Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 28 str. 1 d. įtvirtinta asmenų su negalia teisė į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą. Įgyvendinant šią teisę kasmet, Vyriausybė ir kitos valstybės įstaigos nustato socialinei apsaugai ir darbo užmokesčiui svarbius dydžius. Ne išimtis ir 2026 metai. Nustatant šiuos dydžius buvo atsižvelgta į 2025 m. buvusią infliaciją ir siekiama išsaugoti ar net padidinti Lietuvos gyventojų perkamąją galią. 

Minimali mėnesio alga (MMA) didinama 11,1 proc. nuo 1038 iki 1153 Eur, o minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 Eur. Tai nustato 2025-10-16 Vyriausybės nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“. 

Nuo 2026-01-01 didėja ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiai, nes 

pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis didinamas nuo 1785 iki 1798 Eur. 

Daug metų kasmet būdavo didinamas ne tik minimalus darbo užmokestis, bet ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų mėnesio darbo pajamų dydžiai, dar kartais vadinama nuo gyventojų pajamų mokesčio laisva darbo užmokesčio dalis (NPD), tačiau šiemet, kaip ir pernai, jie nėra didinami ir toliau išliks šių dydžių: 

• žmonėms su negalia, kuriems nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis ar iki 2023-12-31 0–25 proc. darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis – 1127 Eur; 

• žmonėms su negalia, kuriems nustatytas 30–55 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis, arba iki 2023-12-31 30–55 proc. darbingumo lygis ar vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 1057 Eur; 

• negalios neturintiems asmenims, uždirbantiems ne daugiau kaip 1 MMA, mėnesio NPD išlieka 747 Eur. 

Negalios neturinčio gyventojo darbo užmokesčiui didėjant, jam taikytinas mėnesio NPD mažinamas pagal specialią formulę, o žmonėms su negalia taikomas NPD nepriklauso nuo jų darbo užmokesčio dydžio ir visada išlieka pastovus. Priminsiu, kad gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama tik ta darbo užmokesčio dalis, kuri viršija mėnesio NPD, todėl didinant NPD didėja šiuo mokesčiu neapmokestinama, t. y. nuo jo laisva, darbo užmokesčio dalis. Žinotina ir tai, kad be gyventojų pajamų mokesčio iš darbo užmokesčio dar atskaitoma 19,5 proc. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir joms jau jokie mėnesio NPD netaikomi. Taigi, skirtingai nuo gyventojų pajamų mokesčio, šios įmokos išskaičiuojamos iš viso darbo užmokesčio, kaip sakoma, nuo pirmo euro. 

Dėl MMA padidinimo minimalų darbo užmokestį uždirbantiems žmonėms su negalia, kurie nekaupia II pakopos pensijos, į rankas mokamas darbo užmokestis padidės: 

• kuriems nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis ar iki 2023-12-31 0–25 proc. darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis – nuo 835,59 iki 922,96 Eur; 

• kuriems nustatytas 30–55 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis, arba iki 2023-12-31 30–55 proc. darbingumo lygis ar vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis – nuo 835,59 iki 908,96 Eur. 

MMA uždirbantiems negalios neturintiems darbuotojams, kurie nekaupia II pakopos pensijos, į rankas gaunamas darbo užmokestis padidės nuo 777 iki 846,96 Eur. 

Padidinus MMA didėja ir bedarbiams mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos pastovioji dalis, kuri yra 23,27 proc. MMA, t. y. 268,33 Eur. Kintama šios išmokos dalis jau priklauso nuo bedarbio turėto darbo užmokesčio dydžio ir yra kas 3 mėnesius mažinama. 

Taip pat nuo 1557 iki 1729,5 Eur didėja užimtumo tarnybos mokamos darbo užmokesčio subsidijos maksimumas, mokamas darbuotoją su negalia įdarbinusiems darbdaviams. 

Tačiau kylant MMA didės ir sveikatos draudimo įmokos jas savarankiškai mokantiems gyventojams. Šių įmokų dydis yra 6,98 proc. MMA ir kyla nuo 72,45 iki 80,48 Eur per mėnesį. 

2025-12-12 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-730 „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ nuo 450 iki 468 Eur padidintas minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD). Šis dydis nustatomas pagal minimalius asmens mėnesio prekių ir paslaugų poreikius, daugiausia atsižvelgiant į vidutines mėnesines maisto prekių kainas ir infliaciją. Į šį dydį orientuojamasi skiriant socialinio draudimo pensijų priemokas mažas pensijas gaunantiems gyventojams. Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia MVPD, prie pensijų mokamos priemokos, kad visą būtinąjį socialinio draudimo stažą turintiems asmenims pensijos ir priemokos suma sudarytų MVPD. Jei žmogaus turimas stažas trumpesnis – ši priemoka proporcingai mažinama. Be to MVPD yra naudojamas būsimų Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių nustatymui. Šie rodikliai yra bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė ir valstybės remiamos pajamos. 

4 nauji dydžiai nustatyti 2025-12-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 947 „Dėl socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“: 

1. Nuo 70 iki 74 Eur padidintas bazinės socialinės išmokos dydis. Šis dydis taikomas apskaičiuojant daugumą išmokų vaikams ir juos prižiūrintiems asmenims, nėščiosioms, laidojimo pašalpas, paramą palaikams parvežti, kai kurias išmokas studentams, valstybės stipendijas aukštus rezultatus iškovojusiems sportininkams, rentas buvusiems sportininkams ir kt. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. didės nuo 770 iki 814 Eur, o nuo 2026-06-01 – iki 1036 Eur; vaiko pinigai – nuo 122,5 iki 129,5 Eur, o gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – nuo 194,6 iki 205,7 Eur; vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 5250 iki 5550 Eur; parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 140 iki 148 Eur; laidojimo pašalpa didėja nuo 560 iki 592 Eur; vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti socialinio draudimo motinystės išmokos, – nuo 450,1 iki 475,82 Eur. 

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kuri mokama vienam iš tėvų, jei vaikas nėra leidžiamas į darželį, o auginamas namuose, didėja nuo 364 iki 384,8 Eur. 

Socialinė stipendija studentams didėja nuo 455 iki 481 Eur. Išmoka studentui su negalia studijų prieinamumui didinti didėja nuo 280 iki 296 Eur. Išmoka studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti didėja nuo 224 iki 236,8 Eur. Renta buvusiems sportininkams – nuo 1890 iki 1998 Eur. Išmoka nedirbantiems žmonėms su negalia, vieniems auginantiems vaikus – nuo 14 iki 14,8 Eur. 

2025-05-01 atsirasiančios šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos maksimumas bus 22200 Eur. 

2. Nuo 248 iki 261 Eur didėja bazinė šalpos pensija. Šalpos pensijos skiriamos žmonėms su negalia ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, neturintiems įstatymų reikalaujamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negalintiems gauti socialinio draudimo pensijos. Šalpos pensijų ir šalpos kompensacijų dydis priklauso nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Mažiausia yra šalpos našlaičių pensija. Ji padidės nuo 124 iki 130,5 Eur. 

Didžiausia šalpos pensija yra šalpos negalios pensija žmonėms su negalia, iki 24 m. amžiaus netekusiems 100 proc. dalyvumo, kuri padidėja nuo 558 iki 587,25 Eur. Šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas gauna apie 60 tūkst. Lietuvos gyventojų – našlaičiai, kurių tėvai neturėjo reikalaujamo socialinio draudimo stažo, vaikai su negalia, suaugę žmonės su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. 

3. Nuo 208 iki 219 Eur padidintas tikslinių kompensacijų bazės dydis. Šios kompensacijos skiriamos žmonėms su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (iki 2023-12-31 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) yra nustačiusi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (iki 2023-12-31 nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms su negalia: 

• kuriems nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023-12-31 – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tikslinė kompensacija padidės nuo 548 iki 569,4 Eur; 

• kuriems nustatytas antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023-12-31 – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) tikslinė kompensacija padidės nuo 395,2 iki 416,1 Eur; 

• kuriems nustatytas trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023-12-31 – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tikslinė kompensacija padidės nuo 228,8 iki 240,9 Eur; 

• kuriems nustatytas ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023-12-31 – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tikslinė kompensacija padidės nuo 124,8 iki 131,4 Eur; 

• kuriems pagal anksčiau galiojusią tvarką nustatytas nuolatinės slaugos poreikis nenustatant lygio, tikslinė kompensacija didės nuo 520 iki 547,5 Eur; 

• kuriems pagal anksčiau galiojusią tvarką nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatant lygio, tikslinė kompensacija padidės nuo 208 iki 219 Eur; 

• kuriems pagal anksčiau galiojusią tvarką nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatant lygio po senatvės pensijos amžiaus sukakties, tikslinė kompensacija padidės nuo 104 iki 109,5 Eur. 

Tikslines kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. žmonių su negalia. 

Šalpos pensijų, tikslinių kompensacijų ir daugelio kitų išmokų gavėjai pirmas padidintas išmokas gaus 2026 m. vasarį, nes jos, skirtingai nei socialinio draudimo pensijos, mokamos už praeitą mėnesį. 

4. Valstybės remiamų pajamų dydis didinamas nuo 221 iki 233 Eur. Šis dydis naudojamas nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, būsto šildymo kompensacijas, mokestį už socialines paslaugas ar asmeninio asistento pagalbą. 

Socialinio draudimo pensijos didinamos vidutiniškai tiek, kiek auga šalies ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija ūgtels apie 12 proc., t. y. maždaug 80 Eur – nuo 670 iki 750 Eur. O vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja maždaug 90 Eur – nuo 720 iki 810 Eur. Gaila, bet nei „Sodros“, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėse nepavyko rasti, kiek vidutiniškai didėja socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensijos, bet jos didėja panašiai. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas. 

2025-12-11 Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XV-632 6 str. padidino šiuos socialinio draudimo pensijų apskaičiavimui taikomus dydžius: socialinio draudimo bazinės pensijos dydį – nuo 298,45 iki 327,91 Eur; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – nuo 7,16 iki 8,11 Eur. Be to, nustatyti nauji socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientai. 

Kiekvieno gavėjo socialinio draudimo pensijos augimas yra individualus, nes jis priklauso nuo asmens įgyto socialinio draudimo stažo, gauto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų dydžio, pensijos paskyrimo metų ir dalyvumo (darbingumo) lygio, tačiau vidutiniškai socialinio draudimo pensijos didės apie 12 proc. 

Socialinio draudimo pensijų gavėjai padidintas pensijas gaus jau sausio mėnesį, nes jos mokamos už einamąjį mėnesį. Žinotina ir tai, kad 2025 metais dirbusiems socialinio draudimo pensijų gavėjams ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėnesį pensijos bus atnaujintos pagal 2025 metais naujai įgytą socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus, o už mėnesius nuo sausio iki pensijos atnaujinimo mėnesio bus išmokėta nepriemoka. Specialaus prašymo pensijai atnaujinti „Sodrai“ teikti nereikia, tai daroma automatiškai. 

Nuo socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priklauso ir dviejų žmonėms su negalia skirtų išmokų dydžiai, kurie irgi didės. Tai išmoka studentams su negalia specialiesiems poreikiams tenkinti, kuri yra 0,5 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio ir didėja nuo 149,22 iki 163,96 Eur. Ir profesinės reabilitacijos išmoka reikalaujamo socialinio draudimo stažo neturintiems asmenims su negalia, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programose. Šios išmokos dydis yra 2 socialinio draudimo bazinės pensijos ir padidėja nuo 596,9 iki 655,82 Eur. Turintiesiems tam reikiamą socialinio draudimo stažą profesinės reabilitacijos išmokos dydis priklauso nuo asmens su negalia gauto darbo užmokesčio. 

Našlių pensijos bazės dydis ir vienišo asmens išmoka didinama nuo 42,29 iki 46,46 Eur. Vienišo asmens išmokas gauna apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių. Ji skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį mėnesį, todėl padidintas išmokas gavėjai gaus jau sausį. 

Valstybinės pensijos nuo 2026-01-01 dėl indeksavimo didėja nežymiai, tik 0,9 proc. 

2025-12-11 priimto 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo Nr. XV-651 8 str. valstybinių pensijų bazę padidino nuo 73,62 iki 74,28 Eur ir nustatė šių pensijų indeksavimo koeficientą. Šį padidėjimą pajus žmonės, kurie gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas, mokslininkų, teisėjų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. 

Minėto įstatymo 9 str. nustato, kad II pakopos pensijai pensijų fonduose kaupiantiems asmenims valstybė kas mėnesį į šiuos fondus už dalyvį moka 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Šis dydis padidintas nuo 30,33 iki 33,49 Eur. 

II pensijų pakopoje kaupiantiems žmonėms žinotina ir tai, kad pensijų anuitetų mokėtojas, t. y. „Sodra“, apskaičiavo ir savo interneto svetainėje paskelbė 2026 m. vadinamas pensijų anuitetų minimalią ir maksimalią ribas. Minimali riba tai dydis, kurį pasiekus nebegalima visų II pakopoje sukauptų pinigų atsiimti vienkartine išmoka, o būtina rinktis periodiškai mokamą pensijų anuitetą. Ši riba 2026 m. yra 16785 Eur. Maksimali pensijų anuiteto riba tai dydis, kurį viršijus ir įsigijus pensijų anuitetą, šį dydį viršijanti sukauptų pinigų suma gali būti išmokama vienkartine išmoka. Ši riba 2026 m. yra 83926 Eur. 

Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis išlieka nepakitęs, jis nuo 2018 m. yra 50 Eur. Tai nustato 2017-08-30 Vyriausybės nutarimas Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“.