„Dar vienas gruodis, dar vienas 12 numeris“ – nejučia taip užvardijau laišką kolegai, pranešdama, kad jau pradedame rengti „Mūsų žodžio“ paskutiniojo šių metų numerio maketą. Mintimis palydint metų darbus ir planus, tarsi stabteli: ar kada pagalvojote, kiek minčių, istorijų per metus galima sutalpinti į 384 puslapius padidintu šriftu ir maždaug 1400 lapų brailio raštu? Žurnalui kasmet – ir šie metai ne išimtis – pakalbiname daugiau kaip 150 žmonių: vienus mažiau, tik trumputei viršelio istorijai ar apie kokią konkrečią rūpimą problemą, su kitais pavyko susitikti ar valandas kalbėti telefonu tam, kad atskleistume asmenybės portretą, galėtume parodyti galimybes ir būdus, kaip įveikti šiaip jau neretai sudėtingas gyvenimo situacijas. „Medžiojome“ mūsų bendruomenei svarbią informaciją iš LASS kabinetų, filialų, valstybinių institucijų, muziejų, kino ir teatro salių, klausėmės konferencijų, kūrėme kryžiažodžius, važiavome ir ėjome į renginius, o kai kuriuos ir patys inicijavome. Įtraukėme teisininkus, gydytojus oftalmologus, kultūrininkus, psichologus, švietimo atstovus, kūrėjus, dirbtinio intelekto ir technologijų fanatikus, mūsų bendruomenės žygeivius, maldininkus, keliautojus po Lietuvą ir visą platų pasaulį – imlius ir drąsius žmones, mus, skaitytojus, priverčiančius susimąstyti, kiek galėčiau, kiek išdrįsčiau padaryti pats. Orientyrų dabartyje ieškojome vertindami praeitį – atsirado bent keletas straipsnių apie 200-uosius metus minintį brailio raštą, kitas sukaktis – Praną Daunį, Antaną Baltramiejūną, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, atskirus mūsų bendruomenės žmones. Žvilgtelėjus atgal, sukimba įvairiaspalvis metų istorijų, įvykių vėrinys, kurio svarbiausieji „karoliukai“ – visa tai, kas vienija ir žmones su regos negalia, ir jų artimuosius, ir dirbančius, kuriančius šalia jų saugesnį, įdomesnį gyvenimą. Dėkoju visiems – skaitytojams, žurnalo kūrėjams ir rėmėjams! 

Gražiausios metų šventės – dar vienas stabtelėjimas, bent jau mintyse. Tegu jose netrūksta skaidros! Kai patiriame įtampų asmeniniame ar visuomeniniame pasaulyje, neretai tik giedras požiūris, pasitikėjimas žmogumi, bendrystė, savigalba parodo tinkamą kelią. Ramybės, vilties ir meilės palydint 2025-uosius! 

Ginta Čingaitė-Kiznienė