Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialų susirinkimai seniai yra tapę nedaloma organizacijos gyvenimo dalimi, rudeniniu per metus atliktų darbų aptarimu, galimybe išsakyti, kas guli ant širdies ar ant dūšios. Šie metai rinkimų: renkami LASS filialų pirmininkai, taip pat delegatai į kitais metais vyksiantį LASS rinkimų suvažiavimą. Delegatai rinks LASS vadovus, valdybą, revizijos komisiją. Išrinkti 74 LASS suvažiavimo delegatai: pietvakarių regione 36, šiaurės rytų 28, Vilniaus 10.
Vienas iš dabartinio LASS prezidento Pauliaus Kalvelio 2022 m. duotų rinkimų pažadų didesnis dėmesys filialams, tuose rajonuose gyvenančių žmonių poreikiams. Po rudeninio susirinkimų maratono redakcija paprašė P. Kalvelio pasidalinti mintimis ir įžvalgomis apie mūsų filialus, jų reikalus ir jų žmones.
Pirmą kartą LASS filialus aplankėte 2022 m., tapęs prezidentu. Dabar vėl kelionė po Lietuvą ką atskleidė ji šiemet?
Pradėsiu nuo skaičių: iš viso turime 50 filialų, dirbame visose 60 savivaldybių. Kai kurie filialai kuruoja gretimus miestus: Prienų Birštoną, Trakų Elektrėnus, Tauragės Pagėgius. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje veikia atskiri miesto ir rajono filialai, kituose didesniuose miestuose Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose turime vieną miesto-rajono filialą. Mažesnėse savivaldybėse veikia rajonų filialai. Dalyvavau beveik visų filialų susirinkimuose, dėl ligos praleidau tik kelis. Lapkričio 20 dieną įvyko paskutinis LASS Kaišiadorių rajono filialo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Žmonės pasitiki savo pirmininkais. Išrinkti nauji ten, kur senieji su organizacija dėl amžiaus ar sveikatos jau atsisveikina. Šalia pirmininko dažnu atveju yra socialines paslaugas teikiantis darbuotojas. Žmonės nėra palikti likimo valiai ir tuo galime pelnytai pasidžiaugti. Artimiausias tikslas atnaujinti visų 50 LASS filialų nuostatus. Pavyzdiniai būtų LASS Palangos filialo nuostatai, patvirtinti 2024 m., suderinti su LASS įstatais ir galiojančiais įstatymais. Tai nėra vien formalumas: kai kurių filialų nuostatai iki šiol remiasi senais, jau neveikiančiais įstatymais, operuojama senomis sąvokomis.
Filialuose nuotaikos ramesnės nei pernai. LASS pavyko pasiekti, kad akredituotos paslaugos mūsų žmonėms būtų teikiamos ir toliau. Priminsiu, kad, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pirminį sumanymą, šias paslaugas ketinta teikti trejus metus. Po trejų metų žmogus turėjęs būti neva reabilituotas, galintis gyventi savarankiškai. Ateinančių metų sausio 1 d. būtų suėjęs numatytas terminas ir paslaugos būtų nutrauktos. Valdininkams pavyko įrodyti, kad turima negalia nei po trejų, nei po penkerių metų niekur nedingsta, todėl šios rūšies paslaugos turi būti teikiamos ir toliau. Akredituotas paslaugas gauna daugiau nei tūkstantis LASS narių. Kartu norėčiau pastebėti, kad LASS filialas yra daugiau nei vieta, kur teikiamos vien socialinės paslaugos. Ten, kur be teikiamų paslaugų dar vyksta kokia nors sociokultūrinė veikla, vietos bendruomenės labiau susitelkusios, žmonės daugiau bendrauja tarpusavyje.
Esate minėjęs, kad, žinodami, jog paslaugas žmonės gaus ir ateityje, filialų pirmininkai daug ramiau pasitinka LASS šimtmetį. LASS šimtmečio laukia ne tik filialų pirmininkai. Žmonės domisi, kaip jį pasitiksime, kaip minėsime. Ar galime jiems pasakyti ką nors konkretaus?
Jau galime anonsuoti svarbiausius renginius. Atidarymo renginys įvyks ateinančių metų balandžio 15 d. Kauno muzikiniame teatre, birželį LASS sąskrydis. Tikslios vietos dar negalime įvardyti, bet stengsimės, kad būtų Lietuvos viduryje, kad visiems būtų patogu pasiekti. Rugsėjo pradžioje Maldos diena Vilniuje, arkikatedroje, baigiamasis renginys spalio 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje. Tikimės, kad sulauksime daug garbių svečių, todėl visi šito renginio dalyviai iš anksto turėtų pasirūpinti frakais ir vakarinėmis suknelėmis... Suminėjau tik svarbiausius šimtmečio renginius, jų, žinoma, bus ir daugiau.
Filialuose turbūt domėtasi ne tik LASS šimtmečio renginiais, bet ir kitomis žmonių su regos negalia gyvenimo aktualijomis. Jeigu taip, tai kokios jos?
Atskirai norėčiau išskirti garsinį vaizdavimą (GV). Turbūt kas antrame filiale sulaukdavome klausimo, kada į radiją grįš krepšinio transliacijos su GV? Žmonės pageidauja sporto, kultūros renginių, o jiems vykstant gauti kuo išsamesnę informaciją. Deja, dėl krepšinio nudžiuginti negalime. Eurolygos varžybų transliacijas įsigijo TV3 kanalas. Dėl GV į kalbas su mumis neina. Siūlėme LRT įsigyti tik garso transliacijų paketą, tačiau Eurolyga tokios paslaugos neturi. Ši situacija atskleidžia bendresnes tendencijas: žmonėms GV reikia vis daugiau. Buvo kine, spektakliuose, pabandėme krepšinį patiko, žmonės pradėjo reikšti savo teisę į prieinamą informaciją sporto renginių metu. To, kas buvo anksčiau, jau nebeužtenka. Galime pradėti anonsuoti, kad 2026 m. Eurovizija jau bus transliuojama su GV. Išleistas kultūros ministro įsakymas, kad kiekvienas filmas, gaunantis valstybės paramą, turi turėti ir GV. Spektakliai, filmai, įvairūs renginiai GV kiekvienais metais turi daugėti.
Lapkričio viduryje lankėtės Lietuvos radijuje ir televizijoje. Ar šis apsilankymas yra kaip nors susijęs su LRT audito išvadomis?
Į LRT kreipėmės dar prieš audito išvadų paviešinimą. Norėjome aptarti GV, mobiliosios programėlės, svetainės prieinamumo reikalus. Apie geresnį LRT turinio prieinamumą kalbama ir audito išvadose, bet mūsų vizitas su jomis nebuvo tiesiogiai susijęs. LRT į mūsų norą gauti daugiau turinio su GV žiūri geranoriškai. Šiuo metu, kai kalbamės, jau žinoma, kad LRT su GV transliuos Vilniaus ir Kauno naujametinių eglių įžiebimą. Žurnalo numeris išeis jau po įžiebimo ceremonijos ir tai nėra būsimų renginių reklama. Tokios iniciatyvos sako, kad žmonėms GV reikia vis daugiau, kad, atstovaudami jų interesams, esame girdimi.
Kalbamės metų pabaigoje, todėl norisi aptarti ir bendresnius reikalus. Pastaruoju metu daugiausia abejonių ir nerimo kelia Užimtumo įstatymas, tiksliau subsidijos dirbantiems žmonėms su negalia. Mūsų pokalbio metu iki galo nėra aišku, kas ir kaip bus, kokios paskutinės naujienos?
Kaip ir akredituotų paslaugų atveju, valstybės rėmimas dirbantiems asmenims su negalia, kuriems nustatytas 3040 proc. dalyvumas, turėtų baigtis sulig šių metų pabaiga. Mūsų pozicija yra vienareikšmiška: valstybės rėmimas šiems žmonėms turi būti nuolatinis. Subsidijų procentus tegu skaičiuoja politikai, nustato Finansų ministerija, bet rėmimas turi išlikti. Turima negalia nei po trejų, nei po penkerių metų niekur nedingsta, todėl apibrėžti kokius nors terminus ar laikotarpius yra mažų mažiausiai nesusipratimas. Sprendimas dėl rėmimo, kaip ir dėl akredituotų paslaugų, turi būti priimtas iki šių metų pabaigos. Jau beveik pasiektas sutarimas, kad rėmimas bus tęsiamas dar dvejus metus, bet, Seime pristačius valstybės biudžetą, apsižiūrėta, kad pinigai subsidijoms numatyti, bet neaišku, iš kokių šaltinių juos reikės paimti. Dabar ministerijose ieškoma tų šaltinių. Asmenų su negalia užimtumas platus ir sudėtingas klausimas, situacija nuolat keičiasi. Panaikinus socialines įmones ir perėjus prie dabartinio modelio, deja, bet proveržio darbo rinkoje neįvyko. Nutraukus valstybės subsidijas, grėsmę netekti darbo pajustų daugiau nei tūkstantis žmonių. Jau dabar galime matyti tendenciją, kad darbdaviai lengviau įdarbina sveikus žmones arba turinčius sunkią negalią, kurių dalyvumas iki 25 proc., o vadinamieji antragrupiai lieka už ribos arba ant ribos. Logika labai paprasta: kam darbdaviui tas vargas, jeigu neaišku, kas bus po dvejų ar trejų metų.
Kokius besibaigiančių metų akcentus dar paminėtumėte?
Kalbant plačiau, metai buvo intensyvūs ir darbingi. Vasario pradžioje buvo atidarytas naujas Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas su pagalbos mygtuku, vedimo paviršiais, spalvų kontrastais. LASS gerą pusmetį intensyviai dirbo su oro uostu, kad visa tai atsirastų. Buvome išgirsti, į mūsų siūlymus ir pageidavimus įsiklausyta. Pačių neregių teigimu, Vilniaus oro uostas paslaugų kokybe lenkia ne vieną didesnį ir garsesnį Europos oro uostą. Kaip organizacija, sau galime įsirašyti didelį pliusą dėl akredituotų paslaugų tęstinumo. Visi kalbėjo, kad bus blogai, kad paslaugos turi būti tęstinės, bet niekas rimtai nedirbo, kad būtų geriau. Mūsų indėlį pripažįsta tiek Lietuvos negalios organizacijų forumas, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai.
Lapkričio pabaigoje Seimas pritarė SADM parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie užtikrins šunų pagalbininkų prieinamumą žmonėms su negalia. Valstybė kompensuos iki 90 proc. šuns pagalbininko parengimo išlaidų (iki 21 000 eurų). Užtikrinama teisė su šunimi pagalbininku būti viešose erdvėse, naudotis viešuoju transportu ir taksi. Vėlgi, neperdėdami sakome, kad šios įstatymų pataisos pasiektos tik LASS pastangomis.
Pokalbio pabaigai grįžkime į savo kiemą. Kas nauja jame?
Šiais metais pradėjome rengti brailio rašto kursus: šio rašto mokytis du kartus per metus kviečiami tiek LASS nariai, tiek visi norintys. Nepaisant moderniausių technologijų, keičiančių visų mūsų gyvenimą, informacijos gavimo būdų, brailio raštas buvo, yra ir liks neregių identiteto dalimi. Pats neseniai buvau pristatant naują LTG traukinį. Vietos jame pažymėtos brailio raštu. Atrodytų, smulkmena, bet ši smulkmena mus išlaisvina nuo poreikio nuolat ieškoti kitų žmonių pagalbos. Didėja mobilumo mokymų poreikis, o kartu ir apimtis. Trūksta žmonių, kurie neregius galėtų mokyti mobilumo regionuose. Vienas Juozas Daunaravičius, kad ir kaip norėtume, visų norų išpildyti negali. Tai matydami rudenį surengėme kursus būsimiesiems mobilumo instruktoriams, savo patirtį jiems perteikė ne tik J. Daunaravičius, bet ir dr. Tesa Makarti (Tessa McCarthy) iš Pitsbergo universiteto (JAV). Šiais metais daug investavome į Zelvą, taip pat ir neplanuotų pinigų. Nevardysiu visų darbų, kuriuos atlikome, bet pokyčiai akivaizdūs. Turime planą kitais metais pastatyti didelę stoginę, kad lauke galėtų vykti renginiai ir esant blogesniam orui. Stogine Zelvos atnaujinimas nesibaigs. Poilsiautojų lauks daugiau pokyčių.
* * *
Išrinkti nauji LASS filialų pirmininkai:
Sigitas Ivanauskas Ignalinos rajonas,
Gintautas Jonkus Skuodo rajonas,
Ernestas Venckus Tauragės rajonas ir Pagėgiai,
Viktorija Bužinskaja Kazlų Rūdos savivaldybė,
Laima Giedraitienė Klaipėdos rajono filialas,
Rita Gedvilienė Šilutės rajonas (laikinai, Šilalės filialo pirmininkė),
Marina Dynda Vilniaus miestas.
Nuotrauka. Akimirka iš jauniausio LASS Palangos filialo ataskaitinio susirinkimo. Kalba perrinkta filialo pirmininkė Daina Vitkauskienė / Palangos miesto savivaldybės nuotr.
Akimirka iš LASS Palangos miesto filialo susirinkimo. Šviesioje konferencijų salėje eilėmis sėdi dalyviai. Patalpos gale prie sienos jų laukia vaišės, o ant vienos iš gretimoje sienoje įrengtų palangių stovi didelis šakotis. Nuotraukos kairėje priešais auditoriją prie dviejų tamsių staliukų sėdi iš nugaros užfiksuota moteris tamsiais iki kaklo siekiančiais plaukais. Ji vilki tamsius drabužius ir kažką galimai žymisi popieriaus lape. Ant staliukų padėti aplankai, rašymo priemonės, vandens buteliukai ir plastikiniai puodeliai. Dešinėje nuotraukos pusėje į dalyvius kreipiasi iš nugaros ir kairės pusės užfiksuota D. Vitkauskienė. Ji kairėje sulenktoje rankoje laiko popieriaus lapą, o dešine ranka į viršų atverstu delnu gestikuliuoja priešais save. Pirmininkė vilki šviesų megztinį ir mūvi laisvas tamsias kelnes. Šviesūs plaukai šonuose gaubia veidą, nugaros link ilgėja ir ties sprandu siekia maždaug kaklo vidurį. Akiniuotas veidas nukreiptas į auditoriją, lūpos pravertos. Klausytojai atrodo susitelkę į Dainos kalbą.