Spalį, minėdami ir Mokytojo dieną, ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) 50-ies metų jubiliejų, tęsiame su šiomis progomis susijusių straipsnių ciklą.
1989 metais dar kartą keitėsi LASUC pavadinimas jis tapo Vilniaus Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatine mokykla. 1994 metais ugdymo centras buvo reorganizuotas, atsisakyta globos ir internatinės priežiūros funkcijų. Tuo laikotarpiu mokykla praplėtė teikiamas švietimo pagalbos šalies bendrojo ugdymo mokykloms, kuriose mokosi regos negalią turintys asmenys, paslaugas. Taip buvo įkurtas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Naujame mokyklos pavadinime neliko poeto Antano Jonyno pavardės. 2020 metais LASUC veikė keturi skyriai: Gimnazijos, Sutrikusios regos vaikų vertinimo, Neformaliojo švietimo ir socializacijos bei Sutrikusios raidos vaikų vertinimo skyrius, įkurtas 2019 metais.
Prieš kelerius metus vyko žymūs pokyčiai LASUC viduje ir išorėje. Buvo renovuotas pastatas, į šiuolaikišką pakeista sporto salės danga, atnaujinti kabinetai, bibliotekos ir koridorių erdvės. Centre įdiegtos informacinės technologijos, lengvinančios aklų ir silpnaregių mokinių mokymosi procesą. Klasėse, atsižvelgiant į mokinio regos sutrikimą, kompiuterizuotos mokymosi vietos, veikia stacionarūs didintuvai ir brailio rašto eilutės, mokymosi medžiaga pateikiama interaktyviose lentose. 2024 metais pradėtos įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatos paskatino daugumą mokinių su regos sutrikimais įsilieti į bendrojo ugdymo mokyklas. Centras, plėsdamas paslaugų spektrą, telkia savo žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, siekdamas būti konsultaciniu, metodiniu ir mokomuoju centru, teikiančiu paslaugas visos šalies bendrojo ugdymo mokykloms.
Mokykloje, lyg žmogaus organizme, nuolatos vyksta sveika konkurencija, veiksmas, kismas, kuriuose dalyvauja mokiniai bei juos lavinantys mokytojai. Darnią veiklą prižiūri įstaigos direktorius, savo rankose laikantis mokyklos valdymo gijas ir žinantis, kokią ir kada trūktelėti. LASUC veiklą sąlygiškai galime suskirstyti į atskirus etapus, per kuriuos ugdymo įstaigai vadovavo skirtingi direktoriai. Jiems vadovaujant keitėsi ir mokyklos veidas. Šie pokyčiai atsispindėjo administraciniuose sprendimuose ir mokytojų, auklėtojų bei mokinių emocinėse būsenose.
Vytautas Jankūnas buvo pirmuoju aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktoriumi, mokyklai vadovavusiu 19751977 metais. V. Jankūnas Vilniaus pedagoginiame institute baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, Šiaulių pedagoginiame institute (ŠPI) studijavo defektologiją. Juozas Petkevičius mokyklai vadovavo 19771986 metais. ŠPI įgijo matematikos mokytojo specialybę, vėliau baigė defektologijos kursus. Aloyzas Opulskis dirbo Švietimo ministerijos Metodinio skyriaus viršininku, po pertvarkos 19861989 metais vadovavo mokyklai. Angelė Daujotienė, viena ilgiausiai mokyklai vadovavusių direktorių, šias pareigas užėmė 19902017 metais. A. Daujotienė baigė tiflopedagogikos mokslus tuomečiame ŠPI, dirbo brailio rašto ir lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 2017 m. LASUC vadovauja Nerija Moskalionienė.
Apie mokyklos emocinį, edukacinį ir administracinį kismą Mūsų žodžio žurnalui papasakojo ilgametis mokyklos auklėtojas bei sporto klubo vadovas Petras Čyžius.
Laukta daug metų
Vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui aklieji ir silpnaregiai pradėjo svajoti apie naują, modernią mokyklą, skirtą vaikams su regos negalia. Iš pradžių tuometės Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) vadovai rūpinosi svarbesniais darbais. Reikėjo steigti darbo vietas, pritaikytas regos negalią turintiems asmenims, juos apgyvendinti ir užtikrinti maitinimą. Nepaisant to, mūsų šviesuoliai naujos mokyklos idėją nešiojosi galvose ir retkarčiais ši, tuo metu atrodžiusi utopinė, idėja šmėkštelėdavo viešoje erdvėje. Palaipsniui nauja mokykla įgavo ne tik idėjinius sparnus, bet ir buvo žengti pirmieji žingsniai formuojant jos fizinį pavidalą.
Vienas aršiausių kovotojų už aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro įkūrimą buvo Kauno aklųjų mokyklos direktorius, neregys Antanas Baltramiejūnas. Galima sakyti, jo nuolatinėmis pastangomis Vilniaus mieste buvo pastatyta ši didžiulė moderni mokykla vaikams, turintiems regos negalią.
Kauno aklųjų mokykloje pradėjau mokytis 1961 metais. Jau tada per pamokas mokytojai pasakojo apie sumanymą pastatyti naują mokyklą Vilniuje. Ypač šia tema mėgo kalbėti mokyklos direktorius A. Baltramiejūnas, mokęs lietuvių kalbos ir literatūros. Norėdami šiek tiek patinginiauti, pamokų metu mokytojo klausdavome, kas girdėti apie naują mokyklą. Mokytojas iš karto užduodavo namų darbus ir pradėdavo pasakoti apie naujos mokyklos būtinybę ir jos perspektyvas. Apie 19661967 metus naujos mokyklos idėja įgavo pagreitį. Į veiksmą įsitraukus LAD, kuruoti naujos mokyklos idėjos įgyvendinimą buvo pavesta A. Baltramiejūnui. Direktorius, grįžęs iš sostinėje vykusio LAD prezidiumo posėdžio, mums pasakojo apie naujos mokyklos idėjos įgyvendinimo postūmius. Per vieną pamoką, berods 1966 metais, jis neslėpdamas džiugesio pranešė, kad LAD prezidiumas priėmė nutarimą dėl naujos mokyklos statymo. Kadangi jos statyba kainavo apie 2 milijonus rublių, reikėjo gauti palaiminimą iš Maskvos. Rūpintis leidimo gavimu buvo pavesta direktoriui A. Baltramiejūnui. Mokytojas dažnai keliaudavo į tuometės Tarybų Sąjungos sostinę. Kelionėse direktorių lydėdavo Simas Besigirskas. Klausydamiesi jų pasakojimų niekaip negalėjome suprasti, kodėl mokytojai, važiuodami į Maskvą, su savimi imdavo tiek daug dešrų ir skilandžių. Galvojome, kad jie taip maitinasi. Paklausti, šypsodavosi ir mūsų klausimą nuleisdavo juokais. Tik vėliau supratome, kad tai buvo pakišos siekiant gauti leidimą naujos mokyklos statybai. 1968 metais direktorius pasakė, kad leidimas gautas ir greitai prasidės naujos mokyklos statybos. Iškilo vietos klausimas. Buvo siūlomos trys vietos: Antakalnis, Jeruzalė ir Fabijoniškės. Dėl ekonominių sumetimų pasirinkta Ateities gatvė Fabijoniškėse.
1968 metais baigęs mokyklą įsidarbinau Vilniaus tarprajoniniuose kultūros namuose. Greitai tapau Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. Tik pradėjęs dirbti su kitais LAD nariais aplankiau naujos mokyklos statybvietę. Ten jau buvo išlieti pamatai. Tiriant naujos mokyklos plotą mus supo karvės, naminių paukščių klegesys, driekėsi kaimiečių daržai. Lydintis asmuo pasakojo, kas čia iškils: mokyklos pastatai, stadionas, kvapų sodas... Aš klausiau ir galvojau, ką jis čia šneka, juk aplink dirbami laukai, miškas ir daugiau nieko tik plynas laukas. Nepaisant mano skepsio mokykla buvo pastatyta. Tiesa, mažesnė, nei planuota, nes Maskvos funkcionieriai neleido įgyvendinti kai kurių novatoriškų idėjų.
Prieštaringai vertintas direktorius
Pirmuoju naujosios Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos-internato direktoriumi buvo numatytas Antanas Baltramiejūnas, kuris rūpinosi mokytojų kolektyvo suformavimu. Deja, Baltramiejūnas nesulaukė naujos mokyklos atidarymo šventės. Kelis mėnesius prieš atveriant mokyklos duris direktorius iškeliavo Anapilin. Todėl direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Jankūnas. Nuo pirmosios statybos plytos iki vidaus įrengimo finansiškai prisidėjo LAD. Ji, skirdama pinigus, norėjo žinoti, kokiems tikslams jie yra išleidžiami. Atrodo, kad naujasis mokyklos direktorius nebuvo itin doras žmogus. Jis, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, piktnaudžiavo mokyklai skirtais pinigais ir nupirktu inventoriumi. Dėl šios priežasties jis LAD ataskaitų nepateikdavo, o ilgainiui ir iš viso nutraukė bendravimą, nors LAD vadovybė kasmet skirdavo milžiniškas sumas mokyklos ir mokinių poreikiams. Norėdamas užsitikrinti paramą naujasis direktorius į darbą priėmė tuomečio švietimo ministro artimą giminaitį. Tvirtas užnugaris dar labiau atrišo rankas, ir it iš gausybės rago pasipylė vagystės bei įvairios machinacijos.
Dėl direktoriaus nesutarimo su LAD į naujos mokyklos atidarymą nebuvo pakviesti draugijos atstovai. Aš buvau tarytum žvalgas, neoficialiai pasiųstas dalyvauti mokyklos atidaryme. Mašiną pastatėme atokiau, kad niekam nekristų į akis, o patys su vairuotoju įsimaišėme į tėvų ir mokinių minią. Naujojo direktoriaus nesąžiningumas ir pomėgis kombinuoti buvo peržengę visas ribas, tad LAD vadovybė, neapsikentusi piktnaudžiavimo valdžia, ėmėsi priemonių. Ji kreipėsi į ekonominių nusikaltimų tarnybą, kuri, atlikusi tyrimą, nustatė aibes pažeidimų ir patarė kreiptis į teisėtvarką. Deja, V. Jankūnas priklausė komunistų partijai, todėl jo nebuvo galima patraukti teisinėn atsakomybėn. Direktoriaus nusižengimus svarstė partijos komitetas. Prireikė net trijų posėdžių, kad jį pašalintų iš komunistų partijos gretų. Tada Vytautui teko atsakyti už savo neteisėtą veiklą ir po teismo nedorėlis pašalintas iš mokyklos direktoriaus pareigų.
Dar vienas nesantaikos šaltinis buvo pedagogų komplektavimo procesas. Šiam darbui vadovavo pats A. Baltramiejūnas. Deja, paskyrus naują direktorių situacija pakito. Mokytojams, auklėtojams su negalia naujame kolektyve vietos neliko. Teko įsikišti LAD vadovybei ir pirmininkui Mykolui Poznanskui. Tik Švietimo ministerijai reikalaujant, buvo įdarbinti aštuoni mokytojai su regos negalia. Siekiant žinoti, kaip naudojamos skirtos lėšos, neregių pedagogų dėka buvo įkurta LAD pirminė organizacija. Su jos pagalba stengtasi užtikrinti sklandų mokyklos veikimą.
(Bus daugiau)
Nuotrauka. P. Čyžius (sėdi antras iš kairės) beveik keturis dešimtmečius atidavė pedagoginei veiklai / LASS archyvo nuotr.
Šviesioje konferencijų salėje užfiksuoti eilėmis susėdę renginio dalyviai, tarp kurių viduryje sėdi P. Čyžius. Pirmoji kėdžių minkštais, tamsiais atlošais eilė tuščia, Petras yra antrojoje tarp L. Kirkilovskio (kairėje) ir A. Valentos (dešinėje). Garbaus amžiaus mokyklos auklėtojas vilki šviesų kostiumą ir šviesesnius marškinius bei ryši kaklaraištį įstrižais šviesiais ir tamsiais dryžiais. Petro veidas šiek tiek pasuktas dešiniuoju profiliu, o žili trumpi plaukai praretėję. Virš šviesių antakių yra susimetusi horizontali, o nuo nosies abipus tęsiasi įstrižos raukšlės, po akimis matyti akių maišeliai. Veidas atrodo rimtas lūpų kampučiai nuleisti žemyn, akys nukreiptos į tolį. Toliau sėdintys žmonės yra neryškūs, susilieję. Dešinėje nuotraukos pusėje už jų tamsuoja vaizdo kamera. Petras atrodo susikaupęs, tarsi atidžiai klausytųsi ir stebėtų renginį.