Straipsnio "VASAROS PATIRTYS" komentarai

1. Arvydas (78.63.188.100) 2016.09.10 08:12:33

Vėl džiugu išgirsti apie šią „Kūno kalbos“ stovyklą. Tikrai save galiu priskirti tiems, kurie sau pasako: tai ne man... Turiu dvi blogas patirtis. Na, su viena jau atsisveikinau. Gerų, kantrių draugų dėka. Turiu galvoje kompiuterius. Kai kam gal pasirodys keista, bet aklųjų organizacijos darbuotojai tiesiog atkalbinėjo, kad tik neliesčiau jokio kompiuterio. Kodėl? Na, sugadinsi, ne aklojo tai reikalas. O, ne, visgi bandžiau. Bet pasitaikė tokie mokytojai, kurie tikrai patvirtino, kad aklam tikrai nėra ką veikti. Paminėsiu tik vieną smulkmeną: man rodė kaip reikia dirbti su kompiuteriu, kuris neturėjo taip vadinamos, džoso programos. O kai draugai parodė, kas tai yra džosas, „nušvito akys ir atsirišo rankos“. Antra, keista patirtis- šokiai. Viena suprantu- šokis yra nuostabus dalykas. Bet maža smulkmenėlė- reikia mokėti. Taigi, vos tik atėjau į organizaciją, tuoj pakvietė į šokių kolektyvą. Pradžioje priešinausi, bet kiek galima spyriotis. Pagalvojau, kad tikrai, taip nuoširdžiai kviečia, gal gi čia aklųjų organizacijoje, žino, kaip neregius išmokyti ir šio, nepasiekiamo meno. Pabandžiau. Žinoma, nieko neišėjo. Nežinau, kiek aš tame šokių kolektyve būčiau strakaliojęs, jeigu ne akomponiatorius, švelniai perdavęs vadovų žodžius: gal geriau iš tiesų nelankyk tų šokių. Iki šiol man tai terra inkognito. Suprantu tuos šokių būrelių vadovus. Kad neregį išmokyti visokių šokio figūrų reikia daug laiko ir kantrybės. O jiems juk reikia beveik gatavo šokėjo. Taigi, tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad atsiranda neregių kurie puikiai įvaldo kūno kalbą. Ir ačiū tiems kantriems mokytojams.

Vardas:

Komentaras:
  komentavimo taisyklės ir nuostatos

["Mūsų žodžio" turinys]