Na ir įspūdinga buvo paskutinė rugpjūčio savaitė... Kartu su Lietuvos komanda dalyvavau aklųjų teniso pasaulio čempionate, kuris vyko Vilniuje. Vis dar nuo intensyvių rungtynių skauda kojas. Vis dar iškyla sėkmingų momentų prisiminimų, kai dėl atkaklumo per plauką laimėjau prieš stiprų varžovą. Iškyla ir akimirkų, kur jaučiu, kad galėjau geriau pasirodyti ir nugalėti. Kol emocijos ir įspūdžiai neišblėso, noriu jais pasidalinti. 

Kas yra neregių ir silpnaregių tenisas? 

Kai pasakydavau, kad žaidžiu aklųjų tenisą, dažnai sulaukdavau komentaro: „Aaaa, tai tu žaidi šoudauną.“ Aklųjų tenisas nėra šoudaunas. Šoudaunas yra panašus į stalo tenisą, o ši sporto šaka yra visiškas lauko teniso atitikmuo – didelė aikštelė su tinklu viduryje, daug judėjimo. Kamuoliukui atmušti naudojamos lauko teniso raketės. Pats kamuoliukas yra geltonas, gal dvigubai didesnis už įprastą lauko teniso kamuoliuką. Jis minkštesnis, lengvesnis, viduje turi skambančią dalį. Jį lengviau pastebėti, nes yra didesnis, o atsimušęs į žemę suskamba. 

Tenisas žaidžiamas uždaruose lauko teniso kortuose. Šį tenisą gali žaisti tiek visiškai nematantieji, tiek silpnaregiai. Kad būtų daugmaž lygios sąlygos, sportininkai pagal regos aštrumą, akiplotį yra suskirstomi į 4 kategorijas. Skirtingoms kategorijoms šiek tiek skiriasi taisyklės. 

B1 grupei priskiriami visiškai nematantieji, arba labai silpnai matantieji. Šios kategorijos žaidėjai žaidžia su uždengtomis akimis, panašiai kaip golbolo žaidėjai. Jiems aikštelė sumažinta, tinklas nuleistas kiek žemiau, svarbiausias aikštelės ribas žymi taktilinės linijos. Kamuoliukui leidžiama į žemę atsimušti tris kartus. Tokiu būdu pasitreniravus, galima išmokti išgirsti, kuria kryptimi jis lekia ir atmušti kamuoliuką priešininkui per tinklą. 

B2 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas maždaug nuo 0,032 iki 0,0025. Jiems leidžiama mušti kamuoliuką, kuris atšoka 3 kartus. Šios kategorijos žaidėjai žaidžia didesnėje aikštelėje. Tai jau yra įprasta lauko teniso aikštelė, tik galinė linija yra beveik 3 metrai arčiau tinklo nei įprasto korto galinė linija. B2 kategorijos žaidime jau daug lakstymo ir stiprių smūgių. 

B3 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas yra maždaug nuo 0,1 iki 0,04. Šiai kategorijai ir aš priklausau. Čia jau leidžiama kamuoliukui atsimušti tik du kartus. Žaidimas dar greitesnis. 

B4 kategorijai priklauso silpnaregiai, kurių regos aštrumas maždaug nuo 0,3 iki 0,1. Jiems kamuoliukas gali atsimušti į žemę tik vieną kartą. Dėl to labai svarbi gera reakcija, greitas judėjimas ir gera smūgių technika, nes kamuoliukas po pirmo atšokimo pašoka aukščiausiai, žaidėjai turi mažiausiai laiko pribėgti, pasiruošti smūgiui. 

Kadangi, pasak optometrininkų, mano rega yra ant ribos tarp B4 ir B3, dvejus metus žaidžiau B4 kategorijoje. Galiu pasakyti, kad buvo sunku ir net nelabai įdomu, nes didžioji priešininkų dalis matė akivaizdžiai geriau, o aš nespėdavau, darydavau daug klaidų. Tad labai džiaugiuosi, kad šiais metais prieš pasaulio čempionatą oficialiai gavau B3 kategoriją. Žaidžiant rimtose varžybose regos ypatumai daug lemia. Teisingas kategorijos nustatymas yra gana komplikuotas ir kartais neišvengiama klaidų. 

Kaip aklųjų pasaulio teniso čempionatas atkeliavo į Lietuvą? 

Stebėtina, kad Lietuvoje masiškai aklųjų tenisas yra žaidžiamas tik trejus metus, o jau organizuojame pasaulio čempionatą. Tad, visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, kaip ši sporto šaka atsirado Lietuvoje. 

Viskas prasideda nuo energingų, idėja užsidegusių žmonių. Šiuo atveju mūsų bendruomenės narys Karolis Verbliugevičius ir jo treneris Aidas Danilovas maždaug prieš trejus metus nusprendė paskleisti šios sporto šakos idėją Lietuvoje. Dėl jų energijos, iniciatyvos ir konkrečių darbų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose buvo suorganizuoti demonstraciniai susitikimai, kai kiekvienas mūsų bendruomenės narys galėjo paimti teniso raketę į rankas ir pabandyti atmušti skambantį kamuoliuką. 

Ir, ką aš galiu pasakyti, kai pavyksta gerai atmušti kamuoliuką, užplūsta pasitenkinimas. Greitai šokinėjantis, riedantis kamuoliukas priverčia bėgti link jo. Nepraėjus nė kelioms minutėms, žiūrėk, jau esi sušilęs ir nori dar geriau atmušti. 

Didžiuosiuose miestuose Karolis ir Aidas surado trenerių, subūrė teniso „pradinukų“ būrelius, pasirūpino, kur geromis sąlygomis būtų galima treniruotis. Taip po truputį atsirado kartą per savaitę besitreniruojančių entuziastų branduolys. 

Užpraeitais metais įvyko pirmasis aklųjų teniso Lietuvos čempionatas. Praeitais metais Karolis ir Aidas Lietuvoje suorganizavo tarptautinį turnyrą. Po kurio laiko atsirado noras pabandyti savo jėgas tarptautinėse varžybose. Teko nuvykti į Lenkiją, Italiją, Suomiją. Taip po truputį augo meilė šitam sportui ir šiokios tokios ambicijos. Kiek žinau, Šiauliuose, Klaipėdoje žaidėjai savo iniciatyva pradėjo susitikti pasižaisti dažniau nei kartą per savaitę. Taip Lietuvoje sustiprėjo aklųjų teniso bendruomenė. 

Čempionato uždarymo dieną trumpai su Karoliu reflektavome, kaip šis čempionatas atsidūrė Lietuvoje. Reziumuojant būtų galima pasakyti, kad dėl iš dalies atsitiktinai sutapusių aplinkybių: atsirado parama iš Vilniaus miesto, organizacijos „Go Vilnius“, čempionato idėją parėmė Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Kita vertus, Karolis labai norėjo į Lietuvą atvežti aukščiausio lygio žaidėjų. Tačiau nieko nebūtų įvykę be Karolio ir Aido pasiryžimo dėti visas pastangas, kad šis čempionatas pavyktų. Man teko organizuoti kelis kur kas mažesnius renginius ir žinau, kiek tai kainuoja energijos. Tad visos neregių ir silpnaregių teniso bendruomenės vardu noriu padėkoti Karoliui, Aidui, jų komandai už puikiai organizuotą renginį, už galimybę sudalyvauti ne bet kokiame, o pasaulio čempionate. 

Pasaulio čempionatas – įspūdingas renginys 

Vos nenutiko taip, kad dėl šeiminių aplinkybių būčiau praleidęs čempionato atidarymo ceremoniją. Iš pradžių nesupratau, nesitikėjau, kad man tai bus toks emociškai stiprus momentas. Kai tarp 17 šalių vėliavų nešama ir Lietuvos vėliava, kai tu žinai, kad atstovauji savo šaliai – užplūsta pasididžiavimas. Visgi tai pasaulio čempionatas, į kurį atvyko sportininkai iš tokių šalių kaip Australija, Japonija, Indija, Gibraltaras, Argentina, Brazilija, įvairių Europos šalių... Didžiuojiesi, kad toks renginys vyksta Lietuvoje. 

Praėjo atidarymo ceremonija. Kitą dieną prasidėjo varžybos. Daugumą iš mūsų aplankė startinis jaudulys. Kaip seksis? Visi įdėjo daug pastangų ruošdamiesi šiam čempionatui. Padidinome treniruočių skaičių. Savo iniciatyva susitikdavome pažaisti „SEB arenoje“ (kur vyko čempionatas), kad priprastume prie apšvietimo ir erdvės. Prieš mėnesį turėjome teniso stovyklą, kur intensyviai bandėme jėgas tarpusavyje. Neišvengiamai dėjome viltis rimtai kovoti, siekti pergalių. Trenerių paskatinti išsikėlėme minimalius tikslus. Maniškis buvo – laimėti bent prieš vieną varžovą, nors giliai viduje nedrąsiai tikėjausi ir daugiau pergalių. 

Pirmasis mano varžovas buvo Tomašas Blonskis (Tomasz Błonski) iš Lenkijos. Didelis jaudulys ir varžovo didesnė kantrybė lėmė, kad pralaimėjau. Visgi pajutau, kad galiu kovoti, galiu pasipriešinti ir trūksta ne tiek daug, kad pasiekčiau pergalę. 

Po to sekė dar du pralaimėjimai Alvarui Azofra de Rivasui (Ispanija) ir Lukui Peruzui (Luca Peruzzo) (Italija). Teko dorotis su neigiamomis emocijomis ir iš tokios nepavydėtinos situacijos išsinešti kažką pozityvaus. Pastarieji du pralaimėjimai buvo neatsitiktiniai. Žaidžiau prieš labai stiprius varžovus, kurie galutinėje įskaitoje užėmė 4 ir 5 vietas. Tai buvo puiki proga pamatyti aukščiausią teniso lygį, kai man atlikus silpnesnį smūgį priešininkas akimirksniu pasinaudoja šia klaida ir grąžina stiprų, nepatogų kamuoliuką. Supratau, kad žaisdamas saugiai ir gana lėtai, taip, kaip dabar žaidžiu, aukščiausio lygio varžovams pasipriešinti neturiu galimybių. Iš to susidėliojo naujos ambicijos, treniruočių planai patobulinti atmušimo techniką, sustiprinti atakuojantį smūgį. 

Iš 4 grupių 8 stipriausi varžovai toliau kovojo dėl medalių, o likusieji 12 sportininkų paguodos turnyre tęsėme kovą dėl vietų turnyrinėje lentelėje. Pirmoji pergalė prieš Ignacijų Ruizą Gonzalesą (Ignacio Ruiz Gonzalez) (Ispanija). Varžovas kiek techniškesnis, gal net stipresnis, bet šįkart mano atsargus žaidimas ir didelis atsidavimas ginantis davė vaisių. 

Likimas lėmė, kad vėl susidūriau su tuo pačiu Lenkijos atstovu T. Blonskiu. Šįkart priešinausi iš visų jėgų, oponentas buvo kiek tikslesnis, greitesnis. Tai bene apmaudžiausias mano pralaimėjimas. Žinau, kad šiame mače galėjau pasirodyti geriau. 

Paskutinės varžybos su Džanluku Kapieliu (Gianluca Cappiello) (Italija) dėl paguodos grupės trečios vietos buvo įspūdingos. Pirmą setą laimėjau. Antrą setą pralošiau. Pratęsime (taibreike) iki 10 taškų pralaiminėjau 3-8. Varžovui teliko laimėti du taškus ir jis būtų laimėjęs mačą. Nepasidaviau iki pabaigos. Stengiausi susikaupti, atlaikyti visus smūgius ir laukti varžovo klaidų. Taktika pasiteisino. Išlyginau rezultatą 9-9. Ir galiausiai laimėjau 11-9. Tai galutinėje įskaitoje man garantavo 11 vietą. 

Kaip sekėsi Lietuvos komandai? 

Lietuvos komandai čempionatas buvo labai įvairus – vieniems pavyko prasibrauti į pagrindines atkrintamąsias varžybas, kiti sėkmingai kovojo paguodos turnyruose. Turint omenyje, kad aklųjų tenisą Lietuvoje rimčiau žaidžiame vos kelerius metus, manau, kad turėjome kuo pasidžiaugti. 

B1 kategorijoje ypač gerai čempionatą pradėjo Karolis Verbliugevičius. Jis laimėjo abejas grupės rungtynes prieš Airijos ir Lenkijos sportininkus ir užėmė pirmą vietą savo grupėje. Pagrindinių atkrintamųjų varžybų pirmajame etape Karolis po atkaklios kovos nusileido suomiui Janiui Kalunkiui (Jani Kallunki). Vėliau, kovodamas dėl žemesnių vietų, dar iškovojo pergalių ir galiausiai užėmė vienuoliktą vietą. 

Gerų rezultatų pasiekė ir Lietuvos merginos. B1 kategorijoje Oksana Dobrovolskaja nužygiavo iki paguodos turnyro finalo. Pusfinalyje ji įveikė Didžiosios Britanijos atstovę Yvettę Priestley, o finale tik po labai atkaklios kovos – abu setai baigėsi pratęsimais – nusileido japonei Yumi Yokotai. 

B3 kategorijoje Vaida Litinskaitė ir Živilė Karoblienė pateko į pagrindinio turnyro ketvirtfinalius. Vėliau kovose dėl penktos–aštuntos vietų Vaida užėmė septintą, Živilė – aštuntą vietą. Dar geriau joms sekėsi dvejetuose: Vaida ir Živilė ketvirtfinalyje 6:1 įveikė Katarzynos Antczak ir Marguerite Quinn porą, pateko į pusfinalį ir galutinėje įskaitoje liko ketvirtos. 

Indrė Zuzevičiūtė-Praškevičienė B3 paguodos turnyre taip pat pasiekė finalą. Pusfinalyje po trijų setų kovos ji nugalėjo prancūzę Delphine Deschamps, o finale nusileido Didžiosios Britanijos atstovei Louise Evans. 

Taigi medalių vienetų varžybose Lietuvos komandai šįkart iškovoti nepavyko, tačiau pergalių prieš kitų šalių sportininkus tikrai netrūko. Įgijome patirties, žaidėme prieš aukščiausio lygio sportininkus. Turint omenyje, kokia jauna ši sporto šaka Lietuvoje, tai suteikia nemažai optimizmo žiūrint į kitus tarptautinius turnyrus. 

Kviečiu išbandyti aklųjų tenisą 

Jeigu skaitant kilo mintis, kad ir jūs norėtumėte pabandyti – tikrai kviečiu. Aklųjų tenisui nereikia būti sportininku ar mokėti žaisti įprastą tenisą. Dauguma mūsų pradėjo tiesiog paėmę raketę į rankas ir pabandę pataikyti į skambantį kamuoliuką. Iš pradžių ne visada pavyksta, bet tas jausmas, kai pirmą kartą gerai atmuši kamuoliuką per tinklą, labai greitai užkabina. Tenisą gali žaisti ir visiškai nematantys, ir skirtingą regos likutį turintys žmonės. Tad jeigu norisi daugiau judėjimo, azarto, bendravimo ar tiesiog išbandyti kažką naujo – kreipkitės į Lietuvos aklųjų sporto federaciją. Galbūt po kelerių metų apie savo pirmąjį pasaulio čempionatą rašysite jau jūs. 

Nuotrauka: K. Verbliugevičius yra tas aklųjų teniso entuziastas, kuris atvėrė galimybes pamėgti šį sportą kitiems Lietuvos neregiams ir silpnaregiams / „Blind Tennis in Lithuania“ archyvo nuotr. 

Sporto salėje iš priekio už tinklo užfiksuotas aklųjų tenisą žaidžiantis K. Verbliugevičius, už kurio fone kabo tamsi uždanga. Tenisininko kūnas yra viduryje judesio: kojos sulenktos per kelius, kairiosios kulnas atkeltas nuo žemės, kūnas stipriai palinkęs į priekį, rankos nuleistos priešais save ties keliais, dešinioji laiko raketę. Karolis vilki šviesius marškinėlius ir mūvi tamsius margus šortus. Ant marškinėlių krūtinės yra „Blind tennis Lietuva“ logotipas, kurį sudaro tamsi B raidė su šviesiu bėgančio tenisininko siluetu iš šono, ir pabrauktas užrašas „Tennis Lietuva“. Sportininko tamsūs plaukai trumpai skusti, viršugalvis praplikęs. Akis dengia tamsius slidininko akinius primenantis raištis, siekiantis nuo kaktos iki skruostų. Karolio plonos lūpos pravertos, jas iš šonų gaubia nazolabialinės raukšlės. Virš tinklo priešais sportininką skrieja šviesus kamuoliukas, kurio jau laukia rankoje gniaužiama raketė.