Geras, glaustas straipsnis ir jis turėtų atsidurti Aklųjų istorijos muziejuje šalia relikvijų, kurios mums mena muzikos mokytoją, chorvedį, kompozitorių, žurnalistą, rašytoją Antaną Adomaitį. Atsimenu, kai mums parodė savo sparnelį su kuriuo nesiskyrėnuo pirmųjųdienų Aklųjų Instituteiki muziminių aukštumų, su kuriuo įamžino draugystę ir bičiulystę. Jegu tie šventi instrumentai, kurie įamžino žmogų tarp Lietuvos aklųjų pirmuoju yra aklųjų istorijos muziejuje, tai labai gerai, o jeigu nėra, tai reikia tartis su jo dukterimis, kad jas perduotų ir jos taptų mūsų visų šventenybėm visam laikui.