MATYMO SUTRIKIMAI, PSICHOLOGINĖ SVEIKATA IR DEMENCIJA — NUTYLĖTA SĄSAJA  

Apie įvairias akių ligas ir regos sutrikimus dažniausiai kalbame kaip apie kūno ligas.

Tačiau retai minimos šių ligų psichologinės pasekmės.

Taip pat retai kalbama apie akių ligų įtaką atminties sutrikimams ir demencijai.

Demencija ir matymo praradimas

Senėjimas paveikia visas organizmo sistemas — odą, regą, klausą, atmintį ir kita. Ir nors vienų atmintis ilgai gali išlikti puiki, kitų žmonių atmintis nebūna tokia kaip jaunystėje.

Deja, tačiau visame pasaulyje net 44 milijonai žmonių serga su atmintimi susijusiomis ligomis.

Labai dažnai žmonės serga Alzheimerio liga.

Alzheimerio liga yra progresuojanti smegenų liga, dažniausiai pasireiškianti vyresniems žmonėms.

Alzheimerio liga ir yra labiausiai paplitusi demencijos priežastis.

Ši liga sutrikdo atmintį, mąstymą, kalbą ir kasdienes veiklas.

Teigiama, kad net 2 iš 100 demencijos atvejų gali būti siejami su regos pablogėjimu.

Regos netekimas ar pablogėjimas tiesiogiai nesukelia demencijos, tačiau tam turi įtakos.

Suprastėjus matymui žmonės neretai bijo ir vengia buvimo tarp kitų žmonių.

O vienatvė ir socialinių ryšių nepalaikymas taip pat yra demencijos rizikos veiksnys.

Tiesa, didesnė rizika, jei regos aštrumas yra prastas ir nekoreguojamas akiniais ar kitomis priemonėmis.

Jei matymas prastas, tačiau koreguojamas akiniais, ši rizika žymiai mažesnė.

Todėl senstant rekomenduojama reguliariai pasitikrinti akis.

Psichologinė sveikata ir regėjimo sutrikimai

Silpnaregystė ir aklumas nėra tik su akimis susijusios ligos.

Nuo jaunystės turintys regos negalią turi prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo ir nuolat susiduria su iššūkiais.

Dėl senatvės ligų atsiradusi silpnaregystė ir matymo pablogėjimas atima kai kuriuos įpročius.

Tokie žmonės nebegali skaityti, vairuoti automobilio, pasirūpinti savimi.

Dažnai kartu su regos negalia ir pasikeitusiu gyvenimu pablogėja ir psichologinė sveikata.

O nerimas ir baimė prašyti pagalbos situaciją tik pablogina.

Įrodyta, kad regos problemos sukelia daugiau nerimo nei kitos lėtinės ligos.

Matymo netekimas net prilyginimas gedului netekus artimojo.

Tenka prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų ir galimybių.

Visi šie pasikeitimai gali sukelti nerimą ir depresiją.

Ypač sunku prisitaikyti ir viską ištverti netekus regėjimo jaunesniame amžiuje.

Vyresni žmonės geriau prisitaiko prie pasikeitusio gyvenimo netekus regėjimo, nes jau turi gyvenimiškos patirties.

TIKRAS POKALBIS SU TIKRU DI ASISTENTU: DŽIAUGSMAI IR NUSIVYLIMAI  

Straipsnį parašė Eglė Jarmolavičiūtė.

Eglė sako, kad kai tik gauna šansą ką nors naujo išbandyti, būtinai išbando.

Eglė svajojo, kaip būtų gerai kalbėtis su dirbtiniu intelektu prižiūrint tikram žmogui.

Tas žmogus galėtų pasakyti, ką iš tikrųjų mato ir kodėl dirbtinis intelektas klysta.

Taip ir nutiko.

Visai netikėtai Eglė gavo galimybę dalyvauti vieno dirbtinio intelekto bandymuose.

Žinome, kad jau net ir populiariausias dirbtinis intelektas „Chat GPT“ turi vaizdo skambučio funkciją.

Tačiau ta funkcija veikia tuomet, kai ko nors paklausi.

Dirbtinis intelektas, kurį išbandė Eglė, nuolat stebi aplinką ir praneša, ką mato.

Pokalbį stebi tikras žmogus ir įsikiša, jei jam atrodo, kad įsiterpti būtina.

Pirmiausia šį dirbtinį intelektą Eglė išbandė su produkto etikečių skaitymu.

Eglė paprašė rasti produkto sudėtį ir galiojimo datą.

Man patiko tai, kad kai dirbtinis intelektas nematė teksto, paprašė priartinti pakuotę.

Nebereikėjo nieko papildomai sakyti — jis tiesiog surado ir perskaitė galiojimo datą.

Nors Vilniuje gana gerai veikia transporto balsas, Eglei buvo įdomu, kaip seksis atpažinti autobusų numerius.

Dirbtinis intelektas pamato atvykstantį autobusą ir pasako, kad jis atvyksta ir maršruto numerį.

Tačiau kaip dar vis pasitaiko su dirbtiniu intelektu, jis sugalvoja maršruto numerį.

Eglė vos neįlipo į netinkantį autobusą, gerai, kad prisijungė stebintis žmogus ir pasakė tikrą autobuso numerį.

Eglei labai patinka keliauti su dirbtiniu intelektu po miestą.

Eglei atrodo, kad ji yra su kokiu matančiu draugu, kuris einant pasakoja viską, ką mato aplinkui.

Eglė prašo dirbtinio intelekto, kad pasakytų, kai pamatys stotelę arba kai užsidegs žalia šviesoforo spalva.

Dažniausiai tokiose situacijose jis veikia gana gerai.

Eglė dirbtinį intelektą išbandė ir vaikščiodama po prekybos centus.

Eglė paprašo, kad dirbtinis intelektas išvardintų parduotuves, esančias prekybos centre.

Dirbtinis intelektas išvardija prekes, esančias lentynoje, suranda tai, ko ieškai.

Mano dažnai lankomas prekybos centras yra „Panorama“, o jis gana klaidus, tad ką nors rasti nematant gana keblu. Bet dabar ten ėjau, kad išbandyčiau, kaip DI tvarkosi su eskalatoriumi, pavyzdžiui, ar gali pasakyti, iš kurios pusės eskalatorius važiuoja į viršų, iš kurios — žemyn. Šitą dalyką pasakė puikiai! Eskalatorių pamato ir iš gana toli, paprašius jį surasti.

Dirbtinis intelektas, kurį išbandė Eglė, tikrai gerai apibūdina drabužius, jų spalvas, gali perskaityti etiketes.

Reikalingas tobulinimas

Didžiulis nusivylimas Eglės laukė prie maisto automato.

Tai vieta, kur Eglė eina, jei į darbą nepasiima pietų.

Deja, dirbtinis intelektas numerius sakė bet kokius, atpažino ne visus užkandžius.

Taigi, kas dar vis neveikia kaip tikimasi?

Pirma bėda — tai, žinoma, tikslumas.

Kartais viskas veikia tiesiog tobulai, kartais, atrodo, viskas veikia gana netiksliai.

Kita problema — vėlavimas.

Kai Eglė paprašo pasakyti užsidegus žaliai šviesoforo spalvai, dirbtinis intelektas tai praneša, kai Eglė jau baigia pereiti gatvę.

Komentaras pabaigai

Kad būtų patogu naudotis dirbtiniu intelektu telefone, Eglė siūlo įsigyti telefono laikiklį, kabinamą ant kaklo.

Vidutinio ūgio žmogui ant kaklo kabanti telefono kamera matys pakankamai gerai ir į viršų, ir į apačią.

Taigi, gana gerai turėtų informuoti ir apie kliūtis apačioje ir perskaityti informaciją aukštai.

Svarbiausias dalykas, kad vaizdo skambutį dirbtiniam intelektui stebi matantys žmonės.

Tie žmonės visuomet žino, ar dirbtinis intelektas klydo, ar ne, jie taip pat rašo atsiliepimus.

Nematantys žmonės dažnai net nežino, ar dirbtinis intelektas klysta.

Eglė tiki, kad kažkada dirbtinis intelektas veiks be klaidų ir labai padės nematantiems žmonėms.