Apie įvairias akių patologijas ir regos sutrikimus dažniausiai kalbame kaip apie fiziologines ligas, tačiau nepelnytai retai minimos šių ligų psichologinės pasekmės. Taip pat įtaka tokioms neurologinėms būklėms, kaip atminties sutrikimai ir demencija.
Demencija ir matymo praradimas
Amžėjimas paveikia visas organizmo sistemas odą, regą, klausą, atmintį ir kita. Ir nors vienų atmintis gali išlikti puiki net pasiekus solidų amžių, daugumos atmintis nebūna tokia kaip jaunystėje. Deja, tačiau visame pasaulyje net 44 milijonai žmonių serga su atmintimi susijusiomis ligomis. Alzheimerio liga sudaro 6080 procentų demencijos atvejų, rečiau pasitaiko kraujagyslinė demencija. Kadangi populiacija kasmet senėja, tikėtina, sergamumas demencija ateityje didės. Įdomu tai, kad išsivysčiusiose turtingose šalyse sergamumas demencija galimai mažėja dėl geriau kontroliuojamų rizikos veiksnių ir lėtinių ligų, kaip arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas, kontrolės, palyginti su neišsivysčiusiomis ar mažesnių pajamų šalimis.
Teigiama, kad net 2 iš 100 demencijos atvejų gali būti siejami su regos pablogėjimu. Regos netekimas ar pablogėjimas tiesiogiai nesukelia demencijos, tačiau nekoreguotas matymo pablogėjimas gali būti vienu iš demencijos rizikos veiksnių. Kai kurių tyrimų duomenimis, silpnaregystė gali lemti net iki 50 procentų didesnę demencijos išsivystymo riziką. Šis skaičius nėra absoliutus, prisideda ir kiti gyvensenos bei socialiniai rizikos veiksniai.
Šiuo metu mokslininkai turi kelias teorijas, kodėl matymo pablogėjimas siejamas su didesne atminties sutrikimų rizika:
1) regos pablogėjimą sukeliančios priežastys, tokios, kaip cukrinis diabetas, ir yra demencijos rizikos veiksnys;
2) matymo pablogėjimas gali lemti tai, kad mūsų smegenys tampa mažiau atsparios pažeidimams. Įvairios kognityvinės užduotys per visą gyvenimą stimuliuoja smegenis ir padeda išlaikyti kognityvinius gebėjimus. Vieno iš dirgiklių regos pablogėjimas mažina smegenų stimuliaciją ir jos tampa labiau pažeidžiamos tokioms ligoms, kaip Alzheimeris.
Suprastėjus matymui žmonės neretai bijo ir vengia buvimo tarp kitų žmonių (agorafobija), jaučia nerimą, savanoriškai izoliuojasi nuo aplinkos. O vienatvė ir socialinių ryšių nepalaikymas taip pat yra demencijos rizikos veiksnys. Tiesa, didesnė rizika, jei regos aštrumas yra prastas ir nekoreguojamas akiniais ar kitomis priemonėmis. Jei matymas prastas, tačiau koreguojamas akiniais, ši rizika žymiai mažesnė.
Įdomu tai, kad katarakta ir diabetinė retinopatija didina demencijos riziką labiau nei glaukoma ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija, ir nustatyta, kad po kataraktos operacijos pagerėjus matymui, demencijos rizika sumažėja net 30 procentų. Todėl amžėjant rekomenduojama reguliariai pasitikrinti akis. Gydyti ligas, susijusias su matymu, rekomenduojama ne tik iš oftalmologinės, tačiau ir socialinės perspektyvos.
Psichologinė sveikata ir regėjimo sutrikimai
Silpnaregystė ir aklumas nėra tik su akimis susijusios ligos. Nuo jaunystės turintieji regos negalią priversti prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo ir nuolat susiduria su iššūkiais aplinkoje. Dėl amžinių ligų atsiradusi silpnaregystė ir matymo pablogėjimas atima kai kuriuos įpročius, kaip skaitymo džiaugsmą, vairavimą ir net pasirūpinimo savimi galimybę. Taip blogėja kasdienio gyvenimo kokybė, pasikeičia ateities planai. Todėl kartu su regos negalia ir pasikeitusiu gyvenimu neretai pablogėja ir psichologinė sveikata. O nerimas ir baimė prašyti pagalbos situaciją tik pablogina.
Įrodyta, kad regos problemos sukelia daugiau nerimo nei kitos lėtinės ligos. Matymo netekimas net prilyginimas gedului netekus artimojo. Tenka adaptuotis prie pasikeitusių aplinkos sąlygų ir galimybių, atsiranda aplinkinių įsitraukimo į kasdienybę poreikis. Visi šie pasikeitimai gali sukelti nerimą ir depresiją. Studijos duomenimis, bendras sergamumas depresija tarp silpnaregių svyruoja nuo 11 iki 45 procentų ir net 1 iš 4 netekusių regos suaugusiųjų patyrė lengvesnius ar sunkesnius nerimo ar depresijos simptomus. O netekusių regos jaunų žmonių nerimo ir depresijos rizika padidėja net 5 kartus palyginti su vyresniais nei 65 metų žmonėmis, kurie galimai turi išsiugdę geresnius susidorojimo su sunkumais mechanizmus.
Galima teigti, kad šiuolaikiniame pasaulyje depresija ir nerimas yra paplitę tarp visų žmonių, tačiau paskaičiuota, kad turint regos negalią tikimybė susirgti depresija net 1,62,8 karto didesnė nei gerai matantiesiems.
Vizualinės haliucinacijos, dar žinomos kaip Šarlio-Bonė sindromas, pasireiškia net 4159 proc. silpnaregių, kurie neretai išsigąsta, bijo papasakoti apie haliucinacijas artimiesiems ir gydytojams bei taip patiria dar daugiau nerimo bijodami psichiatrinės ligos diagnozės.
Regėjimo sutrikimai ir psichiatrinės ligos
Pakankamai sunku tirti tuos, kurie turi ir psichiatrinės ligos, ir silpnaregystės diagnozes, kadangi priežasties ir pasekmės ryšiai glaudžiai persipynę.
Viename moksliniame tyrime aprašyti autizmo spektro sutrikimą ir silpnaregystę turintys vaikai, tačiau nustatyta, kad daugiau kasdienio gyvenimo sunkumų sukėlė autizmo spektro sutrikimai, o ne pati silpnaregystė. Tačiau šie vaikai rodė dar mažiau susidomėjimo socialiniu kontaktu, jų kalba vystėsi lėčiau, jie buvo labiau imlūs klausos dirgikliams, palyginti su gerai matančiais autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Mokslininkų nuomone, suaugusieji, turintys regėjimo sutrikimų ir psichiatrinių patologijų, tokių kaip šizofrenija, susidūrė su daugiau sunkumų, ir galima teigti, kad rega prisideda prie visų ligų būklės pabloginimo, nors ir sudėtinga šias išvadas pagrįsti išsamiais klinikiniais tyrimais.
Nuotrauka. Regos sutrikimai dažniausiai vertinami kaip fiziologinės ligos, tačiau retai minimos šių ligų psichologinės pasekmės / www.pixabay.com nuotr.
Ant medinio liepto kampo sėdinčios moters nuotrauka. Nepažįstamoji užfiksuota centre, iš nugaros ir šiek tiek iš dešinės, apsikabinusi sulenktą koją dešine ranka. Ji vilki šviesų bluzoną su kapišonu, mūvi tamsias kelnes ir avi šviesius sportbačius. Jos ilgi tamsūs plaukai krenta į priekį per dešinįjį petį. Už nugaros tęsiasi siaurų, ilgų, tamsių lentų lieptas, kurio priekyje pritvirtinti į automobilio padangas panašūs elementai. Priešais moterį driekiasi beveik lygus vanduo, kuriame atsispindi apsiniaukęs dangus. Nuotrauka perteikia vienatvę, liūdesį ir melancholiją.