UNIKALUS PASIEKIMAS  

Prieš 50 metų Lietuvos sporto istorijoje užfiksuota itin reta ir kartu unikali pergalė.

1976 metais Ukrainoje pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje neregintis sportininkas tapo reginčiųjų sporto šakos čempionu.

Lietuvė Stasė Ingaunytė paprastųjų šaškių moterų čempionate iškovojo aukso medalį ir kartu pelnė sporto meistrės vardą.

Dėl apdovanojimų prieš 50 metų varžėsi septynios sporto meistrės ir septynios kandidatės į sporto meistres.

Stasė tik viena buvo neregė sportininkė.

Stasė Ingaunytė Lietuvos moterų šaškių čempionatuose pradėjo žaisti 1966 metais.

Tris kartus Stasė tapo Lietuvos čempione.

Į tarptautinį moterų šaškių čempionatą patekdavo tik sąjunginių respublikų čempionės.

Stasė šį kelialapį iškovojo tapusi Lietuvos čempione.

Stasė Ukrainoje buvo nusiteikusi rimtai kovoti dėl čempionės vardo.

Stasė tapo čempione.

Grįžusią čempionę Stasę Ingaunytę tuometė Lietuvos aklųjų draugija pasitiko labai šiltai.

Laimėjimas visiems buvo labai svarbus, visi Stase didžiavosi.

10 ĮPROČIŲ, GALINČIŲ PABLOGINTI REGĄ  

Kol matome gerai retai susimąstome apie akių ligas.

O kai atsiranda tam tikrų akių problemų, simptomų ar ligų, galvojame, ką daryti ir kaip jas gydyti.

Tačiau svarbu žinoti, ko nedaryti tam, kad išvengtume akių problemų ateityje.

Kartais nedideli kasdieniai įpročiai yra labai svarbūs.

Akių ligų gydytoja vardija, kokias klaidas žmonės daro:

1. Apsauginių priemonių vengimas darbo metu.

Daug žmonių į skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl krislo akyje.

Žmonės pripažįsta nenaudoję apsauginių akinių kalant geležį, virinant ar pjaunant metalą.

Po vokais gali papulti ar ragenoje įstrigti metalas arba medžio drožlės.

Kartais tai gali sukelti rimtus akių uždegimus ir pridaryti daugiau žalos.

2. Akinių nuo saulės nenešiojimas.

Akiniai nuo saulės gali būti nešiojami tiek kaip grožio aksesuaras, tiek kaip apsauga akims.

Reikėtų rinktis apsauginius akinius, kurie blokuoja saulės ultravioletinius spindulius.

3. Žiūrėjimas tiesiogiai į saulės užtemimą ar lazerio spindulius.

Tiek saulės spinduliai užtemimo metu, tiek lazerio spinduliai gali pakenkti akims.

Spinduliai gali pradeginti tarsi skylutę centrinės tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje.

Visą gyvenimą gali likti tamsi dėmė regėjimo lauke ar net pablogėjęs centrinis matymas.

4. Rūkymas.

Rūkymas gali pakenkti ir akims.

Rūkantiesiems didėja kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, sausų akių sindromo ir regos nervo pažeidimo rizika.

O patys tabako dūmai skatina akių ašarojimą, jautrumą, paraudimą.

5. Akių trynimas.

Protarpinis nedažnas akių patrynimas didelės žalos neturėtų pridaryti.

Tačiau dažnas, intensyvus trynimas – nėra geras įprotis.

6. Neteisingas kontaktinių lęšių naudojimas.

Su bet kokiais kontaktiniais lęšiais nerekomenduojama maudytis tvenkiniuose, baseinuose ar kituose vandens telkiniuose.

Galima užsikrėsti sunkiai ir ilgai gydoma bei rimta ragenos infekcija, kuri gali baigtis net aklumu.

7. Makiažo nenuvalymas einant miegoti.

Galbūt įprotis aktualus ir ne visiems, bet ne ką mažiau svarbus.

Nenuvalytas makiažas gali sukelti lėtinį vokų krašto uždegimą ir ašarų plėvelės nestabilumą.

8. Besaikis ekranų naudojimas.

Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai – neišvengiama mūsų kasdienybės dalis.

Ilgas žiūrėjimas į ekranus blogina matymą, sukelia akių įtampą, nuovargį.

Todėl pertrauka turėtų būti ramus pažiūrėjimas tolyn į aplinką ar pro langą.

9. Savigyda.

Kadangi pagrindinis akių gydymas – akių lašai, retai kada galima sau pakenkti.

Pasibaigusio galiojimo lašų derėtų vengti.

Pacientai savo nuožiūra renkasi lašinti antibiotikų ar priešuždegiminius lašus.

Reikia suprasti, kad antibiotikai skirti tik bakterinei infekcijai gydyti ir virusų negydo.

Todėl griebtis rimtesnių ir receptinių lašų derėtų tik pasitarus su akių gydytoju.

10. Akių patologijos ignoravimas ir akių nesitikrinimas.

Nemažai žmonių galvoja, jei mato gerai – akys sveikos.

Tačiau su amžiumi gali atsirasti įvairių ligų.

Todėl rekomenduojama po 40 metų reguliariai pasitikrinti akių spaudimą profilaktiškai.

Bet kokių rimtų simptomų vengti nereikėtų.

EKSTREMALI SAVAITĖ TORONTE  

Eglė pasakoja, kad kelionę į Kanadą pradėjo planuoti dar pernai besišildydama Majamyje.

Eglė nusipirko bilietą į Kanadą ir labai daug planavo.

Pirmiausia Eglė atskrido į Torontą, didžiausią Kanados miestą, kuriame gyvena apie 2,7 milijono žmonių.

Eglė jau seniai norėjau išbandyti skrydį verslo klase.

Skrendant verslo klase sėdynės išsiskleidžia į tikrų tikriausią lovą.

Verslo klasės keleiviai pirmiausia oro uoste gauna atskirą poilsio zoną ir nemokamą maistą joje.

Kadangi skrydis į Kanadą buvo ilgas, Eglė lėktuve labai patogiai išsimiegojo.

Stiuardesė atnešė maisto, antklodę, pagalvę.

Pirmi sumanymai Toronte

Eglė buvo suplanavusi nueiti į neregiams skirtų prekių parduotuvę.

Vakare Eglė sugalvojo paplaukioti su „Kajama“.

Tai toks nemažas senovinis burlaivis.

Karuselių parkas

Kitą dieną Eglė nutarė aplankyti Kanados karuselių parką.

Tas parkas – kaip toks mažas miestelis, kuriame daug visokių dalykų galima nuveikti.

Visos karuselės buvo sužymėtos žemėlapyje.

Eglei buvo lengva jas rasti, į karuseles ji ėjo be eilės.

Šiame parke sužymėta viskas: tualetai, kavinės, karuselės, parduotuvės.

Eglė tikrai norėtų dar kartą čia apsilankyti.

Padebesiais

Kitą dieną Eglė keliavo į miesto centrą, mat planas buvo pasivaikščiojimas bokšto kraštu.

Šis apžvalgos bokštas, prieš 50 metų pastatytas Kanados geležinkelių bendrovės, yra 553,33 metro aukščio.

Pasivaikščiojimas vyksta 356 metrų aukštyje.

Nors buvo baisu, bet Eglei labai patiko.

Kartu su žmonėmis ėjo du instruktoriai ir viskas buvo daug paprasčiau, nei atrodė iš pradžių.

Instruktoriai uždėjo specialius kostiumus, diržus, kuriuos tikrino gal kokį tūkstantį kartų.

Kai pakilo liftu, žmones prisegė prie virvių ir taip visi pasiekė specialią platformą, kuri yra maždaug šaligatvio pločio.

Visi turėjo pasilenkti žemyn ir pažvelgti į miestą iš 356 metrų aukščio.

Taip pat visi stovint ant krašto atsilenkti nugara, tarsi gulėtų virš miesto.

Instruktoriai viską aiškiai paaiškino ir parodė.

Kitą dieną Eglė buvo suplanavusi šuolį parašiutu.

Daug žmonių sakė, kad geriau būtų pirmą šuolį pabandyti Lietuvoje.

Taip, tai tikrai būtų buvę protinga padaryti, bet Eglė nenorėjo.

Reikėjo praeiti apmokymus, kaip taisyklingai šokti, laikyti kojas.

Eglei prie nugaros buvo tvirtai prisisegęs instruktorius.

Pirmam savo šuoliui Eglė nutarė pasirinkti šuolį iš beveik 5 kilometrų aukščio.

Eglė sako, kad šuolis – kažkas neapsakomo.

Buvo toks jausmas, tarsi laikas permąstyti savo nugyventą gyvenimą.

Instruktorius net davė Eglei pabandyti pavairuoti parašiutą.

Eglei šuolis parašiutu paliko labai didelį įspūdį.

Eglė buvo suplanavusi ir kitą skrydį vėjo tuneliu.

Eglei reikėjo užpildyti dokumentus, patvirtinanti, kad sveikatos būklė yra tinkama skrydžiui vėjo tuneliu.

Eglė jau skrydį buvo bandžiusi Lietuvoje, bet jai tai nepasirodė labai įspūdinga.

Toronte buvo visai kas kita.

Eglė tikrai skrido.

Instruktorius ne kartą buvo išmetęs Eglę į viršų beveik iki kapsulės krašto.

Eglė ne kartą pajuto, kad įveikė gravitaciją.

Taip Eglė ir pabaigė savo ekstremalią savaitę Toronte.

Eglė jau planuoja kitas keliones ir kviečia nebijoti keliauti.

AKLŲJŲ TENISAS: PERGALĖS, PRALAIMĖJIMAI IR NORAS SUGRĮŽTI Į KORTĄ  

Vilmantas Balčikonis pasakoja:

Kartu su Lietuvos komanda dalyvavau aklųjų teniso pasaulio čempionate, kuris vyko Vilniuje.

Vis dar nuo intensyvių rungtynių skauda kojas.

Vis dar iškyla sėkmingų momentų prisiminimų, kai dėl atkaklumo per plauką laimėjau prieš stiprų varžovą.

Iškyla ir akimirkų, kur jaučiu, kad galėjau geriau pasirodyti ir nugalėti.

Kol emocijos ir įspūdžiai neišblėso, noriu jais pasidalinti.

Kas yra neregių ir silpnaregių tenisas?

Aklųjų tenisas nėra šoudaunas.

Šoudaunas yra panašus į stalo tenisą, o ši sporto šaka yra visiškas lauko teniso atitikmuo.

Tai yra didelė aikštelė su tinklu viduryje, daug judėjimo.

Kamuoliukui atmušti naudojamos lauko teniso raketės.

Pats kamuoliukas yra geltonas, gal dvigubai didesnis už įprastą lauko teniso kamuoliuką.

Jis minkštesnis, lengvesnis, viduje turi skambančią dalį.

Jį lengviau pastebėti, nes yra didesnis, o atsimušęs į žemę suskamba.

Tenisas žaidžiamas uždaruose lauko teniso kortuose.

Šį tenisą gali žaisti tiek visiškai nematantieji, tiek silpnaregiai.

Kad būtų daugmaž lygios sąlygos, sportininkai pagal regos aštrumą, akiplotį yra suskirstomi į 4 kategorijas.

Skirtingoms kategorijoms šiek tiek skiriasi taisyklės.

B1 grupei priskiriami visiškai nematantieji arba labai silpnai matantieji.

Šios kategorijos žaidėjai žaidžia su uždengtomis akimis, panašiai kaip golbolo žaidėjai.

Jiems aikštelė sumažinta, tinklas nuleistas kiek žemiau, aikštelės ribas žymi taktilinės linijos.

Kamuoliukui leidžiama į žemę atsimušti tris kartus.

Pasitreniravus galima išmokti išgirsti, kuria kryptimi kamuoliukas lekia ir atmušti priešininkui per tinklą.

B2 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas maždaug nuo 0,032 iki 0,0025.

Jiems leidžiama mušti kamuoliuką, kuris atšoka 3 kartus.

Šios kategorijos žaidėjai žaidžia didesnėje aikštelėje.

Tai jau yra įprasta lauko teniso aikštelė.

B2 kategorijos žaidime jau daug lakstymo ir stiprių smūgių.

B3 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas yra maždaug nuo 0,1 iki 0,04.

Šiai kategorijai ir aš priklausau.

Čia jau leidžiama kamuoliukui atsimušti tik du kartus.

Žaidimas dar greitesnis.

B4 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas maždaug nuo 0,3 iki 0,1.

Jiems kamuoliukas gali atsimušti į žemę tik vieną kartą.

Dėl to labai svarbi gera reakcija, greitas judėjimas ir gera smūgių technika.

Kaip aklųjų pasaulio teniso čempionatas atkeliavo į Lietuvą?

Lietuvoje masiškai aklųjų tenisas yra žaidžiamas tik trejus metus.

Karolis Verbliugevičius ir jo treneris Aidas Danilovas prieš 3 metus nusprendė paskleisti šios sporto šakos idėją Lietuvoje.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo suorganizuoti demonstraciniai susitikimai.

Kiekvienas mūsų bendruomenės narys galėjo paimti teniso raketę į rankas ir pabandyti atmušti skambantį kamuoliuką.

Didžiuosiuose miestuose Karolis ir Aidas surado trenerių, subūrė norinčiuosius žaisti tenisą.

Užpraeitais metais įvyko pirmasis aklųjų teniso Lietuvos čempionatas.

Praeitais metais Karolis ir Aidas Lietuvoje suorganizavo tarptautinį turnyrą.

Po kurio laiko atsirado noras pabandyti savo jėgas tarptautinėse varžybose.

Teko nuvykti į Lenkiją, Italiją, Suomiją.

Taip po truputį augo meilė šitam sportui ir šiokios tokios ambicijos.

Pasaulio čempionatas – įspūdingas renginys

Į Lietuvoje organizuotą pasaulio čempionatą atvyko daug gabių sportininkų.

Jie atvyko iš tokių šalių kaip Australija, Japonija, Indija, Gibraltaras, Argentina, Brazilija, Europos šalių.

Vilmantas pasakoja, kad buvo pasiruošęs rimtai kovoti, siekti pergalių.

Vilmantas tikėjosi laimėti bent prieš vieną varžovą, nors giliai viduje nedrąsiai tikėjosi ir daugiau pergalių.

Vilmantui teko kovoti tikrai prieš stiprius varžovus.

Galutinėje įskaitoje Vilmantas užėmė 11 vietą.

Kaip sekėsi Lietuvos komandai?

Lietuvos komandai čempionatas buvo labai įvairus.

Vieniems pavyko prasibrauti į pagrindines atkrintamąsias varžybas, kiti sėkmingai kovojo paguodos turnyruose.

Žinant, kad aklųjų tenisą Lietuvoje rimčiau žaidžiame vos kelerius metus, buvo kuo pasidžiaugti.

Medalių vienetų varžybose Lietuvos komandai šįkart iškovoti nepavyko.

Tačiau pergalių prieš kitų šalių sportininkus tikrai netrūko.

Įgijome patirties, žaidėme prieš aukščiausio lygio sportininkus.

Kviečiu išbandyti aklųjų tenisą

Vilmantas sako:

Jeigu skaitant kilo mintis, kad ir jūs norėtumėte pabandyti – tikrai kviečiu.

Aklųjų tenisui nereikia būti sportininku ar mokėti žaisti įprastą tenisą.

Dauguma mūsų pradėjo tiesiog paėmę raketę į rankas ir pabandę pataikyti į skambantį kamuoliuką.

Tenisą gali žaisti ir visiškai nematantys, ir skirtingą regos likutį turintys žmonės.

Tad jeigu norisi išbandyti, kreipkitės į Lietuvos aklųjų sporto federaciją.

Galbūt po kelerių metų apie savo pirmąjį pasaulio čempionatą rašysite jau jūs.