Kai žiūri į ant aukšto apžvalgos bokšto disko kraštelio lynu prikabintą, atgal džiaugsmingai atsilošusią Eglę, nejučia pagalvoji – kaži, ar aš taip galėčiau? Jos tolimų, visiškai savarankiškų kelionių aprašymai ne kartą ir ne vienam užima žadą. Ne tik dėl Toronto bokšto aukščio ar apačioje žaižaruojančių dangoraižių. Viena yra nematant keliauti su kompanija ir nors kiek įžiūrinčiu palydovu, visai kas kita – pačiam viską suplanuoti, nuskristi, milijoniniuose miestuose-skruzdėlynuose įveikti oro uosto ir patikrinimų mazgus, persėsti į ištyrinėtą transporto sistemą, susiprasti viešbučiuose, nepabijoti dėl pramogos ar kito tikslo važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų... Ir išbandyti kuo daugiau dalykų. 

Jokiu būdu nesakome, kad visiems privalomi vienodi malonumai ar ekstremalūs pomėgiai. Dėl daugumos mūsų kasdienių, ne mažiau svarbių pasiekimų nereikia skristi per vandenyną. Bet Eglės įspūdžiai mums primena ką kitą – tiesiog išdrįskime bandyti! 

E. Jarmolavičiūtė ant CN bokšto Toronte / asmeninio archyvo nuotr. 

Apvali rugsėjo mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje iš priekio ir iš dešinės užfiksuota aukštai ant apžvalgos bokšto aikštelės krašto stovinti E. Jarmolavičiūtė. Jauna moteris vilki raudoną kombinezoną, kurio dešiniąją klešnę per visą ilgį puošia baltas į viršų smailėjantis apžvalgos bokštas su apvaliu makaruną primenančiu praplatėjimu viršutiniame trečdalyje. Eglė yra apsaugota plačiais diržais, prie kurių ties liemeniu prisegtas lynas. Ji stovi atsilošusi atgal, pėdų viduriu įsirėmusi į aikštelės metalinių grotelių kraštą. Kairioji ranka laiko įsikibusi į įtemptą lyną, nukreiptą į nuotraukos viršų ir dešinę, o dešinioji į šoną ištiesta ranka sugniaužtu kumščiu ir ištiestu nykščiu rodo liuksą. Eglės tamsiai rudi plaukai sušukuoti atgal ir surišti pakaušyje. Jos akis ir antakius dengia stambūs tamsinti akiniai, o plonos pravertos lūpos plačiai šypsosi. Žemai už jos atsiveria Toronto miesto panorama su įvairaus aukščio ir formos dangoraižiais. Tolumoje dešinėje driekiasi žaliuojančiais medžiais apaugę plotai, už kurių stūkso daugiaaukščiai pastatai. Virš miesto žydru dangumi plaukia lengvi balti debesys. Tokiam fone ant krašto pakibusi Eglė spinduliuoja džiaugsmu ir entuziazmu. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnės nuotraukos apatiniame dešiniajame kampe matyti daugiau aikštelės, o šonuose – daugiau miesto. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama dalis aikštelės ir miesto panoramos, o viršuje pritemdomas dangus. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato Eglės dešiniojo kulno, dalies aikštelės ir miesto panoramos, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl visiškai nematyti aikštelės, Eglės kojų apačios nuo blauzdų ir dalies dangoraižių. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti beveik visos Eglės ir už tamsaus centro kraštų kyšo tik jos dešinioji plaštaka ir kojos nuo čiurnų iki pėdų. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik Eglę nuo kaktos iki šlaunų ir dalį už jos esančios miesto panoramos.