir neregius. Šias technologijas išmanančių žmonių nuomone, dar daugiau įvairių galimybių atsivėrė atsiradus išmaniesiems telefonams. Tačiau, prieš pradėdami vardinti išmaniųjų telefonų privalumus, visi konsultantai perspėja, kad nepataria kiekvienam neregiui tuojau pat pereiti prie jų. Nematančiam žmogui išmokti naudotis išmania technika nėra paprasta. o ir ne visada tam yra būtinybė. Jei žadama naudotis tik paprastomis funkcijomis - skambinti, siųsti žinutes ir pan., užtenka paprasto telefono. Jeigu tokio telefono jau nebepakanka - tada išmanieji telefonai kaip tik jums! Siūlome keletą būdingesnių šių telefonų panaudojimo atvejų. Be abejo, jų yra ir daugiau.
Viena dažniausiai neregių naudojamų - viešojo transporto programėlė; ją atsisiuntusieji savo telefone turi informaciją apie eismo maršrutus, tvarkaraščius, realiu laiku gali "matyti", kokia transporto priemonė atvyksta į stotelę. telefonu galima patogiai atlikti įvairias banko operacijas. Naudojantis specialia programėle telefoną galima susieti su svarstyklėmis ar kraujospūdžio matavimo aparatu. Programėlė ne tik įgarsina rezultatą, bet ir išsaugo duomenis, juos vėliau galima pažiūrėti, palyginti ir pan. Turint šią programėlę, nebūtina turėti kalbančių priemonių.
Labai populiarios bendravimo programėlės. Jos akliesiems praverčia ne tik laisvalaikiu. Pavyzdžiui, vaizdo skambučiu paskambinus draugui per Skype programą galima išsiaiškinti kelią, paprašyti apibūdinti kelyje sutiktą objektą, išsirinktą prekę ir pan. Telefoną netgi galima naudoti kaip skenerį - nufotografavus tekstą programa jį įgarsins. Yra programų, kurios gali apibūdinti nufotografuotą daiktą, padėti atskirti spalvas ir pan. Regos negalią turintys jau naudojasi ir įvairiomis pramogoms skirtom programėlėm (tarkim, pirkti bilietus į renginius ar keliones).
Šiuolaikinės technologijos jau yra įdiegtos į viešąjį Vilniaus transportą. Turint išmanųjį telefoną jomis taip pat galima sėkmingai naudotis.
Kiekviena iš čia paminėtų ir nepaminėtų programėlių labai dažnai reikalauja kantrybės, įgudimo, gal net atskiros diskusijos ar specialiųpatarimų. Diskutuokite, dalinkitės savo mintimis tiek "Mūsų žodžio", tiek "Šulinio" puslapiuose. Laukiame jūsų patirties, pastebėjimų, patarimų, prieštaravimų...
Vasario 10 dieną LAB Kauno filiale įvyko popietė "Kai dėjome knygą prie knygos" iš Kauno aklųjų bibliotekos istorijos.
"Nuo bibliotekos įsteigimo praėjo septynios dešimtys metų, pasikeitė žmonių kartos, keitėsi LAD struktūra, keitės bibliotekos buvimo vieta, ją kūrę ir joje dirbę žmonės, bet svarbiausias darbo vaisius - knyga, išliko kaip didžiausia dvasinė vertybė, padedanti siekti trokštamo idealo, knyga - tai langas į nuostabų pasaulį", - kalbėjo svečias dr. Valentinas Vytautas Toločka, pristatydamas prieš kelerius metus parašytą LAD Kauno bibliotekos dvidešimties metų veiklos apžvalgą nuo 1945 iki 1965 metų.
Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus biblioteka buvo įsteigta pačių kauniečių iniciatyva 1945 metų pradžioje ir veikė iki Aklųjų draugijos centrinės bibliotekos įsteigimo 1966 metais. Renginio metu prisiminėme pirmuosius knygų perrašinėtojus: S. Pilypienę, V. Toločką, A. Poznanskienę, D. Krupenkovą, A. Brūzgaitę, B. Repšytę, R. Rakauską, bibliotekos kelią iki šių dienų ir joje dirbusias A. Deltuvaitę, J. Misevičienę, A. Kunickienę, L. Stasiulienę, V. Briedytę; įvykusius knygų spausdinimo pasikeitimus, knygos kelią iki šių dienų.
(LAB info)
Vasario 11 d. į VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centrą susirinko gausus satyros ir humoro gerbėjų būrys. Atėjusiųjų laukė smagus susitikimas su kauniečiu satyriku, prozininku, vertėju Jurgiu Gimberiu. Kauniečiai aklieji su šiuo nuoširdžiu, šmaikštaus žodžio meistru bendrauja ne pirmą kartą. Kas dveji - treji metai rašytojas praskaidrina nuotaiką jo laukiantiems literatūros bičiuliams. Apie rašytojo kūrybą kritikas Alfredas Gusčius yra rašęs : "Esminis Gimberio humoreskų bruožas - paradoksalumas. Komiškas turinys išlaužiamas tarsi iš "piršto", priešinat loginę pasakojimo seką, painiojant veikėjų veiksmus... nepaisant plunksnos valiūkiškumo, juntama, kad ją valdo išmintingas intelektualas". Satyrikas yra išleidęs daugiau nei 10 humoreskų rinkinių, daug verčia iš rusų kalbos: tai ir M. Bulgakovo , I. Ilfo ir Petrovo, A. Marininos, Y. Babelio ir kt. autorių kūriniai. Derlius gausus - kelios dešimtys išverstų knygų.
Bendravimas su J. Gimberiu niekada neprailgsta: klausytum ir klausytum jo skaitomų humoreskų. Tad ir šįkart bendravome, šypsojomės, puikiai jautėmės.
Popietės dalyviai sutarė su mylimu autoriumi susitikti kitais metais. Kauno akllųjų bendruomenės nariai Jurgiui Gimberiui nuoširdžiai dėkoja už geranorišką bendradarbiavimą.
Vasario 13 d. Kauno Žaliakalnio seniūnijoje surengta šventė "Nežmoniškai tvirtas apsikabinimas", skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo ir Valentino dienoms. Šventėje dalyvavo VDU muzikos akademijos dėstytojo Sergėjaus Krinicino klasikinės gitaros studentai ir VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro mėgėjų teatro "Aira" skaitovės Roma Girnienė ir Zita Klibavičienė. Skambėjo R. Mikutavičiaus, Just. Marcinkevičiaus, E. Perednytės, V. Mačernio ir kt. autorių eilės. Pagrindinis renginio organizatorius - Kauno Žaliakalnio seniūnijos seniūnaitis, bendruomenės centro "Spindulys" pirmininkas, Juozas Miliauskas.
Gražina Siderevičienė
Kovo 6 d. VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro koncertų salėje įvyko renginys, skirtas paminėti dvi gražias artėjančias šventes - tai Tarptautinę Moterų solidarumo dieną ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Džiugu, kad kartu su šiomis šventėmis ateina pavasaris, bunda gamta, juk žemės grožis - tai gėlių žiedai.
Šventinį koncertą surengė liaudiško muzikavimo grupė "Atgaja" (vadovas Rimvydas Auryla) ir plastikos studija "Tu ir Aš" (vadovė Rūta Januškevičienė). Renginyje dalyvavo, sveikinimo žodį tarė, moteris apdovanojo gėlėmis bei skanėstais LR Seimo narys Algis Strelčiūnas, Vilkpėdės seniūnas Mindaugas Kuncaitis. Tarp renginio svečių buvo aktyvus visuomenės veikėjas Paulius Rutkauskas, UAB "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis.
(VBSPC)
Kovo 9 d. VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centre šventiniu koncertu "Šaknimis į tą žemę įaugę" buvo paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 - metis. Menines pajėgas sutelkė centro kanklių ansamblis, mėgėjų teatras "Aira" ir moterų vokalinis ansamblis "Credo".
Kanklininkai ne tik grojo instrumentinius kūrinius, tokius kaip J. Naujelio "Lietuva brangi" ar M.K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina "Vai lekia, lekia", bet pradžiugino žiūrovus ir lyriškomis lietuvių liaudies dainomis. Labai šiltai buvo sutiktos "Credo" dainininkės. Ne vieną dainą publikai prašant teko kartoti. Tarp jų ir J. Kairio "Ateik iš pasakos" (žodžiai E. Balčiūtės) bei B. Špaginos "Pasiilgau tavęs" (žodžiai A. Katiliaus). Koncertą gražiai sujungė J. Strielkūno, Just. Marcinkevičiaus, R. Mikutavičiaus ir kitų lietuvių autorių eilės, skaitomos mėgėjų teatro "Aira" skaitovių.
Ir atlikėjų, ir žiūrovų nuotaika buvo pakili, niekas nenorėjo skirstytis. Taigi, renginys neapvylė.
Gražina Siderevičienė