Aktualus straipsnis.Nors autorius iš karto ir apsidraudžia, nesitikėdamas komentarų, manydamas, kad visi „išmintingai patylės“.Žurnalo skaitytojams tai jau įprasta. Geriau patylėti...Ką gi duoda suvažiavimai tarp rinkiminių suvažiavimų? O kaip ir kas nusprendžia apie vadovų piktnaudžiavimo atvejus?Pridėsiu dar vieną klausimą.O kas gi pasakys, kad šios sudėties suvažiavimai yra blogi? Kam tą sudėtį iš viso keisti? Kur tas kriterijus, kuris parodo suvažiavimo blogą darbą? Atsiverskim bet kurią LASS ataskaitą. Viskas nuostabu.Visose veiklos srityse vien tik pasiekimai. Dvi aklųjų įmonės jau uždarytos. Kas nors už tai organizacijoje atsakingas? Na, geriausiu atveju- direktorius. O šiaip, kalta pasaulinė ekonominė krizė.Gal ir nusijuokim... Kas suvažiavimuose prisiminė Jonyną.Aišku, ir ne tik jį.Bet jo žymiuose veikaluose paminėta, kad akląjį svarbu ištraukti iš namų. Ir čia tikrai ne pinigų svarbiausias klausimas. Bet kaip visi žinome,darbas ir įdarbinimas, tai pati efektyviausia priemonė akląjį padaryti pasitikinčiu žmogumi.Tuo pačiu, įsigyti neabejingą organizacijos veiklai narį.O ką gi turime šiandien? Kaip jau minėjau, gerai dirbančią organizacijos administraciją ir kitą dalelę asmenų, kurie amžinai viskuo nepatenkinti. Tiesa, mane vis dar stebina tas administracijų „humanizmas“, kad tų nepatenkintųjų ir atvirai konfrontuojančiųnebraukia iš organizacijos sąrašų.Nejaugi visiškas tų žmonių nuomonės ignoravimas reiškia demokratiją? Atkreipsiu dėmesį, kad ta dažniausia opozicija, tai organizacijos senbuviai. Kas labai svarbu- neabejingi organizacijos likimui.Tuo pačiu prisimenu ne vieną buvusį administracijų veikėją. Kur gi jie dabar?Dirbdami visiems rodė špygą, tiesa, įsikišę ją į kišenę. O dabar apie juos kas ką žino?Netyčia sutikti ir pakalbinti jau atvirai tą pačią pirštų kombinaciją rodo. Tik jau slėpti nebereikia.Taigi, ar turime kokią išeitį? Manau, kad suvažiavimų skaičius tikrai ne pats svarbiausias klausimas. Pirmiausia atsakykime į klausimą: ar turime organizacijoje problemų?Žinoma, ne tų, kurios susiję su pasaulinėmis krizėmis.O gal toji oponuojanti dalis vis dėl to rodo į tuos dalykus, kurie mūsų organizacijai yra nepriimtini, būtini keisti?Kas iš tokio suvažiavimo, į kurį atvyksta visiški organizacijos „profanai“?Tikrai galiu nurodyti ne vieną ir ne du tokius „mūsų“ atstovus.Tiesiog tuščias vietas. Pasitaikius progai, lėktų jie nuo LAss, kaip yra pademonstravęs jau ne vienas...Esu įsitikinęs, kad tokių, kurie ir gula ir keliasi su mintimis apie organizacijos gyvenimą tėra koks 50, o gal 100. Gaila, bet jie dažniausia yra toje opozicijoje, kurios dabartinė administracija visiškai nepaiso.Taigi, patekti į suvažiavimą delegatu neįmanoma.Galgi reikėtų įsiklausyti į kritinį žodį ir viešai žurnalo puslapiuose pakalbėti apie mūsų bėdas. Duoti žodį „opozicijai“.Įvardinkim bent jau 10 konkrečių bėdų, kurias reikėtų spręsti.Žinoma, ne administratorių, funkcionierių, o tų, kuriems skauda dėl kiekvienos juodos dėmės.Aktualios mažiausiam nariui.

Tų pasikeitimų organizacijoj nebus dar šimtą metų, nes jų niekam ir nereikia. Nu gerai, ne šimtą, bet kokia dvidešimt tikrai. Visi, dirbantys organizacijoje, tų pasikeitimų net ir nenori, nes manau yra įpratę prie lėto, nuostabaus, ramaus gyvenimo ritmo, liaudiškai vadinamo stabilaus konforto. Nėr ką čia daug kalbėti, nes kalbos lieka kalbomis... Bet tik jei taip toliau, tai organizacija tikrai taps niekam nereikalinga. Pamąstykit apie tai kolegos :) Budraukit...
Per suvažiavimus delegatai gali patvirtinti tikrai bele kokias ataskaitas, realiai net neįdomios jos jiems ten yra, netikiu, kad nors vienas rimtai supranta, kokie ten skaičiai parašyti ir iš kur ten jie atsiradę (apie ataskaitų sudarytojus nekalbu), Todėl ten gali prakišti bet ką. Nei vieno dabartinio delegato nekaltinu nekompetencija, na ne visi gali suprasti tuos skaičius realiai tikrai, kaip ir ne visi gali mašiną vairuoti.
Išvada - gaila ir liūdna...
apie tai, ką rašau, žinau 100 procentų, teko dalyvauti, stebėti, pajusti.
Aš vadovaučiau kitaip, bet deje nereik to niekam. Aš palauksiu, kol reiks, nes žinau, kad vieną dieną tikrai reiks, gal ne manęs, tai kito. Aš žinau esmę, kodėl organizacijai kyla daug problemų ir net žinau, kaip jas spręsti, ir žinau, kodėl tai žinau, todėl palauksiu, gal žinių prireiks.