2023 metais minėta Vilniaus 700 metų sukaktis paskatino dar kartą, jau XXI a. žmogaus akimis, perskaityti ir apmąstyti miesto praeitį, jo kultūrinę tapatybę, socialines jungtis. Savo klestėjimo laikais Vilnius pasižymėjo religine ir kultūrine tolerancija, spalvingumu, daugiakultūriškumu. Buvo ir įtampų, priešpriešų, tamsių mūsų sostinės istorijos puslapių (lenkų ir lietuvių santykiai XX a. I pusėje, II pasaulinis karas ir Holokaustas), bet visa tai dažniausiai lėmė karai, okupacijos, svetimųjų prievarta. 8-ąjį šimtmetį pradedanti Lietuvos sostinė vėl laisva, atvira pasauliui, jo kultūrai. Šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinis centras parengė ir įgyvendino projektą „Daugiaspalvis ir daugiakultūris Vilnius brailio raštu“. 

Finansavus Lietuvos kultūros tarybai, brailio raštu išleistos aštuonios Vilniaus daugiaspalviškumą ir daugiakultūriškumą reprezentuojančios knygos: lietuvių, ukrainiečių, žydų autorių kūriniai. Kai kurie autoriai, kaip Tomas Venclova, žinomi plačiai, kiti – Abraomas Karpinovičius ar Grigorijus Šuras – siauresniam žydų literatūra ar Holokaustu besidominčiųjų ratui. Dabar galimybę geriau pažinti tiek šiuos autorius, tiek mažiau žinomus Vilniaus istorijos puslapius turės ir brailio rašto skaitytojai. Ypatingo dėmesio nusipelno Kornejaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“: ukrainiečių autorius garsiojo daktaro prototipu pasirinko Vilniuje gyvenusį žydų gydytoją Semachą Šabadą. „Daktaras Aiskauda“ išleistas drauge brailio ir padidintu reginčiųjų raštu. Knyga iliustruota daktaro draugų – gyvulių ir žvėrių – reljefiniais paveikslėliais. Besimokantiems brailio rašto vaikams tai galimybė knygą skaityti kartu su tėvais ar mokytojais, pažinti gyvąją gamtą. Išleistos knygos perduotos Lietuvos audiosensorinei bibliotekai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, Klaipėdos regos ugdymo centrui. 

Siūlome susipažinti su projekto knygų sąrašu: 1. Abraomas Karpinovičius, „Paskutinis Vilniaus pranašas“; 2. Antanas Ramonas, „Vilniaus legendos, pasakos“; 3. Grigorijus Šuras, „Užrašai. Vilniaus geto kronika 1941–1944“; 4. Tomas Venclova, „Už Onos ir Bernardinų“ (eilėraščiai); 5. Tomas Venclova, „Vilnius. Asmeninė istorija“; 6. „Mačiau Vilnių. Poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai“; 7. „Vilniaus legendos“; 8. Kornejus Čiukovskis, „Daktaras Aiskauda“. 

Projekto vykdytojų informacija 

Nuotrauka. Dar kartą pažinti, per literatūrą patirti Vilnių kviečia naujos knygos brailio raštu / projekto vykdytojų nuotr. 

Nuotraukoje ant šviesios palangės išdėliotos keturios knygos minkštais viršeliais, surištos šviesia plastikine spirale, ir miniatiūrinė Kalėdų eglutė, apvyniota plona lempučių vija. Du skaitiniai atremti į langą, už kurio kyla šlaitinis, banguotomis čerpėmis klotas stogas. Kairės knygos tamsų viršelį kairėje iš dalies užstoja eglutė, o dešinėje – kita knyga, todėl galima įžvelgti tik nupieštas lapuotas ąžuolo šakas. Dešiniame viršelyje pavaizduota gatve nueinanti moteris šviesia suknele. Jos dešinėje driekiasi siauras šaligatvis, virš kurio iškyla vargana, apsilupusi siena su tamsiomis dvivėrėmis durimis. Maždaug nuo vidurio iš viršaus į apačią šviesiomis raidėmis pateikti autorius Tomas Venclova, pavadinimas: „Už Onos ir Bernardinų“ ir žanras: „2016–2023 metų eilėraščiai“. Priešais guli dar dvi knygos. Kairė atversta, jos kairiame puslapyje tekstas pateiktas stambiomis, tamsiomis raidėmis, o dešiniame – brailio raštu. Dešinė pusė padėta ant kitos knygos, ant kurios iš kairės pavaizduotas besišypsantis ančiukas, užsidėjęs kepurę su snapeliu. Žemiau pateiktas tamsus užrašas brailio raštu. Knygos atrodo puikus pasirinkimas jaukiam žiemos vakarui.