
Visuomeninis elektros energijos tiekimas
2025 m. Mūsų žodyje Nr. 5 (797) rašėme, kad visi asmenys su negalia bei šalpos senatvės pensijas ar šalpos kompensacijas gaunantys asmenys, taip pat piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavėjai tai žmonės, gaunantys socialines pašalpas ar kompensacijas už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį, pagal Elektros energetikos įstatymą yra laikomi pažeidžiamais elektros energijos vartotojais ir tiek tuomet, kai elektros tiekimo sutartis sudaryta su pačiu pažeidžiamu vartotoju, tiek ir tais atvejais, kai sutartis sudaryta su nepažeidžiamu vartotoju, tačiau su juo kartu gyvena pažeidžiamas vartotojas, turi teisę iki 2029-12-31 nepasirinkti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir nesudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutarčių, o likti visuomeniniais elektros energijos vartotojais. Visuomeninio elektros tiekimo elektros kilovatvalandės kaina paprastai yra mažesnė nei nepriklausomo elektros tiekėjo. Tačiau minėtame įstatyme nebuvo aprašyta procedūra, kaip nepriklausomą elektros tiekimą pasirinkusiems pažeidžiamiems vartotojams pereiti į visuomeninį tiekimą. Taip padaryti buvo įmanoma, tačiau iš pažeidžiamų vartotojų reikalaudavo aktyvių veiksmų, reikėdavo kreiptis į nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su juo nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį su visuomeniniu tiekėju (visuomeninį tiekimą teikia UAB Ignitis). Dėl to nemažai pažeidžiamų vartotojų liko nepriklausomame elektros energijos tiekime ir nepasinaudojo aprašytąja kainos lengvata. Taigi kilo reikalas aptariamąjį įstatymą papildyti, numatant kuo paprastesnę pažeidžiamų vartotojų perėjimo iš nepriklausomo elektros energijos tiekimo į visuomeninį tiekimą tvarką. Šio įstatymo papildymo įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 412300 pažeidžiamų vartotojų, turinčių teisę į visuomeninį elektros energijos tiekimą ir mažesnį visuomeninį elektros energijos tarifą. Tačiau šia teise faktiškai naudojosi tik apie 127000, t. y. tik 30 procentų, pažeidžiamų vartotojų. Likusieji yra sudarę fiksuotos kainos sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Remiantis turimais duomenimis, statistinio pažeidžiamo vartotojo permoka, palyginti su esamu visuomeniniu elektros energijos tarifu, gali siekti nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį, o atskirais atvejais ir daugiau.
Dėl aprašytos problemos 2026-06-16 Seimas papildė Elektros energijos įstatymą ir numatė tvarką, pagal kurią pažeidžiami vartotojai pervedami į visuomeninį elektros energijos tiekimą. Tais atvejais, kai nepriklausomo elektros tiekimo kainos aukštesnės už visuomeninio tiekimo kainas (nuo 2026-07-01 visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams vienos laiko zonos tarifo kaina yra 20 ct už kilovatvalandę), per 10 kalendorinių dienų nuo naujos visuomeninio tiekimo elektros energijos kainos taikymo pradžios nepriklausomas tiekėjas raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis ne mažiau kaip dviem sutartyje nurodytais kontaktais informuoja pažeidžiamą vartotoją apie numatomą fiksuotos kainos sutarties nutraukimą ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį pažeidžiamas vartotojas telefonu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis turi teisę pateikti sutikimą nutraukti fiksuotos kainos sutartį. Tačiau jeigu jis per šį terminą ir nepateikia sutikimo nutraukti fiksuotos kainos sutartį, nepriklausomas tiekėjas kito kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo išsiųstas pranešimas, paskutinę dieną fiksuotos kainos sutartį vis tiek nutraukia ir kitą kalendorinę dieną šiam vartotojui elektros energija pradedama tiekti visuomenine elektros energijos kaina pažeidžiamiems vartotojams. Kadangi naujos visuomeninio tiekimo kainos pradedamos taikyti 2 kartus per metus, sausio 1 ir liepos 1 d., tai pranešimus pažeidžiami vartotojai turi gauti iki sausio ar liepos 10 d. Pranešimą gavus iki liepos 10 d. visuomeninis elektros energijos tiekimas būtų pradedamas taikyti nuo rugsėjo 1 d.
Atvejai, kai sutartis nutraukiama nepateikiant jokio sutikimo ar atsakymo, taip sakant tylint, teisėje yra itin reti ir taikomi tik išimtiniais atvejais. Jie kartais vadinami tylaus sutikimo modeliu. Dėl tokios įstatyme įteisintos sutarties nutraukimo galimybės kai kurie Seimo nariai prašė prezidento vetuoti šį Seimo priimtą įstatymą, tačiau įstatymas buvo pasirašytas ir įsigaliojo 2026-06-27. Galimybė nutraukti nepriklausomą elektros energijos tiekimą nieko nedarant, t. y. tylint ir neinformuojant nepriklausomo tiekėjo apie sutikimą nutraukti sutartį, bus tik iki 2026-12-30. Po to įsigalios įstatymo nuostata, kad pažeidžiamam vartotojui gavus iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pranešimą apie numatomą fiksuotos kainos sutarties nutraukimą, reikės telefonu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikti sutikimą nutraukti fiksuotos kainos sutartį. Aprašytoji tvarka galios iki 2028-12-30.
Kartais gali kilti klausimas, iš kur nepriklausomi elektros energijos tiekėjai sužinos, ar asmuo laikomas pažeidžiamu vartotoju, ar ne. Planuojama, kad šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gaus iš įvairių valstybės registrų, iš Sodros, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA), Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS ir teiks elektros skirstomųjų tinklų operatoriui ESO, kuris ją perduos nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams.
Panaikinta dirbančių ir ilgai sergančių asmenų su negalia diskriminacija
2026-06-18 Seimas priėmė Seimo nario Lauryno Šedvydžio pateiktą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymą, už kurį teigiamai balsavo 103 Seimo nariai, 1 balsavo prieš ir 3 susilaikė. Pakeitimai įsigalios 2027-01-01. Šiuo pakeitimo įstatymu panaikinama daugybę metų galiojusi dirbančius asmenis su negalia, gaunančius socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, diskriminuojanti nuostata, kad socialinio draudimo ligos pašalpa jiems mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Darbuotojams be negalios tokio 90 kalendorinių dienų ligos pašalpos mokėjimo apribojimo nebuvo. Taip pat jo nebuvo ir šalpos pensijas gaunantiems dirbantiems asmenims su negalia. Įstatymo tikslas gerinti asmenų su negalia turtinę padėtį ir užimtumo sąlygas bei panaikinti akivaizdžią jų diskriminaciją.
Kai kada susitikimuose su įvairiais valstybės tarnautojais LASS atstovai keldavo šios įstatyme įteisintos diskriminacijos problemą, tačiau jiems buvo atsakoma, kad Sodra neturi lėšų ilgą laiką asmenims su negalia mokėti dvi išmokas, t. y. ir socialinio draudimo negalios pensiją, ir ligos pašalpą. Į pastabas, kodėl senatvės pensininkams šias dvi išmokas galite mokėti be jokio 90 dienų termino, buvo atsakoma, kad senatvės pensininkai daugybę metų dirbo, į Sodrą yra sumokėję dideles įmokas ir yra labiau nusipelnę. Į argumentą, kad dirbantys asmenys su negalia moka tokio pat dydžio socialinio draudimo įmokas, be to, asmenys su negalia nekalti, kad jiems sudėtinga rasti darbą, o valstybėje galioja solidarumo principas, valdininkai paprastai nieko aiškaus neatsakydavo, tačiau įstatymo daugybę metų nekeitė. Šis diskriminacinis 90 kalendorinių dienų per metus ligos pašalpos mokėjimo terminas dirbantiems asmenims su negalia, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijas pirmą kartą buvo numatytas dar 1991-07-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 301 patvirtintu Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų 20 p. Vėliau jis buvo perkeltas į 2000-12-21 priimto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. Taigi prireikė beveik 35 metų, kad ši dirbančius asmenis su negalia akivaizdžiai diskriminuojanti nuostata būtų panaikinta. Aptariamojo įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio 90 kalendorinių dienų termino panaikinimas per metus pareikalaus iš Sodros iki 2 mln. eurų.