2025 m. pabaigoje Seimas pakeitė porą asmenims su negalia paties svarbiausio įstatymo – Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau trumpinama ANTAPĮ) – nuostatų. 

Ankstyvosios pagalbos teikimas patikėtas nevyriausybinėms organizacijoms. Ankstyvoji pagalba suprantama kaip socialinės paslaugos, teikiamos asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas negalios ar dalyvumo lygis. Šios paslaugos, žinoma, teikiamos tik tokio asmens ar jo šeimos narių sutikimu. 

Tokią pagalbą reglamentuojančios ANTAPĮ nuostatos turėjo įsigalioti 2026 m. sausio 1 d. Įstatyme buvo numatyta, kad ankstyvoji pagalba bus finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir teikiama sudarant sutartį su akredituota ankstyvosios pagalbos paslaugą, pritaikytą konkrečiai negaliai, teikiančia socialine paslaugų įstaiga ar organizacija. Ankstyvosios pagalbos paslaugos turinį, jos skyrimo ir organizavimo tvarką detaliau turėjo nustatyti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai bendru įsakymu, o jos finansavimo tvarką – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

Įstatymas nustatė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, turėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d. išbandyti ankstyvosios pagalbos paslaugą, įvertinti šios paslaugos teikimo ir organizavimo perspektyvas ir prireikus kartu su Sveikatos apsaugos ministerija iki 2025 m. liepos 1 d. parengti teisės aktų, susijusių su ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimu ir organizavimu, pakeitimus. 

Tačiau besibaigiant 2025-iesiems dauguma minėtų nuostatų buvo pripažintos nuo 2026 m. sausio 1 d. netekusiomis galios, o ankstyvosios pagalbos teikimas priskirtas nevyriausybinių organizacijų kompetencijai. Laimei, išliko nuostata, kad ankstyvoji pagalba finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Greičiausiai tai bus daroma per Asmens su negalia apsaugos agentūros finansuojamas ir nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ar projektus. 

Asmenų su negalia darbo kvotų pokyčiai 

ANTAPĮ 10 str. 1 d. 4 p. nustato darbuotojų su negalia kvotas viešajame sektoriuje. Valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse ar viešosiose įstaigose, kurių akcininkų ar dalininkų susirinkimuose valstybė ar savivaldybė turi ne mažiau kaip pusę balsų, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, darbuotojų su negalia skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus. Šių kvotų laikymosi kontrolę įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM arba paprasčiau sakant „Sodra“. Įstatyme taip pat nurodoma, kad nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo su negalia, minėta valstybės institucija kartu su Užimtumo tarnyba turi organizuoti darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą. Įstatyme kažkodėl buvo nustatyta, kad aptariamos žmonių su negalia įdarbinimo kvotos galios tik iki 2028 m. sausio 1 d. Ši nuostata dabar pakeista ir darbuotojų su negalia įdarbinimo kvotos viešajam sektoriui galios neterminuotai. 

Atsiranda ir kvotos privačiam sektoriui. Tačiau jos ne privalomos o tik rekomenduojamos. Labai reta praktika yra tai, kad įstatymas ne ką nors įpareigotų, o tik rekomenduotų. 

Kvotos rekomenduojamos tiems privataus sektoriaus subjektams, kurių darbuotojų skaičius yra 25 ar daugiau. Darbuotojų su negalia kvotos dydis toks pat kaip ir viešajame sektoriuje, t. y. 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus. Šios rekomendacijos stebėseną vykdys „Sodra“ socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 

Pokyčiai dėl darbuotojų su negalia kvotų įsigalios 2026 m. liepos 1 d. 

Galima prisiminti, kad įstatymuose darbuotojų su negalia įdarbinimo kvotos buvo nustatytos laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Buvo numatytos ir privalomos įmokos į užimtumo fondą įdarbinimo kvotų nevykdantiems darbdaviams, deja, praktikoje ši įstatymo norma neveikė, kvotų buvo nesilaikoma, o įmokos nebuvo išieškomos.