ĮKVEPIANTIS NAUJIEMS STARTAMS  

Maratonininkė Aušra Garunkšnytė vasario viduryje dalyvavo Sevilijos, Ispanijoje, maratone.

Aušra nustebino aukštu rezultatu.

Aušros planas dalyvauti dviejuose maratonuose per metus.

Aušra jau dalyvavo daugiau nei 10 maratonų.

Aušra pasakoja, kad yra gerai pasiruošusi ir svajoja dalyvauti olimpiadoje.

Aušra norėtų dalyvauti olimpiadoje kartu su visa savo komanda.

Jos komandoje yra du treneriai ir vedlys, lydintis ją bėgimo metu.

Kovo mėnesį kelialapio į Los Andželo paralimpines žaidynes siekia ir kiti regos negalią turintys sportininkai.

Tai yra dziudo imtynininkai Osvaldas Bareikis ir Monika Aželionytė.

Taip pat kelialapio į žaidynes siekia plaukikai Edgaras Matakas ir Simonas Žvirblis.

NAUJIENA — LASS AUDIOGIDAI  

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos interneto svetainėje www.lass.lt atsirado nauja skiltis „Audiogidai“.

Atvėrę skiltį rasite įgarsintas įvairias instrukcijas.

Tai instrukcijos, kaip saugiai judėti turint regos negalią.

Taip pat ten rasite nuolat pildomus didžiųjų miestų tam tikrų erdvių ir ekskursijų įrašus.

Audiogidų pateikimo žmonėms, turintiems regos sutrikimų, mintis brendo gana ilgai.

Audiogidų idėja į Lietuvą 2024 metais atkeliavo iš Suomijos.

Suomijoje buvo išbandyti audiogidai, garsinis apibūdinimas, kaip atrodo, pavyzdžiui, miesto aikštė ar autobusų stotis.

Audiogiduose paaiškinta, į kurią pusę reikia sukti norint pasiekti vieną ar kitą tašką.

Tokie paaiškinimai gali būti naudingi Lietuvos neregių bendruomenės nariams.

Jie naudingi nariams, keliaujantiems visuomeniniu transportu ar mėgstantiems savarankiškai tyrinėti miestus.

Audiogidų registras nuolat pildomas.

Pirmiausia atkreiptas dėmesys į tokias erdves, kaip Vilniaus geležinkelio stotis ar Vilniaus tarptautinis oro uostas.

Siekta, kad keliaujantis žmogus su regos negalia įgautų laisvės ir saugiau jaustųsi.

Kiekvieną maršrutą ištyrinėja, pereina ir aprašo orientacijos ir mobilumo specialistas Juozas Daunaravičius.

Kiek vėliau audiogidai bus papildyti neregiui patogiais maršrutais po gražiausias didžiųjų miestų vietas.

Kviečiame atrasti ir išbandyti!

Adresas: https://lass.lt/audio-gidai/.

LABIAUSIAI PRITAIKYTAS BIURŲ PASTATAS PASAULYJE  

Žmonių su negalia organizacijų rūmai Danijoje pripažinti labiausiai prieinamu biurų pastatu pasaulyje.

Universalaus dizaino principas

Pastato idėja gimė dar 2012 metais.

Danijos žmonių su negalia organizacijos nusprendė įkurti bendrą biurų pastatą.

Tame pastate dirba daugiau nei 300 žmonių.

Kiekviena detalė pastate buvo apgalvota taip, kad būtų patogi, saugi ir paprasta naudoti visiems.

Pastato architektūra ir sprendimai

Iš viršaus pastatas primena keturiais sparnais išsiskleidusią jūros žvaigždę.

Neregiams ir silpnaregiams toks planas padeda geriau orientuotis erdvėje.

Kiekvienas sparnas turi savo aiškią kryptį ir spalvą: raudoną, žalią, mėlyną ar violetinę.

Kiekvienas posūkis, durys ar laiptai specialiai sukurti taip, kad būtų visiems patogūs.

Kiekvienas lifto mygtukas turi valdymą kojomis, o durys atsidaro be papildomos jėgos ar pastangų.

Išorė ir aplinka

Pastatas pastatytas vos 350 metrų nuo viešojo transporto stotelės.

Nuo jos iki pagrindinio įėjimo veda specialus pėsčiųjų takas su kreipiamąja linija.

Neregiai gali saugiai ir savarankiškai pasiekti biurą be lydinčio asmens. Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 48 vietos žmonėms su negalia.

Tos vietos pažymėtos baltomis linijomis ant tamsaus asfalto, kad būtų lengvai matomos.

Viduje viskas apgalvota iki smulkmenų.

Priėmimo stalas turi du aukščius, kad informaciją galėtų gauti ir žmogus vežimėlyje, ir stovintis.

Kiekviename aukšte įrengti poilsio kambariai, kuriuose galima atsipūsti, jei žmogus jaučia nuovargį.

Yra net septyni skirtingi tualetai.

Saugumas ir technologijos

Pastate įdiegta garsinė sistema, kuri .padeda klausos negalią turintiems žmonėms girdėti pranešimus.

O regos negalią turintiems žmonėms sistema balsu praneša, kur esi ir kaip pasiekti artimiausią patalpą.

Šiuo metu pastate dirba įvairių sričių specialistai — tarp jų ir žmonės su negalia.

Kai aplinka pritaikyta visiems, visuomenė tampa stipresnė, draugiškesnė ir teisingesnė.

GYVENTI NORIU TIK LIETUVOJE  

Kelionėmis jau nieko nenustebinsi.

Keliaujame ne tik po savo gimtinę, bet ir į svečias šalis.

Daugelio keliautojų tikslas — aplankyti labai toli nuo Lietuvos esančius egzotinius kraštus.

Keliauti mėgsta visi, taip pat ir žmonės su įvairiomis negaliomis, tarp jų — neregiai.

Šio „Mūsų žodžio“ numerio pašnekovė — aistringa keliautoja Rasa Urbonaitė.

Nepaisant jauno amžiaus, ji jau aplankė daugiau nei 30 šalių.

Rasa mėgsta pažinti Europos valstybes, o tolimiausia jos kelionė buvo net į Jungtines Amerikos Valstijas.

Silpnaregė Rasa keliones pamėgo gana anksti.

Baigusi mokyklą Rasa pasirinko socialinio darbo studijas.

Po jų Rasa studijavo muzikos terapiją.

Dabar Rasa dirba socialine darbuotoja ir muzikos terapeute.

Rasa pasakoja:

Išaugau supama muzikos.

2015 metais baigiau muzikos konservatoriją, tačiau muzikantės karjera manęs nesudomino.

Pasirinkau socialinio darbo studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Vėliau susidomėjau magistro studijų meno terapijos programa.

Ši meno terapijos studijų programa pradėta vykdyti 2015 metais.

Ją sudaro medicinos krypties studijos, orientuotos į paciento reabilitaciją.

Muzikos terapija nėra orientuota į ugdymą, o į ryšio kūrimą.

Rasai studijos nebuvo lengvos, teko prašyti pagalbos ir dėstytojų, ir studijų draugų.

Studijų metu didžiausia problema buvo, kur atlikti praktiką.

Lietuvoje muzikos terapija ganėtinai naujas dalykas.

Rasa privalomą praktiką atliko užsienyje — Airijoje, Dubline.

Rasa dirbo su vaikais ir su suaugusiais pacientais, turinčiais regos ir kompleksinę negalią.

Muzikos terapeutas naudoja ne tik muzikos, bet ir medicinines žinias.

Yra kelios muzikos terapijos rūšys.

Muzikos terapeutas kartu su pacientu muzikuoja.

Pacientas pats išsirenka jam patinkantį muzikos instrumentą.

Taip pat vyksta muzikos kūrinio klausymas ir jo analizavimas.

Rasa turi aistrą keliauti.

Rasa jau aplankė 32 šalis.

Keturiose šalyse Rasa gyveno po kelis mėnesius.

Rasa prisipažįsta, kad dar neaplankė daug vietų Lietuvoje.

Bet Rasa žada tai padaryti ateityje.

Į kitas šalis intensyvios kelionės prasidėjo dar Rasai studijuojant.

Studijuodama antrame kurse Rasa išvyko į Slovėniją.

Dažniausiai Rasa keliauja su artimaisiais, draugais, retkarčiais ir viena.

Ruošdamasis kelionei silpnaregis sugaišta daugiau laiko.

Rasa stengiasi iš anksto susidėlioti kelionės maršrutą.

Rasa viską išsisaugo telefone ir iš anksto susiplanuoja, ką aplankys, kur apsistos ir kur eis pavalgyti.

Kelionėse dažnai būna nenumatytų situacijų.

Svarbu išlaikyti ramybę ir nesupanikuoti.

Geriausia yra kreiptis į policininkus, nes jie tikrai padės ir patars.

Kur bekeliautum, svarbiausia gera nuotaika ir nusiteikimas netikėtumams.

Rasa viena akimi dar šiek tiek mato.

Rasa naudojasi telefone esančia priartinimo ir didinimo funkcija.

Galima ir nusifotografuoti, nuotrauką išsididinti.

Anksčiau Rasa keliavo viena arba su bičiuliais.

Dabar Rasa keliauja su šeima.

Rasa yra keliavusi ir keltais.

Rasa kėlėsi keltu iš Klaipėdos į Švediją, vėliau — į Suomiją.

Tačiau dažniausias kelionių transportas yra lėktuvai ir automobilis.

Labiausiai Rasą nustebino Amerika.

Amerikietiškas gyvenimo būdas skiriasi nuo europietiškojo.

Rasa pasakoja, kad ten žmonės labai atsipalaidavę.

Neregiams ir silpnaregiams Rasa siūlo aplankyti Skandinavijos šalis.

Jos labiausiai pritaikytos žmonių su įvairiomis negaliomis poreikiams.

Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Norvegijoje daug neregiams pritaikytų vietų.

Neregys gali naudotis ne tik taktilika, bet ir vadovautis įvairiausiais garsiniais signalais.

Kitos Europos šalys sparčiai vejasi Skandinaviją, todėl keliauti bus dar patogiau ir saugiau.

KAS NAUJO PAGALBINIŲ PRIETAISŲ NEREGIAMS RINKOJE?  

Šiame straipsnyje Eglė aptars naujus, bet jau kuriamus technologinius dalykus neregiams.

„Glide“

Eglė nori papasakoti apie prietaisą neregiams „Glide“.

Eglė tiki, kad „Glide“ bus įrenginys, kurį naudosime kaip pagrindinę mobilumo priemonę.

Jis padės išvengti kliūčių, atvesti į reikiamą tašką ir padės savarankiškai keliauti.

„Glide“ įrenginį kurianti komanda nori paversti jį prietaisu, kuris padės neregiams gyventi savarankišką gyvenimą.

Neregių lūkesčiai skiriasi.

Neregiai nori laisvės ir galimybių eiti bet kur.

Neregiai nori įrenginio vedlio, kuris galėtų vesti miesto šaligatviais, perėjomis, oro uoste, parduotuvėse ir kitur.

Prietaisas yra išbandomas Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kūrėjų komanda moko prietaisą įvairių dalykų.

Prie prietaiso tobulinimo dirba ir didelės savanorių grupės, ir robotikos studentai, ir dėstytojai.

Komanda peržiūri vaizdus po vieną, pažymi vaikščiojamus takus, žolę, kelius ir kliūtis.

Tada tuos pažymėtus vaizdus naudoja prietaisui mokyti.

Reikia kantrybės laukiant, kol prietaisas bus atobulintas ir neregiai galės jį įsigyti ir naudoti.

AGIGA „EchoVision“ akiniai

Eglė nori papasakoti apie kuriamus akinius neregiams ir silpnaregiams.

Kuriant akinius atsiranda įvairių kliūčių, todėl jų taip pat tenka ilgai laukti.

Akiniai atrodo visai kaip įprasti akiniai nuo saulės, tačiau nėra uždari.

Kitaip tariant, šviesa patenka pro neuždengtas vietas.

Silpnaregiams tai gali būti problema.

Tačiau įmonė AGIGA žada ateityje išleisti aksesuarą, uždengsiantį tuos plyšius.

Jie taip pat siūlo patamsinimui skirtą papildomą aksesuarą, prisitvirtinantį prie akinių rėmo.

„EchoVision“ akinių kamera įmontuota dešinėje jų pusėje.

O mikrofonai, garsiakalbiai ir valdymo mygtukai įmontuoti rėmeliuose.

Paspaudus mygtuką gauname informaciją apie tai, ką „mato“ akinių kamera.

Gerai tai, kad akiniams nereikia nieko sakyti, tik paspaudžiame mygtuką ir gauname aprašymą.

Kita labai naudinga funkcija skaitantiems anglų kalba, tai skaitymo režimas.

Su šiais akiniais galima skaityti knygą taip, kaip ją skaitytų regintis žmogus.

Akiniuose esantis dirbtinis intelektas pasakys, kaip pakreipti knygą, kad gerai matytųsi tekstas.

Jeigu knygoje yra paveikslėlių, juos taip pat apibūdins.

Taip pat akiniuose yra gyvas pokalbis su dirbtiniu intelektu.

Taip pat šie akiniai galės atpažinti žmones iš veidų.

Naudojant šiuos akinius galime fotografuoti ir filmuoti.

Tokie akiniai kainuos apie 600 JAV dolerių.

Dar pridėkime siuntimo kainą ir mokesčius.

Jau sukurti realūs sprendimai

Norint gauti realią pagalbą iš dirbtinio intelekto, jums patiks programėlė „ScribeMe“.

Su dirbtinio intelekto asistentu galima kalbėti kaip su gyvu žmogumi.

Tai ypač naudinga, pavyzdžiui, pametus kokį nors daiktą.

Dirbtinis intelektas padės tą pamestą daiktą surasti.

Šiaip tiesioginė dirbtinio intelekto pagalba tikrai naudinga nuo norimų prieskonių radimo iki vaikščiojimo prekybos centre.

Dirbtinis intelektas padeda suprasti mus supančią aplinką.

Deja, programėlėje nėra lietuvių kalbos.

Taip pat stebina ir „ChatGPT“, nes nuotraukų atpažinimas tikrai gerėja, o ir atsakymai vis tikslesni.

Taigi, turime vis daugiau pagalbos priemonių sužinoti apie mus supančią aplinką.

Jau norisi įrenginio, kuris galėtų padėti naudotis nepritaikytais, liečiamuosius ekranus turinčiais prietaisais.

Eglė tiki, kad turėsime pagalbinių prietaisų, kurie padės mums nejausti atskirties gyvenant be regos.