Anot lakaus posakio, vakarėlis baigėsi – vakarėlis tęsiasi! Arba galima kitaip: vasara praėjo, ateis kita! Vasara sunkiai įsivaizduojama be atostogų, poilsio, o poilsis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) bendruomenei – be „Zelvos“. Apie ją šiame interviu ir kalbėsime. Beveik dveji metai, kai „Zelvą“ administruoja LASS respublikinis centras (LASS RC). Kas per tuos dvejus metus – per du poilsio sezonus – pasikeitė, kas keičiasi, kas laukia ateinantį sezoną, kokią LASS vadovai turi šios poilsiavietės viziją? Apie „Zelvos“ dabartį ir ateitį kalbėjomės trise: šių eilučių autorius, LASS prezidentas Paulius Kalvelis ir LASS verslo plėtros vadovas Dainius Muliuolis. Nevarginsime skaitytojų prie kiekvieno klausimo ir atsakymo pažymėdami, kas paklausė ir kas atsakė, manome, svarbiau, kokius klausimus uždavėme ir kokius atsakymus išgirdome. 

– Praėjo du poilsio sezonai, kai „Zelvą“ administruoja LASS RC. Kas per tą laiką pasikeitė? 

– Poilsiavietę savo žinion perėmėme 2024 metų pabaigoje. Jau prieš 2025 m. poilsio sezoną pakeisti, pailginti 10, 11 ir 12 namelių stogai. Kai palydavo, tuose nameliuose ant gyvenančiųjų antrame aukšte jau lašėjo vanduo – reikėjo keisti būtinai. Pailginus stogus, atsirado galimybė įrengti dengtas terasas – patogu, praktiška. Atnaujintos arba pakeistos naujomis kelių namelių grindys, 12 namelio dviejuose kambariuose sudėti vitrininiai langai. Atnaujinti nameliuose veikiantys dušai, nupirkti nauji boileriai. Įsigyta 12 naujų lovų ir visa nauja patalynė. Jau praėjusiais metais poilsiautojai galėjo patys tuo įsitikinti. Sutvarkytas kairinis priešais pirtį esantis lieptas: sustiprintos atramos, pakeistos lentos, pastatyti nauji suoliukai. Išvalytas paplūdimys, pripilta švaraus smėlio. Atnaujinta tinklinio aikštelė: atsirado tinklas, pakeista danga. Pradėti prie ežero esančio poilsio komplekso remonto darbai. Visiškai atnaujinta ir apšiltinta pirtis, pakeista jos mediena. Daugelis poilsiautojų turbūt prisimena prie pirties buvusį nesaugų atvirą baseiną – jo neliko. Baseino vidus užbetonuotas, suklijuotos plytelės. Virš baseino įrengta bendravimo erdvė. 

– Visa tai, kaip pastebėjome, atlikta prieš 2025 m. poilsio sezoną, o šiemet? 

– Pirmiausia, ką atvykę į „Zelvą“ žmonės pastebi, tai virš terasos, šalia poilsio komplekso, įrengtą stoginę. Dar uždengta tik pusė terasos, darbus planuojame baigti kitais metais, bet jau galima bendrauti, žaisti šaškėmis ar šachmatais, šašlykinėje kepti šašlykus nesibaiminant lietaus. Ateityje čia galės būti ir renginių erdvė. Šiais metais svarbiausią dėmesį skyrėme komplekso atnaujinimui. Pirmame aukšte įrengtas dušas ir du tualetai, antrame aukšte – du papildomi tualetai ir du dušai. Nupirktos naujos lovos. Komplekse vienu metu gali ilsėtis 25–30 žmonių. Kambariuose atsirado kondicionieriai. Kompleksas dabar gali veikti visus metus. Galima nuotoliniu būdu įjungti ir reguliuoti šildymą. Ne penkių žvaigždučių viešbutis, bet erdvė renginiams, pirtis yra. Apibendrinant, per dvejus metus LASS RC į „Zelvą“ investavo daugiau nei 200 tūkst. eurų. 

– Atnaujinate ne tik namelius, poilsiavietės teritoriją, bet ir infrastruktūrą, komunikacijas. Kitaip sakant, tuos dalykus, kuriuos pamatysi, pajusi, suprasi neiškart, bet jie svarbūs. 

– Atnaujinti vandens nugeležinimo įrenginiai. Jeigu prisimenate, 2024 metų rudenį vanduo iš čiaupų bėgo toks, kad buvo nemalonu net valytis dantis, dabar vandens kokybė yra akivaizdžiai pagerėjusi. Poilsiavietėje atsirado automatiniai, per atstumą atidaromi vartai, įrengtos stebėjimo kameros. Įsigytas traktorius ūkio priežiūrai. Atnaujiname poilsiavietės elektros instaliaciją, elektros linijas. Nutiestas naujas kabelis nuo transformatorinės iki ežero. Komplekse, maudantis po dušu ir prisilietus prie vandens čiaupo, kai kada jau lengvai nupurtydavo. Negalėjome laukti, kol įvyks nelaimė – šiais metais atnaujinome visą komplekso elektros instaliaciją. Atsirado galimybė, įvykus linijos gedimui, prijungti išorinį generatorių ir poilsiavietę aprūpinti elektra. Turime sutartį su viena įmone, kad, jeigu nutinka ekstremalus atvejis, galima panaudoti 20 kilovatų galios išorinį generatorių. Per vasaros audras, perkūniją, elektra poilsiavietėje yra dingusi ne kartą, bet rimtesnių incidentų pavykdavo išvengti. Turėjome iššūkių ir šiemet. Po rugpjūčio pabaigoje siautusios audros elektra „Zelvoje“ buvo dingusi beveik parai. Tuo metu čia vyko vaikų vasaros stovykla. Elektros skirstymo operatorius greitai sureagavo ir gedimą pašalino. Visi gerai atsimename, kad Lietuvoje buvo vietų, kur žmonės elektros neturėjo apie dvi savaites. Jeigu taip nutiktų „Zelvoje“, po poros dienų tektų poilsį nutraukti. Ekstremalėjant klimatui elektros instaliacija, galimybė prijungti išorinius generatorius tampa praktine būtinybe. 

– Kokie tolesni planai, ko gali tikėtis poilsiautojai ateinantį sezoną? 

– Planuojame pratęsti stoginę virš terasos, įrengti turėklus lipant šalia komplekso esančiais laiptais iki ežero. Reikalauja rekonstrukcijos ir laiptai iš pirties į ežerą. Planuojame įrengti naują terasą prie pirties su vaizdu į ežerą. Planuose taip pat terasa tarp 5 ir 6 namelių, paprastai žinoma kaip šašlykinė „po ąžuolu“. Dabar čia neregiams nėra visiškai saugu – nuo ežero pusės kalno šlaitas, norime įrengti tvarkingą terasą su turėklais, vienodo aukščio paviršiumi. 

– Pakalbėkime apie socialinę reikalo pusę: „Zelvos“ išlaikymas kainuoja, poilsio kainos didėja, pinigų žmonių sąskaitose nedaugėja arba daugėja ne taip sparčiai, kaip norėtume. 

– Poilsiavietės išlaikymas – pjauti žolę, mokėti už elektrą, šiukšlių konteinerius, nesvarbu, pilnus ar tuščius, prižiūrėti, valyti teritoriją – LASS RC kainuoja apie 60 tūkst. eurų per metus. Tuos pinigus iš kažkur reikia paimti, todėl poilsiavietę nuomojame vaikų stovykloms, įvairiems renginiams. Norisi, kad mūsų žmonės visa tai suprastų. Pereinant prie LASS narių poilsio: 2025 m. buvo trys pamainos, 2026 m. planavome dvi. Žmonės pageidavo trijų – atsirado trys. Suskaičiavome: vienu metu „Zelvoje“ gali ilsėtis apie 180 žmonių, šiais metais pirmoje pamainoje ilsėjosi 12, antroje – 34, o trečioje pamainoje – 45, taigi, iš viso 91 žmogus. Užimtumas per tris pamainas – pusė vienos pamainos „Zelvos“ galimybių! Spręskite patys, ar galime sau leisti tokią „prabangą“, tokį neūkiškumą? 2027 m. vėl grįšime prie dviejų pamainų. 

Žmonės kelia klausimą dėl apmokėjimo už poilsį. 2025 m. mokėjimai buvo galimi tik pavedimu. Gavome daug kritikos iš bendruomenės: ne visi LASS nariai naudojasi e. bankininkyste, didelė dalis gauna socialines išmokas į namus ir t. t. Koks blogas LASS RC, nes nesudaro galimybės žmonėms susimokėti grynaisiais! Anksčiau, kai poilsiavietė priklausė įmonei „Liregus“, tokia galimybė buvo. Nusiskundimus įvertinome ir šiais metais tokią galimybę sudarėme. Vėl gauname kritikos, kur tie pinigai dingsta? Prasideda interpretacijos, „sąmokslo“ teorijos. Išvada labai paprasta: niekada nebus taip, kad būtų gerai visiems. Nuo ateinančių metų mokėjimas už poilsį bus galimas tik pavedimu į sąskaitą – visiems daugiau skaidrumo, aiškumo ir paprastumo. 

– Žmonės teiravosi ir dėl kainodaros: atrodo, niekam nekyla abejonių, kad už gyvenimą komplekse reikia mokėti brangiau, bet kambariai kituose nameliuose kainuoja vienodai, o tai, dalies poilsiautojų įsitikinimu, nėra teisinga. Ko galima tikėtis kitais metais? 

– Tokių nusiskundimų esame gavę, iš dalies su jais sutinkame ir kitais metais atsižvelgsime. Antri aukštai turi būti keliais eurais pigesni. Skirtumas tarp pirmo ir antro aukšto kambarių yra, gyvenimo sąlygos juose skiriasi. Ar iš esmės skiriasi sąlygos tarp gyvenimo skirtinguose nameliuose, išskyrus kompleksą, galima diskutuoti, bet didelio skirtumo bent kol kas čia nematome. 

Pernai ir šiemet organizavome poilsiautojų nuvežimą iš Vilniaus ir Kauno. Suprantame, kad ne kiekvienas regos negalią turintis žmogus į poilsiavietę gali atvykti savarankiškai, bet kai kurių mūsų žmonių nuomonė, kaip jie vyks, per dvi dienas keičiasi keturis kartus, o tai jau nėra gerai. Suprantame, kad situacijos neapibrėžtumą dažnai lemia orai, bet žmonės irgi turėtų jausti atsakomybę. 

– Pereikime prie kito ne mažiau svarbaus klausimo: žmonės ne tik poilsiavietės valdytojui LASS RC turi priekaištų, bet pastarasis irgi turi šį tą pasakyti... Ką? 

– Dėl bendros tvarkos, pagarbos vieni kitiems, keliamo triukšmo turime kalbėti. Šiais metais turėjome porą žmonių, kurie į poilsiavietę sugebėjo atvykti diena anksčiau. Skambina: „Mes jau prie „Zelvos“, įleiskite, duokite kambarį.“ Koks viešbutis ar poilsiavietė privalo žmogų apgyvendinti, suteikti maitinimą, jeigu jis atvyksta diena anksčiau? 

Poilsiavimo taisyklėse aiškiai parašyta: „Gyvūnai poilsiavietės teritorijoje turi būti su pavadėliais“. Pirmiausia tai pasakytina apie šunis. Kad ir koks neagresyvus, palaidas šuo gali išgąsdinti, įkąsti. Neregys gali užlipti šuniui ant kojos ar ant jo užgriūti, o tada neaišku, kaip pasielgs net pats taikiausias šuo. O dabar savęs paklauskime, kiek praėjusią ir šią vasarą „Zelvos“ teritorijoje bėgiojo šunų, net gana didelių, be pavadžių? 

Triukšmas vakarais, ypač terasoje, prie komplekso. 12 namelis nepopuliarus, ypač pirmas kambarys. Klausiame kodėl, žmonės sako, kad dėl triukšmo terasoje neišsimiega. Jeigu kažkas nori vakaroti, tegu vakaroja, tam reikalui atnaujinome nuošaliau prie ežero esančią šašlykinę, galima bendrauti, kepti šašlykus, bet ne triukšmauti prie namelių. Ramybės laikas poilsiavietėje prasideda 22 valandą ir šio reikalavimo reikia laikytis. 

Rūkymas – suprantame, kad į poilsiavietę atvyksta suaugę žmonės, negalime su jais elgtis kaip su vaikais, moralizuoti, kas teisinga ar neteisinga. Prie pagrindinių vartų įrengėme rūkymo vietą, deja, kai kurie negali nueiti net iki jos, įsigudrina rūkyti kambariuose prasivėrę langus. Rūkyti nameliuose ar prie namelių – ne tik nepagarba kitiems poilsiautojams, bet ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių nesilaikymas. Atskira tema – alkoholio vartojimas. Kaip ir dėl rūkymo, suaugusių žmonių nesiruošiame mokyti ar auklėti, tačiau poilsio metu alkoholio vartojama akivaizdžiai per daug. Galima prisižiūrėti visokių vaizdų... 

Mūsų tikslas, tiek kalbant apie triukšmą, tiek apie alkoholį: poilsiavietėje turi ilsėtis bendruomenė, bendruomenė negali tapti vieno ar kelių žmonių neatsakingo elgesio įkaitais. Laikomės ir ateityje laikysimės nuostatos, kad žmonės, nesilaikantys poilsiavietės taisyklių, dideliais kiekiais vartojantys alkoholį, ateinančiais metais „Zelvoje“ nebus pageidaujami. 

– Prieš keletą metų gana karštai buvo aptarinėjamas „Zelvos“ pardavimo klausimas. Gal ir nesiruošta parduoti, bet tokios kalbos sklido. Iš antros pusės, statistika rodo, kad daugiau nei 95 proc. visų poilsiautojų yra iš Vilniaus ir Kauno filialų. Vienaip ar kitaip vertinsime, turėti ir išlaikyti poilsiavietę, kurioje su nedidelėmis išimtimis ilsisi tik vilniečiai ir kauniečiai, organizacijai per didelė našta. 

– Planų parduoti „Zelvą“ neturime. 2025 m. rudenį šitą klausimą svarstėme LASS valdyboje. Valdyba pasisakė, kad Zelvos išlaikymas yra LASS RC atsakomybė. Vykdydami LASS valdybos sprendimą, taip ir organizuojame veiklą. Klausimas, kaip ją organizuoti geriau, efektyviau, kad poilsiavietė ne tik atsipirktų, bet duotų dar ir pelno. Planuose – ieškoti operatoriaus, kuriam poilsiavietę galėtume išnuomoti ilgam laikui. Analogija būtų su Vilniuje veikiančiu baseinu. Radome operatorių, baseiną išnuomojome ilgam laikui, mūsų žmonės gauna paslaugas. Nusiskundimų, kad paslaugos tapo mažiau prieinamos ar nekokybiškos, neturime. Su „Zelva“ bandysime eiti tuo pačiu keliu: išnuomoti, bet kartu turėti tam tikras garantijas, kad mūsų žmonės gautų kokybišką poilsį. Gali būti ir kitokių planų ar poilsiavietės ateities vizijų, bet pirmiausia turime susitvarkyti žemės nuosavybės reikalus. Greitai dveji metai, kai pradėjome juos tvarkyti, bet Nacionalinei žemės tarnybai trūksta tai to, tai ano – taip laikas ir eina. Susitvarkius žemės nuosavybę, atsirištų rankos daryti didesnes rekonstrukcijas. Dabar negalime net visiškai sugriuvusio namelio keisti nauju, nes žemė yra ne mūsų. Sprendžiant žemės nuosavybės klausimą, galimi du keliai: 1-as – su valstybe pratęsti žemės nuomos sutartį, pastatai yra mūsų, o žemė po pastatais – valstybės; 2-as – įsigyti žemę patiems. 

– Šiek tiek pafantazuokime: kaip „Zelva“ galėtų atrodyti po kelerių ar keliolikos metų? 

– Užsienyje ne kartą teko matyti vaizdą: siaura gatvelė ar alėja, abipus stovi nedideli nameliai, kambarys, virtuvėlė, dušas, tualetas, skirti vienai šeimai. XXI amžiuje atrodo labiau nei keistai, kai vienu nameliu dalijasi kelios nepažįstamos ar tegu ir pažįstamos, tačiau nieko bendra neturinčios šeimos. Kai išspręsime žemės klausimą, visiškai įmanoma, kad tokia nedidelių namelių alėja galėtų atsirasti ir „Zelvoje“. 

Nuotrauka: Mūsų bendruomenės pamėgta poilsiavietė atsinaujina: naudokimės ir tausokime / LASS archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuotas poilsiavietės „Zelva“ miegamasis. Šviesioje kompaktiškoje patalpoje prie dešinėje esančios sienos stovi dvi medinės lovos su patalyne, išmarginta tamsiais ir šviesiais šešiakampiais. Nuo kojūgalių nuotraukos kairėje maždaug už žingsnio yra priešinga siena. Tarp lovų stovi du tamsūs naktiniai staliukai, ant kurių yra tamsios lempos su gaubtais. Virš staliukų kabo didelis paveikslas, kuriame pavaizduotas ant šakos tupintis povas su žemyn nuleista ilgų plunksnų uodega. Virš tolesnės lovos aukščiau paveikslo įrengtas oro kondicionierius. Toliau šios lovos yra sieninė pertvara su praėjimu kairėje ir į langą panašia anga dešinėje. Iš už pertvaros kyšo dar vienos lovos kojūgalis. Patalpos gale įrengti du aukšti langai, pro kuriuos skverbiasi dienos šviesa. Kambarys atrodo paprastas, bet jaukus.