Po ilgų ir atkaklių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pastangų, įtikinėjimų ir įrodinėjimų Seimas 2025-11-27 pakeitė Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą. Šiais pakeitimais buvo numatyta galimybė asmenims su negalia kompensuoti šuns pagalbininko parengimo išlaidas, išplėstos žmonių su negalia, kurie naudojasi šunimis pagalbininkais, teisės ir galimybės, taip pat įstatyme įtvirtinti kai kurie žmonėms su negalia svarbūs su šunimis pagalbininkais nesusiję pakeitimai, daugiausia reglamentuojantys žmonių su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis. Visi šie pakeitimai įsigalios 2026-05-01. 

Visų pirma įstatyme buvo įtvirtinta šuns pagalbininko sąvoka, kuri yra tokia: 

Šuo pagalbininkas – šuo, kuris yra specialiai apmokytas vykdyti užduotis ir teikti pagalbą asmeniui su negalia pagal jo individualiuosius pagalbos poreikius, kad padidintų asmens su negalia savarankiškumą, saugumą ir (ar) mobilumą. Toks šuo žymimas šuns pagalbininko skiriamuoju ženklu, jo laikytojas ar savininkas turi turėti šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą. 

Įstatymas nustato, kad šuns pagalbininko pagalbos poreikis yra viena iš Asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių rūšių, kurių iš viso įstatymas išvardija 10. 

Šuns pagalbininko parengimo išlaidos bus kompensuojamos ne visiems žmonėms su negalia, o tik tiems, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA) nustatys šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos poreikį. 

Šuns pagalbininko parengimo išlaidos apima šuns įsigijimą, jo išlaikymą bei sveikatos ir gyvybės draudimą jo, kaip šuns pagalbininko, rengimo laikotarpiu, šuns pagalbininko parengimą, šuns pagalbininko statusą patvirtinančio dokumento bei šuns pagalbininko skiriamojo ženklo išdavimą. 

Žmonėms su negalia bus kompensuojama 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų, taigi likusius 10 proc. šių išlaidų asmenys su negalia turės padengti patys. Maksimalus kompensacijos dydis – 300 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI). Šiemet 1 BSI yra 70 Eur, tačiau ji kasmet didinama. Skaičiuojant kompensacijos maksimumą pagal 2025 m. BSI, jis lygus 21000 Eur. Kompensacija bus skiriama vieną kartą per 8 metų laikotarpį, išskyrus atvejus, kai šuo pagalbininkas dėl sveikatos nebegali teikti pagalbos asmeniui su negalia arba miršta. Tai patvirtinantį dokumentą turės išduoti šunį pagalbininką parengusi ir šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą bei šuns pagalbininko skiriamąjį ženklą išdavusi įmonė, įstaiga, organizacija ar fizinis asmuo arba veterinarijos gydytojas. Kompensacijas skirs ANTA ar jos įgaliota įstaiga. Detaliau visus su aptariamomis kompensacijomis susijusius klausimus reglamentuos ANTA direktoriaus patvirtinta šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarka, kuri turi būti patvirtinta iki 2026-04-30. Iki šios datos ANTA direktorius turės patvirtinti ir Šuns pagalbininko skiriamojo ženklo aprašymą bei Šuns pagalbininko statusą patvirtinančio dokumento formą ir jų išdavimo tvarką. Šiuos dokumentus žmogui su negalia išduos šuns pagalbininko rengėjas. 

Įstatymas kiek išplečia ir asmenų su negalia, kurie naudojasi šuns pagalbininko pagalba, teises bei susiaurina jų galimus ribojimus. 

Išskiriamos dvi šių asmenų teisės: 

1. Laisvai patekti į viešąją erdvę, įskaitant visus statinius, nepriklausomai nuo jų paskirties, ir ten būti. 

2. Naudotis visų rūšių viešuoju transportu, taip pat keleivių vežimo už atlygį paslaugomis lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir taksi. 

Visiems minėtų objektų valdytojams įstatymas nustato pareigą užtikrinti žmonių su negalia, kurie naudojasi šuns pagalbininko pagalba, teises, išskyrus įstatyme nustatytus minėtų teisių apribojimus. 

Šie apribojimai galimi tik išimtiniais atvejais ir yra tokie: 

1. Kai šuo pagalbininkas kelia realią ir tiesioginę grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. 

2. Kai šuo pagalbininkas kelia realią grėsmę kitų statinyje laikomų gyvūnų sveikatai ar gerovei. 

Ankstesnė įstatymo redakcija dar numatė tokį nelabai konkretų ir galimą prie įvairių situacijų pritempinėti teisių ribojimo pagrindą – kai šuns pagalbininko buvimas gali sudaryti nepalankias sąlygas renginiams viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastatuose ar statiniuose vykti. Nuo 2026-05-01 šio galimo teisių apribojimo pagrindo nebeliks ir liks tik 2 anksčiau išvardyti pagrindai. 

Minėtų teisių apribojimų taikymo atvejais objektų valdytojai turės nustatyti taisykles dėl pagalbos asmeniui su negalia priemonių taikymo bei priemonių, skirtų šuns pagalbininko gerovei ir saugumui užtikrinti vadovaujantis LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, kai asmuo su negalia būna jų valdomame objekte, taikymo.  

Įstatymas nustatys pareigą žmogui su negalia, kuris naudojasi šuns pagalbininko pagalba, atsakingo įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo arba renginio organizatoriaus ar jo paskirto atsakingo asmens prašymu pateikti šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją. 

Įstatymas naujai nustatys, kad visas aprašytas reglamentavimas, išvardintos teisės ir jų apribojimai bei pareigos taikomi ir šunų pagalbininkų rengėjams šunų pagalbininkų (mokinių) rengimo metu. 

Įstatymas nebekels reikalavimo šunų pagalbininkų rengėjams turėti juos vienijančių tarptautinių organizacijų akreditaciją, nes gauti tokią akreditaciją buvo labai sudėtinga bei, kad šuo pagalbininkas privalo būti parengtas pagal minėtų organizacijų patvirtintas specialias šunų pagalbininkų dresavimo programas. 

Vietoje to įstatyme tenkinamasi formuluote, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus, tvarką ir reikalavimus šuns pagalbininko rengėjui nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tai leis išplėsti šunų pagalbininkų rengėjų ratą, šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai ar juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, o aukštus šunų pagalbininkų rengimo kokybės standartus užtikrins minėtas poįstatyminis aktas. 

Kiti pokyčiai 

Kiti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai daugiausia skirti žmonių su negalia aprūpinimui techninės pagalbos priemonėmis. Pakeitimo įstatyme pirmą kartą paminimas Techninės pagalbos priemonių centro (toliau – TPPC) pavadinimas. Iki tol galiojusioje įstatymo redakcijoje jis tiesiog vadintas ANTA įgaliota įstaiga ir nebuvo minimas šios įstaigos konkretus pavadinimas. Techninės pagalbos priemonių poreikį nustatinės nebe ANTA, o pats TPPC, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo kriterijais ir šių priemonių finansavimo tvarka. Asmenų su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis irgi vykdys TPPC, vadovaudamasis ANTA direktoriaus patvirtinta asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarka. Abu šie poįstatyminiai teisės aktai turės būti patvirtinti iki 2026-04-30. 

ANTA asmenims su negalia nebeišdavinės išvadų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Kadangi aptariamas įstatymas iš viso nebemini šių išvadų, darytina išvada, kad jos apskritai panaikinamos. 

Patikslinama ANTA sprendimų, veiksmų, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus apskundimo tvarka. Pagal būsimąją įstatymo redakciją jie visais atvejais turės būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniams padaliniams, vadinamiems apygardų skyriais Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o jau šios komisijos ar jos teritorinių padalinių sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui.