Neįmanoma, kad vieną birželio penktadienį arti pusantro tūkstančio žmonių sutelkęs LASS šimtmečio sąskrydis nekeltų emocijų. Vaikščiodami tarp žmonių, girdėjome tik šurmulį, klegėjimą, juoką, dainas, susitikimo džiaugsmo šūksnius. Matėme laimingus, gerai nusiteikusius žmones, kuriuos vienija ne tik negalios patirtis, bet ir žmogiška bendrystė. Prisipažįstame, kad sąskrydžio akimirkos nuotrauką ant viršelio spėjome pačiupti jau padarius žurnalo maketą. Tad straipsnio apie patį sąskrydį teks palaukti iki kito numerio, tačiau norėjosi iškart dalytis šio susitikimo akimirkomis. 

Gal pasakysite, kad laimė yra per skambus žodis susitikimui apibūdinti? Galbūt. Bet kita vertus, kas gi daugiau, jei ne nuoširdus ryšys su žmogumi, susitikimo ir bendravimo džiaugsmas daro mūsų gyvenimą išties vertingą? Būkime laimingi, kol galime susitikti. 

Akimirka iš LASS sąskrydžio / Žydrūno Maniko nuotr. 

Apvali birželio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje iš priekio ir šiek tiek iš kairės užfiksuota dalis LASS šimtmečio sąskrydžio dalyvių. Įvairaus amžiaus žmonės sėdi lauke glaudžiomis eilėmis. Priekinė eilė ryškiausia, o kitos yra susiliejusios. Viršuje į kadrą patenka žaliuojanti veja. Dalyviai vilki įvairių spalvų šiltesnius drabužius: megztinius, švarkus ir striukes, kai kurios moterys ant kaklo ryši skareles. Kai kurie žmonės dėvi akinius paprastais arba tamsintais stiklais. Daugelio veidai nukreipti į priekį ir atrodo susitelkę bei susidomėję. Kai kurie dairosi aplinkui. Priekinėje eilėje dešiniausiai esanti vidutinio amžiaus moteris trumpais šviesiai rudais plaukais naudojasi išmaniuoju telefonu. Antroje eilėje antra iš dešinės vyresnio amžiaus moteris trumpais žilais plaukais žvelgia į mus ir maloniai šypsosi. Atrodo, sąskrydyje galima susitikti su įvairiais žmonėmis ir pasijusti vienos didelės margos bendruomenės dalimi. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnės nuotraukos kairiajame apatiniame kampe į kadrą patenka susilieję raudoni ir rudi ryšulius primenantys daiktai, taip pat daugiau dalyvių. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiami ryšulius primenantys daiktai ir dalis publikos, viršuje taip pat uždengiama veja. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to beveik nesimato ryšulius primenančių daiktų, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl pridengiama priekyje sėdinčių dalyvių apatinė dalis ir matyti tik telefonu besinaudojančios moters viršugalvis. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti kai kurių publikoje sėdinčių žmonių viršutinės kūno dalies. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik vyro su tamsintais akiniais ir jam iš šonų sėdinčių vidutinio amžiaus moterų viršutinę kūno dalį.