Specialisto komentaras
Autoriaus nuotrauka
Draudimo nuo nedarbo išmokos pakeitimai
Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo dar 2025-10-21 Seimo priimti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Kadangi nedarbo draudimo išmoką (toliau – išmoka) gali gauti ir nesukakę senatvės pensijos darbo netekę asmenys su negalia, aptarsime neseniai įsigaliojusius įstatymo pakeitimus. 

1. Keičiasi išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka. Išmoką, kaip ir anksčiau, sudaro dvi dalys – pastovioji, kurios dydis visiems vienodas, ir kintamoji, o pati išmoka apskaičiuojama sudedant šias abi dalis. Norint, kad išmoka labiau priklausytų nuo apdraustojo asmens gautų draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio nedarbo draudimui įmokos) buvo padidinta išmokos kintamoji dalis, kuri priklauso nuo asmens gautų draudžiamųjų pajamų, ir sumažinta pastovioji dalis, kuri nuo šių pajamų nepriklauso. Dabar pastovioji dalis sudaro 15 proc., tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). Šiemet MMA yra 1153 Eur, taigi 15 proc. šio dydžio bus 172,95 Eur. Iki š. m. liepos 1 d. pastoviosios dalies dydis buvo 23,27 proc. MMA, kas sudarė 268,3 Eur. 

Išmokos kintamoji dalis kas 3 mėnesius mažinama. Jos dydis yra: 

• 1–3 pašalpos mokėjimo mėnesiais 45 proc. (iki liepos 1 d. buvo 38,79 proc.) apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 

• 4–6 pašalpos mokėjimo mėnesiais 35 proc. (iki liepos 1 d. buvo 31,03 proc.) apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 

• 7–9 pašalpos mokėjimo mėnesiais 25 proc. (iki liepos 1 d. buvo 23,27 proc.) apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų. 

Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos iš praėjusių 24 mėnesių (pagal iki liepos 1 d. galiojusį įstatymą – 30 mėnesių) draudžiamųjų pajamų. 

2. Įvedamas išmokos minimumas ir padidintas išmokos maksimumas. 

Siekiant, kad dėl išmokos pastoviosios dalies sumažinimo mažai uždirbusių žmonių išmoka nesigautų labai maža, įstatymas įvedė papildomą saugiklį, nustatė išmokos minimumą. Išmoka negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai. Šiemet 1 BSI yra 74 Eur, vadinasi, išmoka nuo šių metų liepos 1 d. negali būti mažesnė kaip 370 Eur per mėnesį. Išmokos maksimumas yra 70 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, nustatyto Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šiemet jo dydis yra 2312,15 Eur neatskaičius mokesčių ir įmokų (bruto). Taigi išmoka negali būti didesnė kaip 1618,51 Eur. Pagal iki 2026-06-30 galiojusį įstatymą išmoka negalėjo būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros paskelbto už praeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio, kas 2026 m. II ketvirtį sudarė 1462,70 Eur. 

Išmokų minimalaus ir maksimalaus dydžių ribos iš esmės yra tam tikra solidarumo principo įgyvendinimo priemonė. Jos numatytos siekiant, kad dėl darbo užmokesčio skirtumų išmoka nebūtų labai maža ar labai didelė, ir nebūtų labai didelių skirtumų tarp minimalios ir maksimalios išmokos. 

3. Pailginta išmokos mokėjimo trukmė priešpensinio amžiaus asmenims. 

Kaip žinia, bendra išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėn. Kadangi vyresnių gyventojų amžiaus grupėje nedarbas gerokai aukštesnis už šalies nedarbo vidurkį, siekiant jiems ilgesnį laiką garantuoti stabilias pajamas ir apsaugoti juos nuo skuboto išankstinės pensijos pasirinkimo, kuris vėliau visam gyvenimui sumažintų jų pagrindinės senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia dydį, numatytas išmokos pratęsimas iki 6 mėn. Iki 2026-06-30 toks pratęsimas buvo galimas tik iki 2 mėn. Taigi iš viso jiems išmoka gali būti skiriama iki 15 mėn. Kad išmoka būtų pratęsta, gyventojas turi atitikti šias 3 sąlygas: 

a) iki jo senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 m.; 

b) jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija; 

c) jis yra įgijęs ne trumpesnį kaip 20 m. pensijų socialinio draudimo stažą. 

Jei žmogus paskutiniosios sąlygos neatitinka, jam išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas tik 2 mėn. 

Pratęsimo laikotarpiu išmokos dydis apskaičiuojamas taip pat, kaip ir jos dydis 7–9 išmokos mokėjimo mėnesiais. 

4. Griežtinamas socialinio draudimo stažo vertinimas. 

Pagal 2026-07-01 įsigaliojusius įstatymo pakeitimus išmokos gavimui reikalingas 12 mėn. socialinio draudimo stažas turi būti sukauptas per trumpesnį laikotarpį, per 24 mėn. Anksčiau stažas galėjo būti sukauptas per 30 mėn. Be to, siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, į stažą nebebus įtraukiamas išmokos gavimo laikas. 

5. Lankstesnės išmokos skyrimo ir atnaujinimo sąlygos. 

Šis pakeitimas palengvina išmokos atnaujinimą, jei žmogus kurį laiką gavo išmoką, po to, nesibaigus išmokos mokėjimo trukmei, trumpai padirbo ir vėl neteko darbo. Asmeniui, jei jis dirbo trumpiau nei metus, atnaujinus bedarbio statusą, bus atnaujinamas ankstesnės išmokos mokėjimas ir išmoka bus tokio dydžio, kokio ji buvo prieš nutraukimą. Tokiu atveju nebus vertinama, ar žmogus įgijo naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, tiesiog bus tęsiamas anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas, kol bus išmokėta visa likusi priklausanti išmokos dalis. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]