Nors pavasaris jau džiugina saulės spinduliais, palengva tirpstantis sniegas ir permainingas oras neleidžia pamiršti šiųmetės žiemos. Neišvengiami žiemos palydovai – slidūs keliai, takai ir šaligatviai. Dėl to pasitaiko sunkesnių ar lengvesnių traumų paslydus. O ką reikėtų žinoti, jei susižalojote vykdami į darbą ar grįždami iš jo? 

Viena iš socialinio draudimo rūšių yra nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Jis apima ne tik nelaimingus atsitikimus pačioje darbovietėje, bet ir pakeliui į darbą ar iš jo. Šiuo socialiniu draudimu apdrausti visi darbuotojai, valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kariai. Jį reglamentuoja 1999-12-23 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509 ir keli poįstatyminiai teisės aktai. 

Kas laikytina nelaimingais atsitikimais darbe, pakeliui į darbą ar iš jo 

Pagal minėtą įstatymą nelaimingi atsitikimai darbe, įskaitant ir keliones į darbą ar iš jo bei profesines ligas, vadinami draudžiamaisiais įvykiais. 

Įstatymas detalizuoja, kad nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo yra laikomas įvykis, įskaitant eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta į darbą ar grįžta iš jo įprastu maršrutu tarp darbo vietos ir namų, kitos darbovietės ar vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje jis galėjo būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu. 

Darbe įvykusiu nelaimingu atsitikimu laikomas įvykis, kuris įvyko atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai gali būti ir eismo įvykis, jeigu jis įvyko vykdant darbo pareigas. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat laikomi atvejai, kai darbuotojas patiria traumą per papildomas ar specialias pertraukas, taip pat pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu jis buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje, bei atvejai, kai darbuotojas atlieka įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, jei už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. 

Išvardintais atvejais, jei dėl įvykio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo bent vienai dienai, įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe ir yra draudžiamasis įvykis. 

Draudžiamaisiais įvykiais nėra laikomi tokie atsitikimai, kai nustatoma, kad juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais, taip pat, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas, išskyrus atvejus, kai smurtas buvo panaudotas pakeliui į darbą ar iš jo. 

Kaip tiriami ir įforminami nelaimingi atsitikimai darbe 

Apie patirtą nelaimingą atsitikimą darbe, įskaitant ir atsitikimus pakeliui į darbą ir iš jo, reikia kreipiantis dėl laikino nedarbingumo pranešti savo gydytojui, kuris elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodo, kad nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos. Taip pat apie tai reikia pranešti ir darbdaviui. 

Visi nelaimingi atsitikimai darbe, įskaitant ir atsitikimus pakeliui į darbą ar iš jo, turi būti tiriami. Nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus. Nuo šio skirstymo priklauso jų tyrimo tvarka. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio sudaryta dvišalė komisija, susidedanti iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai, o sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe – Valstybinė darbo inspekcija. Pareigūnams ir kariams įvykusius nelaimingus atsitikimus tiria institucijos, kurioje jie tarnauja, vadovo sudaryta komisija. 

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą ir įforminimą reglamentuoja 2004-09-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe surašomas vadinamasis N-1 formos aktas, o nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš jo – N-2 formos aktas. Jei nelaimingą atsitikimą darbe tyrė darbdavio sudaryta komisija, šie aktai su kitų tyrimo dokumentų kopijomis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikiami Valstybinei darbo inspekcijai. 

Išmokos dydis ir mokėjimo trukmė 

Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo pažymėjimu patvirtintą ligos laikotarpį nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos. Palyginti su nelaimingais atsitikimais darbe nesusijusių sveikatos sutrikimų atvejais, „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios laikino nedarbingumo dienos, o už pirmas 2 dienas ją moka darbdavys. 

Ligos pašalpos dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydis yra 77,58 proc. vadinamojo kompensuojamojo darbuotojo darbo užmokesčio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinojo nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2026 m. vasarį, kompensuojamasis darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal 2025 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbuotojo draudžiamąsias pajamas. 

Jei darbuotojas yra laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam mokama ligos pašalpa yra mažesnė. Jos dydis yra 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio.