Šiame straipsnyje norėčiau aptarti naujus, bet jau vystomus technologinius dalykus, apie kuriuos jau esu rašiusi, nes sulaukiu daug klausimų, ar jie dar kuriami, kada bus galima nusipirkti ir panašiai. 

„Glide“ 

Pradėsiu nuo „Glide“. Norintiems sužinoti daugiau – apie šį prietaisą jau rašiau 2025 metų 4 ir 7 numeriuose. Tikiu, kad „Glide“ bus įrenginys, kurį naudosime kaip pagrindinę mobilumo priemonę. Jis padės išvengti kliūčių, atvesti į reikiamą tašką ir turės daug kitų funkcijų, padėsiančių savarankiškai keliauti. 

Per Pasaulinę baltosios lazdelės dieną buvo antrą kartą suteikta galimybė „Glide“ užsisakyti iš anksto. Kiek pagalvojusi nusprendžiau tai ir padaryti. Tik, deja, jį gausiu tik 2027 metų pavasarį, jei ne vėliau. Kaip žinia, kuriant tokius sudėtingus prietaisus, nori nenori atsiranda kliūčių, dėl kurių jų masiškesnė gamyba atidedama ir atidedama. 

Taigi „Glide“ ambicijos vis auga. Komanda nori paversti jį prietaisu, kuris padės mums, neregiams, gyventi artimą reginčiam žmogui gyvenimą. „Glide“ kūrėjas Amosas sako: „Pagrindinis iššūkis, kad dauguma šiandienių robotinių sistemų gali veikti aplinkoje, kuri turi kažkokį žemėlapį. Pavyzdžiui, jūsų robotas dulkių siurblys susikuria namų žemėlapį prieš pradėdamas valyti. Kuriami pusiau savarankiški „Waymo“ automobiliai iš pradžių susikuria miesto žemėlapį ir tik tada automobilis ima pagal jį važiuoti. 

Neregių lūkesčiai skiriasi. Mes norime laisvės ir galimybių eiti bet kur – neapsiriboti tik jau sužymėtomis vietomis. Norime vedlio, pagalbininko, kuris galėtų naviguoti miesto šaligatviais, perėjomis, oro uoste, prekybos centre, parduotuvėse ir kitur. Vietose, kuriose jis dar niekada nebuvo. Vietose, kurios neturi žemėlapių, sudėtingose ir gyvose. Tokios chaotiškos pėsčiųjų erdvės iki šiol buvo neįveikiamos autonominėms sistemoms. Būtent į šį tikslą dabar žengia „Glide“. 

Mūsų požiūris į prietaisą remiasi tuo, kaip žmonės intuityviai orientuojasi pasaulyje – ne tiesiog sekdami žemėlapio linijas.“ 

Štai pavyzdys. Kai žmogus eina per oro uostą, jis nežiūri į žemėlapį. Jis apsidairo, supranta aplinką ir juda remdamasis geriausia tuo metu turima informacija. Jei kelias iki vartų trumpam pasislepia dėl didelio kiosko, žmogus juk nesustoja. Jis numano, kad takas tęsiasi už kiosko, ir eina toliau. Taigi „Glide“ siekia tokio paties intuityvumo. Tai jau realus prietaisas, kurį testuotojai bando Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Kiek anksčiau „Glide“ bėda buvo atskirti, kur baigiasi šaligatvis ir prasideda gatvė, dabar kūrėjų komanda baigia tai ištobulinti, mokydami prietaisą iš daugybės realių vaizdų. Prie to dirba ir didelės savanorių grupės, ir robotikos studentai, ir dėstytojai. Vien tam, kad „Glide“ atskirtų šaligatvį nuo stovėjimo aikštelės ar betoną nuo suspaustos žemės, jis turi būti apmokytas tūkstančiais realių pavyzdžių. O tai reiškia kruopštų, „rankinį“ darbą – komanda peržiūri vaizdus po vieną, pažymi vaikščiojamus takus, žolę, kelius ir kliūtis, ir tada tuos pažymėtus vaizdus naudoja modeliui mokyti. Kuo didesnė įvairovė, tuo geresni rezultatai realiame pasaulyje. 

Kaip jau minėjau, netrukus jį gaus pirmieji žmonės, kurie iš anksto, dar užpernai, buvo užsisakę „Glide“, tad beliks tik sekti naujienas ir įvertinti progresą. Deja, bent jau iš pradžių Europos Sąjungoje (ES) gyvenantys neregiai taip paprastai „Glide“ parsisiųsti negalės. Juo bus prekiaujama tik JAV ir JK. Tai iš tiesų apmaudu, bet kažkada vėliau prietaisą galėsime nusipirkti. Kūrėjai sako, kad toks sprendimas yra dėl to, kad ES vartotojai negalės gauti greito „Glide“ palaikymo ir apmokymo naudotis. 

AGIGA „EchoVision“ akiniai 

Kai 2024 metų lapkritį rašiau apie šiuos akinius, informacijos buvo labai nedaug, atrodė, kad akiniai nedaug kuo skirsis nuo rinkoje jau esančių „Meta“ akinių. Tiesa, tuo metu dar neturėjome gyvų pokalbių su dirbtinio intelekto asistentu, bet jie netruko atsirasti. Šiais akiniais turėjo būti pradėta prekiauti praeitų metų antrą ketvirtį, tačiau kuriant tokio tipo įrenginius atsiranda iššūkių ir dažnai gamyba užsitęsia. Šiuo metu juos dar tik testuoja vadinamieji pionieriai. Tai žmonės, kurie gauna ne iki galo paruoštą į rinką išleisti įrenginį, išbandantys jo funkcijas ir, žinoma, teikiantys atsiliepimus kūrėjams. 

Aš tikėjausi akinius gauti viešėdama JAV, bet, deja, jie nespėjo man išsiųsti, todėl nusprendžiau atsisakyti tos negalutinės versijos: mat aš turėčiau naudoti persiuntimo paslaugą, sumokėti mokesčius už tuos akinius, o kai gaučiau jau tikrą jų versiją, galimai dar kartą tektų mokėti mokesčius. Todėl patirtis, kuria remiuosi, tai vartotojų, minėtų pionierių, ir iš vaizdo įrašų, skelbiamų oficialiame gamintojo kanale. 

Pradėsiu nuo išvaizdos: jie atrodo visai kaip įprasti akiniai nuo saulės, tačiau nėra uždari. Kitaip tariant, šviesa patenka pro neuždengtas vietas. Kiek matantiems žmonėms tai gali būti problema. Tačiau AGIGA žada ateityje išleisti aksesuarą, uždengsiantį tuos plyšius. Jie taip pat siūlo patamsinimui skirtą papildomą aksesuarą, prisitvirtinantį prie akinių rėmo. Kitaip tariant, galima pirkti akinius su dioptrijomis arba tiesiog skaidrius, o prireikus užsidėti patamsintus stiklus. 

„EchoVision“ akinių kamera įmontuota dešinėje jų pusėje. O mikrofonai, garsiakalbiai ir valdymo mygtukai – rėmeliuose. Iš esmės šie akiniai turi tris funkcijas: aprašymas vieno mygtuko paspaudimu, tai yra, paspaudus mygtuką gauname informaciją apie tai, ką „mato“ akinių kamera. Gerai tai, kad akiniams nereikia nieko sakyti, tik paspaudžiame mygtuką ir gauname aprašymą. 

Kita labai naudinga funkcija skaitantiems anglų kalba, tai skaitymo režimas. Su šiais akiniais galima skaityti knygą taip, kaip ją skaitytų regintis žmogus. Akiniuose esantis DI pasakys, kaip pakreipti knygą, kad gerai matytųsi tekstas. Jeigu knygoje yra paveikslėlių, juos taip pat apibūdins. 

Na, ir trečia funkcija – gyvas pokalbis su DI, kuris vyksta panašiai, tarsi skambintume reginčiam draugui vaizdo skambučiu. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju kalbėsime ne su žmogumi, o su DI. Iš apžvalgos, kurią mačiau, galiu pasakyti, kad ši funkcija veikia labai greitai. Na, ir, žinoma, naudojant akinius bus galima susisiekti ir su „Be My Eyes“ savanoriais ar su „Aira“ agentais. 

Taip pat šie akiniai galės atpažinti žmones iš veidų, ko negali „Meta“ akiniai. Tačiau manęs ši funkcija nežavi, mat reikia neblogai padirbėti, kad tą norimą atpažinti veidą išsaugotume, ir abejoju, ar kamera galės pastebėti ir atpažinti žmogų greičiau, nei su juo pasisveikinę atpažintume iš balso. 

Kol kas, žiūrint vaizdo įrašus, kuriuos rodo akinių testuotojai, produktą pirkti noro nedaug. Pačioje pradžioje daugelis turėjo problemų netgi prisijungiant prie telefono. Man pasirodė labai keistas sumanymas, kad, norint naudotis DI funkcijomis, akinius reikia prijungti tik prie „WiFi“. Būnant namie, tai, žinoma, labai geras sprendimas, tačiau naudojant juos lauke turėsime arba dalintis „WiFi“ iš išmaniojo telefono, arba turėti papildomą modemą. Bet, reikia pastebėti, kad DI reakcijos neįtikėtinai greitos. Atsakymą išgirstame, vos tik baigiame formuluoti klausimą. 

Naudojant šiuos akinius galime fotografuoti ir filmuoti panašiai kaip ir naudojant „Meta“ akinius. Gerai tai, kad „EchoVision“ neriboja vaizdo įrašo trukmės. Kitaip tariant, kiek turime laisvos atminties, tiek galime ir filmuoti. Tik, deja, neradau informacijos, kiek jos akiniuose apskritai yra. Bent jau kol kas, garso kokybė yra absoliučiai tragiška, tad ši funkcija artimoje ateityje nebūtų naudinga, bet akinių kūrėjai žada laikui bėgant tai pataisyti, mat dabar koncentruojasi į DI funkcijas. 

Na, ir, žinoma, kaina. Tiems, kurie šių akinių neužsisakė iš anksto, jie kainuos apie 600 JAV dolerių. Dar pridėkime siuntimo kainą ir mokesčius. Taip pat įsigijus šiuos akinius kai kurios funkcijos bus papildomai apmokestinamos, bet kūrėjai kol kas aiškiai nepasako, kokios. Tiems, kurie užsisakė iš anksto – nieko papildomai mokėti nereikės. 

Pranašesnė sritis, palyginti su „Meta“ akiniais, kad kūrėjai žada, jog neribos funkcijų Europos vartotojams. Kitaip tariant, nereikės galvoti, kaip apgauti akinius, kad gyvenu JAV, kai negyvenu JAV. 

Jau sukurti realūs sprendimai 

Norint gauti realią pagalbą iš DI, jums patiks programėlė „ScribeMe“. Tiesa, per parą jos funkcijos „Live Assist“ (tiesioginės DI pagalbos) galima gauti keturias minutes nemokamai, o, jei norite naudotis neribotai, ji kainuoja 23 eurus per mėnesį arba 229 eurus per metus. 

Ką turiu galvoje sakydama „tiesioginė pagalba“? Kai su DI asistentu kalbamės kaip su gyvu žmogumi. Tai ypač naudinga, pavyzdžiui, pametus kokį nors daiktą. Įsijungus į tiesioginį pokalbį per „ScribeMe“, DI padės tą pamestą daiktą surasti, mat jums tereiks pasakyti, kad, pavyzdžiui, ieškote baltosios lazdelės ir apibūdinti: ji yra sulankstyta ir su rutulio formos antgaliu. Daugiau galite nieko nesakyti, nes „ScribeMe“ informuos apie kiekvieną vaizdo pasikeitimą. Daiktų radimas tik vienas iš pavyzdžių. Šiaip tiesioginė DI pagalba tikrai naudinga nuo norimų prieskonių radimo iki vaikščiojimo prekybos centre. DI padeda suprasti mus supančią aplinką. 

Kartu gausite ir dokumentų skenavimo galimybę, ir šešių nuotraukų vienu metu aprašymus. Tai naudinga norint greičiau išsirinkti geriausią. Tarkim, pasidarote šešias savo gyvūno nuotraukas ir galite paklausti, kuri iš jų geriausia. Taip pat „ScribeMe“ siūlo ekrano dalijimosi funkciją. Ji naudinga, tarkim, apsiperkant kad ir „Vinted“. Galite rodyti prekes ir klausti, kokios spalvos, kokia būklė ir panašiai. 

Kiek teko bandyti šią „Live Assist“ funkciją, turiu pastebėti, kad veikia gana neblogai, bet labai trumpai, net ir mokama versija. Taigi, norint pasivaikščioti lauke ir sužinoti, kas vyksta aplinkui, tikrai nusibos kaskart perkrauti pokalbį. Mat po kelių minučių programėlė tiesiog nutyla. Na, ir, aišku, ji neturi lietuvių kalbos. 

„Meta“ akiniuose taip pat yra „Live AI“ funkcija, tačiau ji gali tik atsakinėti į klausimus. Nors šiuo metu „Meta“ pasistengė, kad neregiai gali pasirinkti detalesnius aprašymus gyvo pokalbio metu. Bet, deja, vis dar, norint naudotis „Meta AI“, akiniuose reikia VPN, nes Lietuvos rinkai šios funkcijos neprieinamos. 

Gerąja prasme stebina „ChatGPT“: nuotraukų atpažinimas tikrai gerėja, o ir atsakymai vis tikslesni, tad daugeliu atvejų „ChatGPT“, ypač prenumeruojantiems, gali būti naudingas daugelyje situacijų. Štai aš neseniai rinkausi pietus iš maisto automato, kur produktas turi savo numerėlį. „ChatGPT“ perskaitė tekstą, netgi, kai jis buvo aukštyn kojomis, ir neapgavo, kaip kažkada padarė „Google“, vietoj sumuštinio man prakišęs „Mars“ batonėlį. 

Taigi, turime vis daugiau pagalbinių priemonių sužinoti apie mus supančią aplinką ir padėsiančių mums nejausti atskirties gyvenant be regos. 

Nuotrauka: Technologijos sparčiai vystosi, o jos yra vienas iš pagalbos neregiams ir silpnaregiams būdų, kaip kokybiškiau savarankiškai gyventi / „Glide“ gamintojų nuotr. 

Nuotraukoje lietingą dieną iš kairės užfiksuota jauna moteris, einanti per pėsčiųjų perėją su „Glide“ prietaisu. Fone prie perėjos sustoję automobiliai praleidžia pėsčiąją. Ji vilki šviesų paltuką, siekiantį maždaug iki šlaunų vidurio, papuoštą tamsiomis vertikaliomis linijomis, mūvi šviesias kelnes, avi tamsius aukštaaulius batus ir ryši šviesų šaliką. Jos ilgi šviesinti plaukai krenta iki krūtinės apačios, nuo lietaus saugo virš galvos iškeltas skėtis. Moteris kairiąja tamsia pirštine apmauta ranka priešais save stumia ar leidžiasi vedama „Glide“. Jo apačią sudaro šviesus lenktas korpusas su dideliais ratais, nuo jo kyla tamsus kotas, pasibaigiantis šviesia rankena. Moteris atrodo susikaupusi kelionei su išmaniuoju pagalbininku.