Ar jums yra tekę sutikti žmonių, kurie savo aistra idėjai, darbui, hobiui taip uždega kitus, kad pats imi ja tikėti ir pasitikėti? Bet tvirčiausias įsitikinimas ateina, kai žmogaus kalbos nesiskiria nuo jo darbų. Tokia yra Lino Balsio aistra bėgimui. Pajutęs sporto teikiamą disciplinos, ištvermės, kantrybės, išsikrovimo naudą, Linas neįsivaizduoja savo kasdienybės be sporto: įprastai 4–5 kartus per savaitę rytais nubėga po 8, 10, 12 arba 15 kilometrų, o, kai ruošiasi maratonui, distancija būna po 15–20 km, o savaitgaliais po 30–35 km. 

Lino meilė sportui pasijautė ir jo vadovaujamo LASS Vilniaus regiono centro veiklose, ir platesniam bendruomenės ratui. 6 didžiųjų maratonų žvaigždes surinkęs sportininkas žino – be tikslo gyventi neįdomu! Bet labiausiai Linas džiaugiasi, kad yra pavyzdys dviem dešimtmečiams savo vaikams – Joriui ir Viktorijai, kurie jau dabar prisijungia bėgimo trasose. 

Viršelyje – Linas su sūnumi Joriu kalėdiniame bėgime Vilniuje / Viktoro Kalniko nuotr. 

Apvali gruodžio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje pozuoja kalėdiniame bėgime dalyvaujantys L. Balsys su sūnumi Joriu. Už jų stovi trys susilieję, nuo pėdų iki pečių užfiksuoti žmonės, vilkintys sportinę aprangą: kairysis – juodą, o kiti – geltoną bluzoną ir juodas kelnes. Ant jų krūtinės prisegti spalvoti lapai. Kairėje nuotraukos pusėje esantis tėvas yra pritūpęs, kad vaikas galėtų jį apglėbti per petį dešiniąja ranka. Linas vilki ryškiai oranžinį sportinį bluzoną ir ant kaklo ryši mėlyną skarelę. Joris vilki tamsiai mėlyną bluzoną, ant juosmens segi juodą krepšį ir mūvi juodas pirštines. Ant abiejų krūtinės prisegtas lapas su dalyvio numeriu ir šviečia plonos įvairiaspalvių lempučių vijos, o ant galvos užsidėtos raudonos kalėdinės kepurės su baltu apvadu ir pavaizduota elnio galva su didele apvalia raudona nosimi. Lino dešinioji akis paraudusi, žvilgsnis nukreiptas į priekį, išoriniuose kampučiuose susimetusios juoko raukšlelės „žąsų kojelės“. Plonos šiek tiek pravertos lūpos plačiai šypsosi, aplink jas taip pat yra raukšlelių. Jorio galva palinkusi link tėvo, mėlynos akys žvelgia į priekį, plonos pravertos lūpos linksmai šypsosi. Linas ir Joris atrodo entuziastingi ir pasiryžę įveikti užsibrėžtą tikslą, kurį nurodo ant dalyvio numerio lapų pateikti atstumai, atitinkamai 12 ir 3 kilometrai. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnėje nuotraukoje į kadrą patenka tolėliau stoviniuojantys žmonės ir smulkios, stačiakampės grindinio plytelės. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Apačioje uždengiamas Lino numeris, kairėje – beveik visas juodai apsirengęs dalyvis, viršuje taip pat pridengiamos dalyvių krūtinės. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato Lino dešiniojo žasto ir numerio, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl visiškai nematyti Lino dešiniojo žasto ir numerio, Jorio krepšio ir dešinėje už nugaros stovinčio dalyvio kojos žemiau kelio. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti Lino veido ir kairiojo peties bei Jorio veido apatinės dalies, dešiniojo peties ir numerio. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik Lino veidą ir Jorio dešinįjį petį bei smakrą.