Jei kas paklaustų, kam reikalingas brailio raštas, atsakyčiau, kad tam, jog žmogus su regos negalia būtų raštingas. Sakysite, kad galima išsiversti su garsine knyga ir ekrano skaitymo programa. Sutinku, galima. Ypač, jei teksto reikia tik pramogai ar faktų kaupimui. Tačiau, jei norite pažinti gimtąją kalbą, mokėti ne tik skaityti, bet ir taisyklingai rašyti, brailio rašto Jums tikrai reikia. Skaitant tekstą garsu „dingsta“ kableliai, brūkšneliai, taškai ir visa kita skyryba; prapuola ir teksto išdėstymo subtilybės. Skaitant garsines knygas tekstas pavirsta į vieną ilgą pavadinimais ir skirsniais sukarpytą „dešrą“. Kai skaitome knygą brailio raštu – nori nenori pirštais tenka perskaityti ir skyrybos ženklus, pajusti teksto struktūrą. 

Europos aklųjų sąjungos teigimu, brailio rašto mokėjimas yra labai svarbus žmonių su regos negalia raštingumui. Jis daro tiesioginę įtaką akademiniams pasiekimams, įsidarbinimo galimybėms, gyvenimo kokybei. Net ir po dviejų šimtų metų nuo sukūrimo jis išlieka svarbia raštingumo priemone net ir šiuolaikinių technologijų amžiuje. 

Brailio rašto kursai 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) jau antri metai rengia nuotolinius brailio rašto mokymosi kursus. Juose dalyvauti pareiškė norą keliasdešimt regos negalią turinčių ir jos neturinčių žmonių. Vieni raštą jau išmoko ir juo naudojasi. Yra ir tokių, kurie į kursus užsirašė, bet mokytis vis dar ruošiasi. 

Kaip viskas vyksta? Kadangi kursai nuotoliniai, tai pradžioje aptariami bendravimo būdai. Po to gerai matantiems mokiniams elektroniniu būdu, turintiems regos negalią – per paštą, pateikiama mokymuisi skirta medžiaga. Mokymosi greitį nusistato pats mokinys. Norintieji brailio raštą skaityti pirštais pradžioje gauna skaitinių padidintais rašmenimis, vėliau – įprasto dydžio brailio raštu. Po to jau siūloma užsiprenumeruoti vienintelį brailio raštu Lietuvoje leidžiamą žurnalą „Mūsų žodis“ ar ieškoti knygų Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje. 

Tokia yra teorija. O ką byloja praktika? 

Edita nemato jau ketveri metai. Viešėdama Kauno aklųjų bendruomenėje ji išgirdo tiflopedagogės Dainos Vitkauskienės viešai išsakytą mintį: „Kas nemoka brailio rašto, tas yra neraštingas.“ Edita sureagavo: „Toks pasakymas lyg ir įžeidė mano savivertę. Nenoriu būti beraštė. Todėl ir sumaniau išmokti. Abėcėlę įsiminti nėra jau taip sunku. Sunkiausia buvo pradėti skaityti pirštais. Po truputį, po truputį... ir išmokau. Buvo labai naudinga pradėti skaityti padidintais brailio rašto ženklais. Vieną pasakų knygą jau perskaičiau. Užsisakiau „Mūsų žodį“. Daba jau noriu brailio rašto mašinėlės, kad galėčiau ir rašyti. Labai patiko mokytis. Labai patinka ir skaityti.“ 

Danguolė jau kuris laikas nemato. Brailio raštą pramoko, galima sakyti, pačiu laiku. Jos vyrą ištiko insultas. Dabar Danguolei tenka galvoti už du. O įgyti brailio rašto pradmenys praverčia, kai reikia atrinkti savo ir vyro vaistus. Vakarais paskaito garsines knygas, bet tiki, kad ateis laikas, kai knygas skaitys pati. Ji sakė: „Viena yra, kai tau skaito kažkas, kita – kai skaitai pati.“ 

Ernestas jau seniai norėjo perprasti, kas yra tas brailio raštas. Abėcėlę, skyrybos ženklus ir skaitmenis įsiminė per kelias dienas. Jis sakė: „Gavosi taip, kad brailį dabar naudoju rašydamas tekstus mobiliajame telefone. Taip greičiau, nei naudojant visiems įprastą klaviatūrą. Tekstų skaitymui brailio nenaudoju, nebent užrašams ant vaistų dėžučių. Bet ir tas daugiau prisimenu iš formos ir dydžio. Garsu skaitosi greičiau ir patogiau, tad brailio raštą naudoju tik rašymui. Kasdien skaityti brailiu neturiu poreikio, bet, ką gali žinoti...“ 

Aldona matė gerai. Ją gyvenime lydėjo kūryba. Dabar rega suprastėjo visiškai. Reginčiųjų raštu naudotis ji nebegali. Aldona sakė: „Artinasi žiema. Laisvo laiko bus dar daugiau. Prabudusi nakties minčių reginčiųjų raštu užrašyti nebegaliu. Todėl tikiuosi, kad tai galėsiu padaryti, kai išmoksiu brailio raštą. O minčių yra. Neužrašytos jos prapuola.“ 

Mokosi ir gerai matantieji 

Brailio rašto gali mokytis ir mokosi gerai matantieji. Kursuose jų buvo nemažas būrys. Vieni tik pabandė: gavo abėcėlę ir to užteko. Kitus nusinešė svarbesni darbai ir įsipareigojimai. Štai keletas tų, kurie rimčiau „užsikabino“. 

Laura mato gerai. Viešojoje elektroninėje erdvėje pamatė skelbimą, dar rado komentarą, kad labai geras mokytojas. Paklausta, kodėl nutarė išmokti neregių raštą, ji sakė: „Kai viešoje vietoje randi brailio raštą – darosi smalsu sužinoti, kas ten parašyta. Tai ir sugalvojau išmokti. Jau esu pramokusi gestų kalbos. Atsirado noras susipažinti ir su brailio raštu. Pradžioje jis atrodė kažkoks „kosmosas“. Esu budinti globotoja. Pas mane būna vaikų, kurie yra paimami iš šeimos ir gyvena tol, kol grįžta atgal į šeimą arba būna įvaikinami. Per septynerius metus nė vienas vaikas, deja, negrįžo pas tėvus. Jei atsitiktų taip, kad susitikčiau su brailio raštą mokančiu vaiku – galėtume puikiai bendrauti ne tik kalbėdami, bet ir susirašinėdami.“ 

Ernesta yra mama. Jos dukra pradėjo lankyti mokyklą. Mama nori padėti dukrai mokytis. Todėl ir nusprendė išmokti brailio raštą. 

Miglės senelis nemato. Jis moka brailio raštą. Miglė nutarė taip pat išmokti. Jau skaito močiutės duotą knygą. 

Feliksui kilo noras išmokti raštą, nes kompiuteriu kuria erdvinius daiktų modelius. Jis mano, kad mokėdamas brailio raštą galėtų kažką naudingo sukurti ir neregiams. 

Žmonės turi norų, turi tikslų. Kuo tikslai aiškesni, tuo lengviau juos pasiekti. Kai tikslas neaiškus – tai ir mokslai neaiškūs. Mokydamiesi brailio rašto vienų tikslų siekia žmonės su regos negalia, kitų – gerai matantieji. Visų tikslų pasiekti padeda LASS. Jei Jūs turite tikslą išmokti brailio raštą ir šį straipsnį skaitėte ne pirštais – sekite LASS skleidžiamą informaciją viešojoje informacinėje erdvėje ir pamatę skelbimą užsirašykite į nuotolinius brailio rašto kursus. 

Autoriaus nuotrauka: Vytautas Gendvilas. 

Vyresnio amžiaus vyras užfiksuotas priešais šviesią sieną iš priekio nuo krūtinės iki viršugalvio. Jis vilki šviesius languotus marškinius ir tamsų švarką. Vytauto tamsūs žilstelėję plaukai priekyje praretėję, ant veido želia tanki žilstelėjusi barzda. Po vešliais suaugusiais antakiais šiek tiek žvairuoja primerktos akys, po plačia nosimi esančios lūpos maloniai šypsosi. 

Nuotrauka: Besimokantieji brailio rašto LASS organizuojamuose kursuose gauna specialiai parengtas metodines priemones / V. Gendvilo nuotr. 

Nuotraukoje ant medinio paviršiaus guli brailio raštui mokytis skirtos knygutės. Leidiniai įrišti plačia spirale ir atversti. Toliau nuo mūsų viena ant kitos sudėtos dvi knygutės, mažesnioji guli ant viršaus. Jos kairysis puslapis yra tuščias, dešiniojo viršuje stambiu šriftu pateikta tamsi didžioji raidė L, o apačioje – jos atitikmuo brailio raštu. Arčiau guli dar viena knygutė su tuščiu kairiuoju puslapiu ir didžiąja Ų raide reginčiųjų ir brailio raštu dešiniajame puslapyje. Atrodo, naudojant šias mokomąsias priemones galima po truputį susipažinti su brailio raštu ir išmokti jį skaityti.