Rugpjūčio pradžioje aklųjų bendruomenę pasiekė liūdna žinia: į amžinybę išėjo ilgametis Kretingos rajono kultūros centro darbuotojas, muzikantas ir muzikos kūrėjas Vytautas Kubilinskas. Jam buvo septyniasdešimt. 

V. Kubilinskas priklausė neregių kartai, augusiai ir brendusiai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nykioje socialistinio realizmo tikrovėje. Jo bendraamžis, taip pat muzikantas ir dainininkas Vladas Bagdonas „Mūsų žodžiui“ duotame interviu prisimena: „Vyravo standartizuota švietimo sistema, kuriai negalėjai nusižengti, bet gyvenimas vis tiek ėjo į priekį, ir mums, tuomečiams Kauno aklųjų mokyklos mokiniams, stengtasi duoti tai, kas geriausia. Kaip tada muzikuodavo Justinas Kasparas, Vytautas Kubilinskas, Arvydas Jakubėnas!“ 

V. Kubilinskas gimė 1955 metų gruodžio 4 dieną Salantuose. Mokėsi Kauno ir Vilniaus aklųjų mokyklose. Muzikiniai gabumai išryškėjo dar vaikystėje – būdamas devintoje klasėje pats pradėjo kurti muziką. Dar mokydamasis Kauno aklųjų mokykloje, lankė muzikos pamokas pas kompozitorių, Nacionalinės premijos laureatą Giedrių Kuprevičių, o 1974 metais dalyvavo Lietuvos jaunųjų kompozitorių konkurse. Baigęs aklųjų mokyklą, 1976–1980 m., mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo klasėje. 1981–1985 metais studijavo tuometės Valstybinės konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultete ir įgijo muzikos mokytojo specialybę. Daug metų dirbo Kretingos mokyklose, Kretingos rajono kultūros centre, vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams. Muzikos konkursams, apžiūroms rengė jaunuosius dainininkus. Vien tik Lietuvos televizijos rengiamoje „Dainų dainelėje“ dalyvavo aštuoni jo parengti solistai, du duetai ir vienuolika ansamblių. Paties Vytauto irgi buvo pilna įvairiuose muzikos festivaliuose, konkursuose, peržiūrose. Nuo 1991 metų kaip armonikininkas aktyviai dalyvavo „Pupų dėdės“ draugijos veikloje. Dabar tai vadiname socialine ir kitokia žmonių su negalia įtrauktimi, bet Vytauto kartos neregiai nežinojo ir nesivaikė skambių žodžių ir politkorektiškų sąvokų: jie tiesiog gyveno, dirbo mėgstamą darbą, muzikavo. 

Artimai Vytautą pažinojusių žmonių teigimu, jis buvo universalus muzikantas: galėjo groti įvairiais instrumentais – akordeonu, pianinu, armonika, sintezatoriumi, bosine gitara. Pats kūrė muziką. 2004 metais Lietuvos aklųjų biblioteka (dabar – Lietuvos audiovizualinė biblioteka) išleido jo autorinę kompaktinę plokštelę „Pasikalbėjimai“. 

V. Kubilinskas buvo vienas gabiausių savo kartos atstovų, visą gyvenimą nesiskyręs su muzika ir skatinęs tai daryti kitus. 

Redakcijos informacija