Aš irgi vis ketinau parašyti apie integraciją, bet vis kažkaip... minčių atrodo neužtenka, ar šiaip nerandi kaip žodžiais išreikšti tai ką manai... penkerius metus mokiausi LMTA, jau metus dirbu Lietuvos nacionaliniam radijuj ir televizijoj, gyvenu visiškai savarankiškai, nežinau tokio darbo, kurio negalėčiau pasidaryti pati, ir vis galvoju, ar aš jau tikrai galiu jaustis integravusis į visuomenę? Neseniai man paskambino LRT atstovė spaudai, sakė girdėjo apie mane, jog esu gabi garso režisierė, ir viena žurnalistė norėtų parašyti straipsnį. Susimąsčiau. tikrai žinau, jog esu ne ką gabesnė už kitus, bet kadangi nematau, atrodo, jog jeigu galiu apskritai ką nors daryti esu talentas. Mane tai slegia, man nepatinka, kad mano sugebėjimai vertinami pagal tai, kad nematau. Juk jei būčiau eilinis paprastas žmogus, baigčiau akademiją, įsidarbinčiau, niekam išskyrus draugus ir artimuosius nerūpėtų mano pasiekimai. o dabar? LRT visi mane pažįsta, ar bent jau kažką girdėję, sklando gandai apie mano antgamtišką talentą, Man šito nereikia. Tiesiog norisi pasakyti,