Gegužės pabaigoje Vokietijoje, Frankfurte, kaip įprastai vyko regos negalią turintiems asmenims skirtų technologijų paroda „SightCity“, į kurią mes drauge su kolega Airidu Riškumi buvome deleguoti Lietuvos audiosensorinės bibliotekos. Į didžiausią pasaulyje pagalbinių priemonių bei technologijų asmenims su regos negalia tarptautinę mugę vykome pasižvalgyti, kokios naujovės siūlomos arba greitu metu bus siūlomos neregiams ir silpnaregiams. 

Tie, kas nuolat skaito „Mūsų žodį“, tikriausiai pamena ir ankstesnių metų parodos apžvalgas. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad, kaip ir pastaruosius dvejus metus, „SightCity“ mugėje pristatyti technologiniai sprendimai rodo esminį lūžį – nuo pasyvių priemonių pereinama prie aktyvaus, dirbtiniu intelektu (DI) ir jutikliais grįsto aplinkos suvokimo. Straipsnyje apžvelgsiu keletą naujovių. 

Iš pasyvumo į aktyvų suvokimą 

Tradicinė baltoji lazdelė ilgą laiką buvo tik fizinis aplinkos „tęsinys“. Šiuolaikinės technologijos (tokios kaip „Rango“, „Eye-pass“ ar „Lumen“ akiniai) šią pagalbinę funkciją papildo „intelektu“. Jis ne tik padeda išvengti kliūčių, bet ir realiuoju laiku interpretuoja sudėtingą aplinką – nuo aukštai esančių objektų iki 3D formų ar tekstų. 

„Rango“ – tai elektroninis prietaisas, tvirtinamas prie tradicinės baltosios lazdelės, padedantis silpnaregiams ir akliesiems geriau aptikti kliūtis bei lengviau orientuotis aplinkoje. Nors įprasta lazdelė puikiai jaučia kliūtis žemės lygyje, ji nepastebi aukščiau esančių objektų (pvz., medžių šakų, tvorų ar staliukų) bei siaurų kliūčių. „Rango“ gamintojai teigia, kad įrenginiu papildoma lazdelės funkcija, todėl kelionės tampa saugesnės, ramesnės ir sklandesnės. Deja, realiai teko įsitikinti, kad kol kas įrenginys kliūtis aptinka per lėtai. Žmogus greičiau susiduria su kliūtimi, nei informuoja prietaisas. Pliusas tik tas, kad dirbama šia linkme. 

Tobulinti kliūčių aptikimo greitį turėtų visiškai nauja lengvutė ir daili išmanioji lazdelė „WeWalk Smart Cane 2“, rankenoje turinti ir fizinius mygtukus, ir jutiklinį paviršių. Tačiau ji man daug labiau patiko tuo, kad sujungia antžeminę kliūčių aptikimo funkciją, balso navigaciją realiuoju laiku ir integruotą dirbtinį intelektą. Lazdelė neturi kameros, bet kliūtims aptikti naudoja ultragarsinį jutiklį, kuris apie kliūtį įspėja vibravimu arba garsiniais signalais. Tačiau lazdelė palaiko „WeAssist“ funkciją, tad prireikus galima gauti profesionalią vaizdinę pagalbą per susieto telefono kamerą. Ankstesniuose žurnalo numeriuose jau turėjote progos skaityti apie neregiams naudingą navigacijos programėlę „WeWalk“ (2025 m., Nr. 12). Tos pačios kompanijos išmanioji lazdelė veikia panašiu principu: per lazdelės mikrofonus teikiamos nuoseklios balso instrukcijos (anglų kalba), tad nuvykti į parduotuves, restoranus, lankytinas vietas, sekti viešąjį transportą realiuoju laiku galima nelaikant telefono rankose. Kol kas šių lazdelių su integruotu DI kaina yra apie 1000 eurų, tad galima palūkėti patobulinimo. 

Klausos „išlaisvinimas“ 

Viena ryškiausių bendrųjų kuriamų priemonių tendencijų – siekis nebeperkrauti vartotojo gaunamos garso informacijos. Tam pasitelkiami vibraciniai sprendimai, pavyzdžiui, ASHIRASE, prie batų tvirtinamas nedidelis prietaisėlis, teikiantis intuityvius nurodymus švelnia vibracija. Teko išbandyti „feelSpace naviBelt“ – vibruojantį diržą, praplečiantį erdvės pojūtį. Diržas veikia kartu su „feelSpace Navigation“ programėle, kurioje galima nustatyti savo judėjimo maršrutą. Dirže įmontuota 16 vibracinių elementų, vienodu atstumu išdėstytų pilvo srityje. Prietaisas nurodo kryptį į nustatytą tikslą ar šiaurę švelniomis vibracijomis aplink juosmenį. Ši visiems prieinama navigacija palengvina orientavimąsi, mažina įtampą ir leidžia „atsikvėpti“ klausai, nes nebereikia nuolat klausytis balso nurodymų. 

Savarankiškumas kasdienybėje 

Pastebėtina tendencija, kad kuriamos technologijos, tokios kaip „Tactonom Reader Flex“ ar „VoxiVision“, atveriančios galimybę mokytis ir dirbti be pašalinės pagalbos. Tai ne tik įrankiai, tai – socialinės integracijos priemonės, kurios konvertuoja vizualų pasaulį (grafikus, tekstą, mokymo priemones) į prieinamą taktilinę ar garsinę formą. Tarkime, „Tactonom Reader Flex“ pritaiko mokomuosius žaidimus ir užduotis (pvz., skaičiavimo ar žinių spragų užpildymo), pateikdamas tiesioginį atsaką. Integruota balso funkcija realiuoju laiku paaiškina, ką vartotojas liečia pirštais, todėl aklieji gali savarankiškai tyrinėti grafinę informaciją. Kamera atpažįsta piršto judesius virš 3D objektų ir detaliai juos aprašo – tai didelis proveržis mokantis tiksliųjų mokslų (STEM). Derinant fizines priemones su dirbtiniu intelektu, informacija tampa intuityviai suprantama. Rinkiniuose rasite interaktyvius skaičiuotuvus, kampainius bei brailio rašto ir raidžių žaidimus. Naudotojai turi prieigą prie tūkstančių nemokamų garso ir taktilinių grafikų „ProBlind“ duomenų bazėje. Galima lengvai įkelti savo turinį arba konvertuoti medžiagą pritaikytam spausdinimui (brailio raštu ar reljefiniu popieriumi). 

Pramoninis tikslumas ir personalizavimas 

Apibendrinant bendrą parodos „SightCity“ įspūdį, negalima nepastebėti, kad pagalbinių priemonių gamyba tampa vis tikslesnė. Galimybė individualizuoti įrenginius (pagal vartotojo poreikius, dydį, stilių) tampa naujuoju standartu. Vis dėlto, nors naujai kuriamų prietaisų nemažai ir įspūdingų, tačiau realybė tokia, kad daug jų dar yra prototipo stadijoje. Jie rodo potencialą, tačiau šiuo metu konkretus jų panaudojimas gyvenime gana ribotas. Vienų dėl to, kad yra per dideli ir nepatogūs nešioti, kitų – dėl paties veikimo principo (gaunama per mažai informacijos). 

Ateitis siejama su „bemate navigacija“ (angl. „non-visual navigation“). Technologijos nebando „imituoti“ regėjimo (ne visada sėkmingai), o kuria alternatyvius jutimo kelius. Svarbiausias tikslas nebėra tik „nematyti kliūčių“, o suteikti žmogui visapusišką situacijos kontrolę, kuri yra tokia intuityvi, kad žmogus gali jaustis laisvas ir saugus, nesvarbu, ar vaikšto nepažįstama gatve, ar dalyvauja lenktynių žaidime. 

Nuotrauka: Parodoje „SightCity“ įdomiausia patiems išbandyti ir patikrinti siūlomas technologijas. Nuotraukoje – prie „Tactonom Reader Flex“ / asmeninio archyvo nuotr. 

Nuotraukoje per kairįjį petį užfiksuotas vyro naudojamas „Tactonom Reader Flex“. Kairėje į kadrą patenka į stalą atremtos moters rankos, dešinėje – vyro kairysis petys ir dalis galvos. Naudotojo tamsūs plaukai trumpai kirpti. Jis vilki dryžuotus marškinėlius ir yra užsidėjęs akinius. Vyras rankomis liečia ant plokščio stačiakampio pagrindo padėtą šviesų Europos žemėlapį, kuriame tamsios linijos išskiria šalis. Pagrindo apačioje kairė ranka iš dalies užstoja apvalius mygtukus, o viršuje yra integruota cilindro formos kolonėlė. Pastarosios viduryje pritvirtintas aukštyn nukreiptas stačiakampis kotas, kurio viršuje iš po gaubto sklinda šviesa. Aplink ant stalo padėti įvairūs priedai: kelioninis krepšys, plokščia metalinė dėžutė, tamsi liniuotė ir papildomas dėžutės formos „Bluetooth“ garsiakalbis. Atrodo, kad „Tactonom Reader Flex“ suteikia galimybę tyrinėti ir mokytis.