Dažnai žmonės, išgirdę žodžių junginį generinis vaistas, turi susidarę išankstinę nuomonę, kuri nebūtinai pagrįsta mokslo įrodymais, o dažniau draugų ir artimųjų pasakojimu ar populiariosios žiniasklaidos sudarytu vaizdu. Ir nors ši vaistų rūšis jau egzistuoja ilgą laiką, vis dar tenka susidurti su mitais ar baimėmis. Akių ligų gydyme taip pat yra generinių ir biopanašių vaistų, tačiau galbūt tai nėra sritis, kurioje gali kilti daug diskusijų. Tam, kad būtų galima aiškiau suprasti šios vaistų rūšies niuansus, reikėtų aptarti pagrindinius akių ligų gydyme sutinkamų vaistų ypatumus. 

Kokie vaistai naudojami akių ligoms gydyti? 

Akių ligų gydyme pagrindiniai vaistai yra akių lašai ir rečiau – akių tepalai. Kadangi kalbama apie vaistus, todėl dirbtinių ašarų tema nebus liečiama. Akių lašai ir / ar tepalai gali būti skirti skirtingoms ligoms gydyti. Pagrindinės kategorijos: akispūdį mažinantys lašai glaukomai, antibiotikų lašai bakteriniam uždegimui, gliukokortikosteroidų lašai įvairios kilmės uždegimui gydyti, lašai alergijos simptomams lengvinti ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo lašai kai kurioms akių ligoms gydyti. Taip pat yra akį nujautrinantys, vyzdį plečiantys ar sutraukiantys lašai, tačiau su jais dažniausiai tenka susidurti tik akių gydytojo kabinete, o ne vaistinėje. Tabletės naudojamos rečiau: sistemiškai akispūdį mažinantys vaistai, gliukokortikosteroidų ar antibiotikų tabletės. 

Kita didelė kategorija, apie kurią dauguma žmonių nežino ar nėra girdėję, kol netenka susidurti, – į akies vidų injekcijų pavidalu leidžiami vaistai, kurių yra kelios rūšys. Šie vaistai priskiriami biologinių vaistų kategorijai, juos pagaminti yra sunkiau, jie dažniausiai gaunami iš gyvų ląstelių pasitelkiant biotechnologijas. Todėl tabletės ir akių lašai sąlyginai yra stabilūs, tačiau į akies vidų leidžiami vaistai reikalauja specialios priežiūros, laikymo ir paruošimo sąlygų. 

Kas yra generiniai ir biopanašūs vaistai? 

Įprastai, kai farmacijos kompanija išranda naują vaistą, atliekami ilgai trunkantys, brangūs klinikiniai tyrimai, kurių metu patvirtinamas vaisto saugumas ir efektyvumas gydant tam tikrą ligą. Šie tyrimai gali trukti dešimtmečius ir kainuoja milijardus. Jei įrodomas vaisto saugumas ir tinkamumas ligai gydyti, šis vaistas užregistruojamas ir turi patentą apie 10–20 metų. Per tą laiką jokia kita kompanija kopijuoti vaisto formulės negali. 

Praėjus patento galiojimo laikui, kitos farmacijos kompanijos jau gali pradėti naudoti tą pačią arba panašią vaisto formulę, todėl atsiranda generiniai ar biopanašūs vaistai, kurie atkeliauja į rinką. Jų sukūrimas taip pat užtrunka ne vienus metus, tačiau, kadangi vaisto formulė jau yra žinoma, šis periodas trunka kiek trumpiau, vaisto sukūrimo kaina yra mažesnė ir jis į rinką patenka mažesne rinkos kaina. 

Biopanašūs vaistai – labai panašios sudėties, tačiau, kadangi gaunami iš gyvų ląstelių, niekada nebus 100 procentų identiškos sudėties, tačiau kiek įmanoma panašios. Generiniai vaistai – tokios pačios, identiškos cheminės formulės kaip ir pirminio (referentinio, originalaus) vaisto formulė, tačiau dažnai rinkoje turi kitą pavadinimą ir pakuotės išvaizdą. Pavyzdys – rinkoje sutinkamos tabletės ir akių ligoms – lašai. 

Generinių tablečių pavyzdys – paracetamolis. Paprastas generinis paracetamolis gerai žinomas ir dažnai pigesnis nei firminiai variantai, pavyzdžiui, „Panadol“, „Apap“, „Efferalgan“. Pavyzdys iš akių ligų gydymo: 1990-aisiais sukurtas ir rinką pasiekė vienas populiaresnių „Pfizer“ kompanijos vaistų glaukomai gydyti, prekių vardu „Xalatan“, į kurio sudėtį įeina veiklioji medžiaga latanoprostas. „Xalatan“ vaisto patentas baigė galioti 2011-aisiais, todėl pamažu į rinką pradėti tiekti šio vaisto skirtingų gamintojų („Teva“, „Stada“, „Zentiva“) generiniai latanoprosto variantai, kurie dėl mažesnės kainos leido sutaupyti nemažai lėšų ir galėjo būti kompensuojami didesnei daliai žmonių. 

4 generinių ir biopanašių vaistų mitai 

1 mitas: generiniai vaistai yra pigesni, nes prastesni ir veikia silpniau. Tiesa: originalių ir generinių vaistų kaina skiriasi. Kodėl? Kaip jau minėta, referentinis vaistas praeina nemažą kelią ir farmacijos kompanija investuoja milijardus iki vaisto patekimo į rinką, todėl jo kaina yra didesnė. Generiniai vaistai atsiranda tik baigus galioti referentinio vaisto patentui ir kadangi yra gaminama jau žinoma vaisto molekulė, generinį vaistą pagaminti kainuoja tiek mažiau laiko, tiek mažiau išlaidų, tačiau tai nereiškia, kad generinis vaistas prastesnis. 

2 mitas: generiniai ir originalūs vaistai turi skirtingą poveikį. Tiesa: generinio vaisto veiklioji medžiaga yra lygiai ta pati, tokios pačios cheminės sudėties, su tokiu pačiu veikimo principu. Jeigu originaliame vaiste aktyvi dozė yra 10 miligramų, lygiai tokia pati bus ir generinio vaisto dozė – 10 miligramų. Tačiau kas gali skirtis – papildomai vaistui pagaminti naudojamos neaktyvios medžiagos, kurios suteikia vaistui formą, spalvą, stabilumą, galiojimo laiką ir pakuotės ypatumus. Tad, jei pakeitus naudojimą iš originalaus vaisto į generinį ar biopanašų vaistą atsirastų nenumatytų pokyčių, juos dažniausiai lemia ne pati veiklioji medžiaga. 

3 mitas: generinių vaistų pakuotės yra netinkamos. Tiesa: firminiai arba originalūs vaistai neretai turi lengvai pažįstamas, išskirtines pakuotes tam, kad būtų lengvai atpažįstami, išsiskiriantys, konkurencingi, labiau reklamuojami. Generinių vaistų pakuotės dažniausiai paprastesnės, pabrėžiančios vaisto veikliąją medžiagą ir ne tiek konkurencingos. 

4 mitas: generiniai vaistai greičiau ateina į rinką, nes mažiau reguliuojami specialių institucijų. Tiesa: šie vaistai turi praeiti klinikinius saugumo ir efektyvumo tyrimus, specialias komisijas bei atitikti visus saugumo standartus, todėl jų reguliavimą užtikrina tarptautinės ir valstybinės vaistų asociacijos ir nesaugus ar kitaip nei planuota organizmą veikiantis produktas į rinką galimybės patekti neturi. 

Apibendrinant, generiniai ir biopanašūs vaistai – tokie pat veiksmingi, efektyvūs ir saugūs kaip ir jų originalūs atitikmenys, ir šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be jų. Mažesnė kaina atsiranda ne dėl prastesnio vaisto, tačiau dėl pagaminimo ir tam tikrų farmacijos pramonės ypatumų. Neretai generiniai vaistai – pirmo pasirinkimo vaistai tam tikroms ligoms gydyti, tačiau, jei pakeitus naudojimą iš originalaus vaisto į generinę versiją atsirastų kokių nors nepageidaujamų reiškinių, juos visada reikia aptarti su vaistą paskyrusiu gydytoju ir galimybė grįžti prie originalios versijos beveik visada yra. 

Nuotrauka: Vertindami medikamentus neretai pasikliaujame mitais / www.pixabay.com nuotr. 

Nuotraukoje iš priekio užfiksuotas šviesioje patalpoje prie apvalaus stalo sėdintis, akių lašus naudojantis vyresnio amžiaus gydytojas. Už jo kairėje pro langą matyti susiliejusi medžių lapija ir dalis pastato, o dešinėje kampe stovi tamsus staliukas su uždegta lempa. Vyras vilki gydytojo chalatą ir šviesius marškinius, ant jo kaklo kabo stetofonendoskopas. Jo rankos pakeltos prie veido, kairioji pridengia burną, o dešinioji laiko akių lašų buteliuką. Vyro viršugalvis nuplikęs, plaukai šonuose nuaugę, ant smakro želia barzda, ūsai pridengia lūpas. Akys užmerktos, lyg jis ką tik būtų įsilašinęs vaistų. Priešais jį ant stalo stovi atlenktas nešiojamasis kompiuteris, bloknotas su padėtais akiniais, tamsiais apvalių formų rėmeliais, ir kiti vaistai: tūbelė, buteliukas su purkštuku ir pailgas dėkliukas. Atrodo, gydytojas rūpinasi pavargusiomis akimis.