
Palangiškė mažoji Lėja su savo tėveliais ne pirmą kartą girdi jūrą. Smalsią mergaitę jos ošimas tikrai domina ir įtraukia. Tvirtai įsikibusi į didžiausią savo atramą, tėvų rankas, neabejojame, Lėja žino, kad nematydama, bet iš klausos, vėjo dvelksmo, kvapo suprasdama šniokščiančio vandens galybę, yra saugi. Ir šis saugumo jausmas tvirtas įsikibimas į savuosius Lėją augina ir stiprina nuo pat gimimo.
Niekas užtikrintai nepasakys, ką jaučia konkretus žmogus, kai gyvenimas netikėtai pakeičia taisykles ir atima pažįstamos kasdienybės pagrindą. Tačiau viena aišku, tokie žmonės neturi prabangos atidėti ar išvengti sprendimų. Gali praeiti laiko, kol su nauja situacija apsiprantama, surandamas geriausias kelias, bet juk svarbiausia yra tai, kad Sandra ir Audrius, jų vyresni vaikai, Lėjos broliai, niekada net nesvarstė, kad galėtų neištiesti Lėjai rankos. Ji nepažino aplinkos be meilės ir palaikymo. Kai Lėja ims keliauti savarankiškai, ji niekada nepamirš šio saugumo jausmo, kuris bus tapęs jos širdies savastimi.
Viršelyje Lėja su tėveliais / Žydrūno Maniko nuotr.
Apvali rugpjūčio mėnesio žurnalo Mūsų žodis viršelio nuotrauka, kurioje apsiniaukusią dieną prieš jūrą iš priekio užfiksuota Lėja su tėvais. Kairėje ant smėlio klūpi šiek tiek dešiniuoju profiliu pasisukusi mama Sandra, dešiniąja ranka laikanti Lėjos dešinę rankutę, o kairiąja prilaikanti mergytę už nugaros. Moteris vilki juodą suknelę, išmargintą žydromis ir baltomis gėlėmis. Per dešinįjį petį krenta ilgi rudi link apačios šviesėjantys plaukai. Mamos dėmesys sutelktas į Lėją: akys žvelgia į mergaitę, plonos praviros lūpos linksmai šypsosi. Dešinėje pritūpęs šiek tiek kairiuoju profiliu pasisukęs tėvas Audrius abiem rankomis laiko Lėjos kairę rankutę. Tarp didelių dešiniosios rankos pirštų ilsisi mergaitės pirštukai, o kairioji ranka dengia ir galbūt glosto Lėjos plaštakos nugarinę pusę. Tėvas vilki mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir mūvi mėlynus džinsus. Jo žilstelėję plaukai ant viršugalvio trumpai nukirpti, o šonuose labai trumpai skusti, ant smakro želia kelių dienų barzdelė. Audrius švelniai žvelgia į Lėją primerktomis akimis ir meiliai šypsosi sučiauptomis lūpomis. Viduryje esanti mergaitė stovi ant mamos suknelės ir yra šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu ir žemyn palenkusi galvą. Ji vilki ryškiai rausvą suknelę iki kelių su trimis vertikaliai išdėliotais kaspinėliais krūtinės viduryje ir juodą odinį švarkelį bei mūvi baltas pėdkelnes. Jos galvą gaubia šviesios garbanos. Mergaitės akys užmerktos, lūpos šiek tiek pravertos, veidas atrodo ramus, susidomėjęs, lyg ji klausytųsi už nugaros ošiančios jūros. Nuotrauka perteikia tėvų palaikymą, rūpestį ir meilę Lėjai.
REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji stačiakampė. Į didesnę nuotrauką patenka šiek tiek daugiau pajūrio.
PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį.
GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama mamos suknelės apačia ir pritemdomas dešinysis šonas bei galvos viršus.
DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato mamos suknelės apačios, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės.
KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos.
TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl pridengiama mamos suknelės apačia, Lėjos kojos nuo pėdų iki blauzdų vidurio ir tėvo kairioji koja.
AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras nematomas. Šiuo atveju nematyti Lėjos kūno nuo krūtinės iki blauzdų ir jos rankutę laikančių tėvo rankų.
PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos galima įžvelgti Lėjos kūną nuo krūtinės iki maždaug kelių, dalį mamos suknelės ir mergaitės kairiąją rankutę laikančias tėvo rankas.