ASMENIMS SU NEGALIA LRT TARYBOJE ATSTOVAUS LIETUVOS NEGALIOS ORGANIZACIJŲ FORUMAS  

2026 m. birželio 2 dieną Seimas pakeitė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą.

Jame numatyta, kad savo atstovą LRT taryboje turės ir asmenys su negalia.

Jiems atstovaus didžiausia asmenų su negalia organizacijas vienijanti asociacija Lietuvos negalios organizacijų forumas.

LRT privalo televizijos programas pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims.

Nustatyta tokių televizijos programų transliacijų, neįskaitant laidų kartojimo, trukmė per mėnesį.

Tačiau į šias minimalias transliavimo laiko trukmes einama pamažu.

Apmaudu tik tai, kad aklieji ir silpnaregiai nusileidžia asmenims su klausos negalia.

Asmenims su klausos negalia pritaikytų programų transliavimo laiko numatyta kur kas daugiau.

Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme gestų kalbai skiriama daug daugiau dėmesio nei brailio raštui.

PENKIOLIKTASIS „PAŽINIMO STEBUKLAS“  

Jau penkioliktus metus Klaipėdoje vyksta tarptautinė vaikų ir jaunimo su regos negalia vasaros stovykla „Pažinimo stebuklas“.

Šiemet stovykla subūrė apie 70 neregių ir silpnaregių vaikų bei jaunuolių iš Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos.

Jubiliejinę stovyklą organizavo Klaipėdos regos ugdymo centras kartu su Klaipėdos senamiesčio „Rotary“ klubu.

Stovykla jaunuoliams padeda keliauti, pažinti, išbandyti, atrasti ir pasitikėti savimi.

Visos savaitės programa buvo orientuota į pažinimą per patirtis.

Vaikai ir jaunuoliai lankėsi Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivuose.

Vaikai dalyvavo Mažosios Lietuvos muziejaus edukacijose, sporto ir kūrybinėse veiklose.

Vaikai išbandė šoudauną – aklųjų stalo tenisą, jogos, muzikos ir meno veiklas, keliavo prie jūros.

Kiekviena veikla ugdo savarankiškumą, stiprina socialinius įgūdžius ir skatina pasitikėjimą savo jėgomis.

Vaikai iš trijų valstybių kartu gyveno, mokėsi, sportavo ir kūrė.

Didžiausia stovyklos „Pažinimo stebuklas“ vertė yra pokyčiuose, kuriuos parsiveža patys dalyviai.

Per savaitę vaikai tampa drąsesni, labiau pasitikintys savimi, savarankiškesni.

Jie išmoksta ne tik naujų įgūdžių, bet ir supranta, kad gali daugiau, nei kartais patys ar aplinkiniai tikėjo.

Šis pasitikėjimas dažnai tampa svarbiu postūmiu kasdieniame gyvenime.

Stovykloje užsimezgusios draugystės tęsiasi daugelį metų.

Talentas, kūrybiškumas ir noras augti atsiskleidžia tada, kai žmogui suteikiama galimybė.

Nuoširdi padėka skiriama visiems rėmėjams, prisidėjusiems, kad ši tarptautinė stovykla galėtų augti ir stiprėti.

Svarbiausia yra vaikai ir jaunuoliai, kurie išvyksta namo drąsesni, savarankiškesni ir labiau tikintys savo galimybėmis.

AR VANDUO GALI PAKENKTI AKIMS?  

Vasaros sezonas neretai asocijuojasi su atostogomis, kurių metu dauguma renkasi laisvalaikį leisti prie vandens.

Natūralu, kad vandens gali pakliūti ir į akis.

Akių gydytojo kabinete neretai tenka išgirsti skundų, kad akys parausta ir peršti.

Perštinčios akys po prausimosi

Vanduo iš čiaupo ar dušo nėra toks pats, koks lietaus ar ledyno.

Čiaupo vandens sudėtyje yra tam tikrų medžiagų, kurios yra saugios gerti, tačiau gali sudirginti akis.

Sveikos akys po nedidelio kiekio vandens prausimosi metu neturėtų reikšti jokių simptomų.

Tačiau, jei akys jautresnės, ilgesnis laikas karštame duše ar vonioje gali papildomai sukelti jautrumą.

Tai nereiškia, kad nereiktų praustis po dušu.

Prausiant veidą reikėtų akis užmerkti, vengti tiesioginės vandens srovės į akių sritį.

Lietaus vanduo ir akys

Karštą vasaros dieną keli lietaus lašai tikrai gali atgaivinti visą organizmą, o kaip yra su akimis?

Lietaus vanduo – visai kita kategorija nei čiaupo ar jūros vanduo.

Lietaus vandens sudėtis labai priklauso nuo aplinkos užterštumo.

Sveikoms akims lietaus vanduo neturėtų sukelti jokių simptomų.

Tačiau, jei daug lietaus lašų papultų ant jautrių akių, yra maža tikimybė, kad gali sudirginti akis ir kilti infekcija.

Vandens tvenkiniai, baseinai ir akys

Baseinuose esanti cheminė medžiaga chloras ir jūroje esančios druskos gali sudirginti akis.

Chloro kiekis baseine ir mineralų kiekis jūroje yra žymiai didesni nei čiaupo vandenyje.

Todėl praleidžiant daugiau laiko vandenyje ar baseine rekomenduojama naudoti nardymo akinius.

Ežerų, upių ar tvenkinių vandenyje gali būti bakterijų, kurios gali sukelti įvairių akių uždegimų.

Labai pavojinga tokiuose vandens telkiniuose maudytis su kontaktiniais lęšiais, nes gali kilti rimtų akių uždegimų.

Vandens nauda pirmos pagalbos atveju

Ir nors vanduo gali sudirginti akis, vanduo yra tiesiog nepamainomas pirmos pagalbos atveju.

Akių nudegimų metu pirma pagalba visada – plauti akis po šaltu čiaupo vandeniu.

Nereikia bijoti ir paplauti tik kelias sekundes.

Geras plovimas – didele srove tekantis šaltas čiaupo vanduo.

Trys neįprasti klausimai apie vandenį ir akis

Ar saugu atsimerkti po vandeniu jūroje?

Jei akys sveikos, atsimerkti po vandeniu yra sąlyginai saugu.

Po kurio laiko akys prisitaiko prie sūresnio vandens ir pripranta.

Kodėl sūrus jūros vanduo dirgina akis, o sūrios ašaros ne?

Iš tiesų mūsų ašaros nėra tokios sūrios, kaip gali atrodyti.

Jūros vanduo yra žymiai sūresnis už natūralias ašaras.

Kodėl banginiai gali plaukioti po vandeniu be apsauginių akinių?

Vandenyje gyvenantys gyvūnai yra prisitaikę ir jų ašarų plėvelė yra tirštesnė ir gleivingesnė nei žmonių.

Tad apsauginiai nardymo akiniai banginiams tikrai nereikalingi.

SKIRTINGŲ DIAGNOZIŲ DETEKTYVAS  

Savo istoriją pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė:

Man sakė, kad, kai gimiau, atrodė, jog esu visiškai sveika.

Kitaip tariant, niekas nepastebėjo, kad turiu kokį nors regos sutrikimą.

Gal po pusės metų močiutė pastebėjo, kad, kol manęs nepakalbina, aš nereaguoju į atėjusį žmogų.

Taip ir prasidėjo mano diagnozių detektyvas.

Regos negalios diagnozė – skausminga žinia.

Dar 1988 metais Kauno akių ligų klinikoje man buvo nustatyta įgimta Lėberio amaurozė.

Lėberio amaurozė – tai būklė, kai akys atrodo iš esmės sveikos, bet žmogus nemato.

Tėvai nuvežė mane bandyti gydyti į Rusiją.

Ir ten man nustatė visai kitą diagnozę.

Man leido daug visokių vaistų.

Tėvai vėliau priėmė sprendimą gydymą nutraukti, nes vaistų leido daug, o rezultato nebuvo jokio.

Vėliau atlikus magnetinio rezonanso tyrimą paaiškėjo, kad mano regos nervai sveiki, o tinklainė ne.

Eglė pasakoja, kad jai buvo visai nesvarbu, kaip vadinasi jos liga, kuri yra negydoma.

Taip Eglė gyveno toliau.

Eglė lyg mato šešėlius, bet tiksliai negali pasakyti, ką mato.

Vieną dieną Eglė sutiko moterį, kuri mato panašiai kaip Eglė.

Moteris pasiūlė išsitirti dar kartą ir pasitvirtinti savo diagnozę.

Eglė pasakė, kad nenori tirtis, nes gydymo dar jokio nėra.

Bet moteris atsakė, kad gal ateityje atsiras gydymas, todėl svarbu žinoti tikslią savo diagnozę.

Eglė pasidarė tyrimus ir jai buvo patvirtinta pirmo tipo Lėberio įgimta amaurozė. Pasirodo, abu Eglės tėvai turėjo po vieną mutavusią geno kopiją ir abi jas perdavė Eglei.

Ši diagnozė yra labai reta.

Pasaulyje šio geno mutaciją turi tik keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Eglė pradėjo domėtis savo liga ir sužinojo, kad kaip tik atliekami tyrimai šiai ligai gydyti.

Eglė bandys dalyvauti šiuose tyrimuose.

Eglė turi viltį ir didelį norą kada nors matyti.

Medicina nestovi vietoje, tad būna atvejų, kai verta dar kartą pasitikrinti savo ligos diagnozę.

IŠSKIRTINIO LASS SĄSKRYDŽIO VERPETUOSE  

Birželio 12 dieną Kauno rajone esančiame dvare vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio paminėjimo sąskrydis.

Susirinko net virš 1100 mūsų organizacijos narių bei mums padedančių žmonių.

Organizacijos prezidentas Paulius Kalvelis ir viceprezidentas Vilmantas Balčikonis apžvelgė organizacijos istoriją.

Paulius Kalvelis sakė, kad dirbame, jog kasdien asmenims su regos negalia būtų lengviau, laisviau ir geriau gyventi.

Paulius išreiškė padėką visiems, kurie tyliai, kantriai, pasiaukojančiai kasdien dirba.

Sąskrydyje vyko labai daug įdomių užsiėmimų ir veiklų.

Didžiulio susidomėjimo sulaukė Andžėjaus Ravano informacinių technologijų mokymai.

Mokymuose daugiausia dėmesio buvo skirta dirbtinio intelekto naudojimui kasdienybėje.

Grupė susidomėjusių žmonių dalyvavo pokalbyje su Linu Balsiu apie silpnaregystę ir baltąją lazdelę.

Vyko baltosios lazdelės mokymai ir nuotraukų paroda.

Atskiroje erdvėje buvo sukabintos didelio formato istorinės nuotraukos.

Su šuniu vedliu smalsuolius supažindino Rūta Kvietkauskaitė.

Brailio rašto žaidimo užduotį išbandė kelios dešimtys šio rašto naudotojų.

Vienišumą jaučiantieji ar naujų pažinčių ieškantys žmonės galėjo registruotis į greituosius pasimatymus.

Kiekvienas iš dalyvių turėjo galimybę kelias minutes pakalbėti su vienu žmogumi, o po to su kitu.

Taip susipažino keletas porų.

Mėgėjai pasivaržyti galėjo parungtyniauti prie šaškių lentų.

Viso sąskrydžio metu turgaus erdvėje vyko mugė, kurioje buvo galima įsigyti tikrai unikalių ir įspūdingų darbų.

Renginio organizatoriai padarė milžinišką ir sunkų darbą, kol surengė tokią puikią šventę.

Ne vienas žmogus stebėjosi, kaip profesionaliai, kruopščiai ir detaliai suplanuota ir vykdoma sąskrydžio dienotvarkė.

Visose erdvėse galima buvo sutikti savanorių, pasiruošusių padėti ir pagelbėti.

Padėkoti reikėtų meno mėgėjų kolektyvams ir pavieniams atlikėjams.

Verti pagarbos, pagyrimo tie, kas savo muzika, dainomis, posmais skleidė šventišką nuotaiką.

Nors teritorija tikrai didžiulė, bet didžiojoje jos dalyje buvo galima aiškiai išgirsti naudingą informaciją.

Šventės pabaigoje vyko grupės „Hiperbolė“ koncertas.