Įdomūs pasikalbėjimai. Pastebėsiu du dalykus.Pirmiausia nesuprantamas skaičius 10. Ką gi reikės daryti, kai atsiras regintis žmogus, kuris bus tikras neregių draugas, organizacijos patriotas ir t.t., mat iškils problemėlė: su jo priėmimu reginčių skaičius bus nebe 10 bet 11 procentų? O antra: kam reikalinga aklųjų organizacija? Manau, tai yra esminis dalykas, kuris ir lemia, kas gi gali būti LASS nariu. 1. Savitarpio pagalba. Pažįstu daugybe reginčiųjų, kurie daugybę metų būdami kartu su neregiais, taip ir neperpranta jų buities, orientavimosib bendravimo ir kt. ypatumų. 2. Atstovavimas. Patys esame ne kartą garsiai skelbę: nieko neriagiams be pačių neregių. Prisimenu, kai valdininkai nusprendė, kad neregys, turintis 20 proc. darbingumą nieko negali dirbti. Arba, orientyras t.y. vamzdis užtveria šaligatvį, nes, suprask, eis kvailas neregys ir atsitrenks į ne vietoje pastatytą automobilį. 3.Bendravimas. Ką tik apakusiam visada bus svarus neregio pasidalijimas patirtimi iš naujo žengiant į kitą, tamsos gyvenimą. Neįkainojamas dalykas bus, kai tas patarėjas yra, kaip minimum organizacijos vadovas ar turintis kitų pasiekimų profesinėje, visuomeninėje ir pan. veikloje. Šitą sąrašėlį siūlau pratęsti kiekvienam turinčiam regėjimo sutrikimų ir nuoširdžiai remiantis savo patirtimi atsakyti į klausimą: kaip vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje spręstų sveikieji. Ar organizacija „praskiesta“ reginčiaisiais galėtų būti LASS? Manau, kad ne. Tai būtų pripažinimas, kad neregiai nesugeba spręsti savo problemų ir jiems reikalinga globos bendrija. Kažkas panašaus į trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmečio buvusias organizacijas. Nesakau, kad jos tuomet buvo nereikalingos. Bet dabar, kai turime daug išsilavinusių neregių, ar verta grįžti į pradžių pradžią?

Nežinau argumentų kodėl į aklųjų ir silpnaregių sąjungą norimą priimti reginčius ir kas tokie būtų priimami, jei tai šeimos nariai ar veiklose padedantys žmonės, tai, manau, daug teisingiau būtų jei jie būtų traktuojami organizacijos savanoriai, juolab, kad savanorių dalyvavimas daug kur yra pliusas organizacijai.
Tenka girdėti kitose organizacijose dalyvaujančių sunkią negalę turinčių skundus, kad dažnai dalyvauja veikloje stipresni žmonės, o sunkesnę negalę turintiems nebelieka vietos. Jei tiesiai šviesiai – nueinama lengvesniu keliu. Ar nebus taip ir pas mus priėmus stipresnių pajėgesnių žmonių? Ar jie turės tokias pat teises kaip neįgalieji? Manyčiau, kad tai neteisinga ir numanau, kad taip gali atsirasti daugiau trinties ir konfrontacijų.
Kiek žinau – dauguma neregių yra prieš sveikųjų priėmimą lygiaverčiais nariais, nes deja, toli gražu nesame lygiaverčiai ir jei organizacija vadinasi aklųjų ir silpnaregių sąjunga – tokie joje ir turi dalyvauti.