Kiekvienas, ypač ne vaikiškame amžiuje, prieš į rankas paimdamas baltąją lazdelę, turbūt yra dvejojęs ir taręsis su savimi – kaip aš atrodysiu kitiems, kiek bus saugiau žengti žingsnį, kaip pradėti, išmokti, pajusti, nepasiklysti? Bet jei gyvenimas pasisuka neišvengiamu kampu, bendrų likimo bičiulių patirtis liudija, kad tą kampą galima saugiai apeiti... su baltąja lazdele. Dar daugiau – žygiuoti savarankiškai ir sparčiu žingsniu. 

Mokytis ir mokyti žengti savarankiškai su baltąja lazdele Kaune jau antrą kartą susirenka būsimųjų orientacijos ir mobilumo specialistų grupė. Šį rudenį mokymų dalyviai turėjo laimės susitikti ir pasimokyti su specialiai LASS kvietimu atvykusia daktare, dėstytoja iš Pitsbergo universiteto (JAV) Tesa Makarti (Tessa McCarthy). Dvi savaitės prabėgo greitai, bet lieka šiltas dėstytojos padrąsinimas ir neįkainojami patarimai, kaip teisingai įdarbinti šią, tokią paprastą, bet dar nenugalėtą, savarankiškumo pagalbininkę. 

Viršelyje – mokymų dalyviai su dėstytoja T. Makarti (centre) / LASS archyvo nuotr. 

Apvali spalio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje priešais rudą LASS pietvakarių centro pastatą pozuoja T. Makarti, iš abiejų pusių apsupta dešimties mokymų dalyvių. Grupė stovi glaudžiu puslankiu, į priekį ir vidurį nukreipę baltąsias lazdeles, kurių galai kryžiuojasi vienas su kitu ant pilkų grindinio plytelių. Kas neturi lazdelių, rodo į centrą smiliais. Žmonės vilki šiltus drabužius: striukes, megztukus, švarkus, jų plaukus kedena vėjas. Centre stovinti Tesa vilki pilką paltą, siekiantį maždaug iki šlaunų vidurio, ir mūvi juodas kelnes. Jos šviesūs, trumpai kirpti plaukai yra perskirti dešinėje galvos pusėje ir krenta abipus veido maždaug iki ausų apačios. Moteris plačiai šypsosi praviromis lūpomis, šiek tiek primerkusi į priekį nukreiptas akis. Ją supantys įvairaus amžiaus dalyviai taip pat atrodo linksmai nusiteikę. Ant grindinio į pastatą veda geltona kreipiamoji linija, pasibaigianti ties laiptais. Ant stiklinių durų ir dviejų abipus esančių langų atsispindi debesuotas dangus, daugiaaukščiai miesto pastatai ir troleibusų linijos laidai. Virš durų kabo didelis baltas užrašas didžiosiomis raidėmis „LASS pietvakarių centras“. Nuotraukoje atsispindi Tesos ir mokymų dalyvių entuziazmas, bendrystė ir siekis judėti pirmyn. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Dešinėje į kadrą patenka dar vienas langas. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiamos grupės pakraštyje stovinčios moters pėdos ir dalis lango, o viršuje pritemdomas užrašas virš durų. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato trijų kairėje stovinčių moterų pėdų, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl iš kairės į dešinę uždengiama vis daugiau žmonių kojų, pradedant nuo kairėje stovinčių moterų pėdų, baigiant ties dešinėje stovinčių moterų klubais. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti beveik visų dalyvių, išskyrus jų kojas, baltąsias lazdeles ir dvi iš kraštų stovinčias moteris. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik septynių žmonių viršutines kūno dalis nuo krūtinės iki viršugalvio ir už jų esančias duris.