SCENOS MĖGĖJŲ ŠVENTĖ: „ARKAI“ — 70  

Liepos 12 dieną Panevėžyje vyko dešimtasis mėgėjų teatrų festivalis „Mūza 2025“.

Festivalį iškilmingai atidarė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Enrikas Kačinskas.

Šis festivalis buvo skirtas Panevėžio miesto neregių ir silpnaregių dramos studijos „Arka“ 70 metų veiklos jubiliejui pažymėti.

Tai ilgiausiai gyvuojantis žmones su regos negalia buriantis dramos kolektyvas.

Logiška ir prasminga, kad festivalio pradžioje buvo skirta laiko „Arkos“ istorijai.

Prisiminti ne tik buvę kolektyvo vadovai, bet ir išvardinti visi buvę ir esami teatro mėgėjai.

Daugiau kaip 50 regos negalią turinčių panevėžiečių vaidino ir vaidina „Arkos“ kolektyve.

Buvimas scenoje — tai ne tik džiaugsmo akimirkos, bet ir atkaklus darbas.

Vienas iš dramos būrelio aktorių Arvydas Markevičius pasakoja:

Tai puiki mūsų saviraiškos forma.

Jautiesi pakylėtas, pamalonintas, kai tavęs klauso, tave girdi, priima žiūrovai.

Naudinga ir tai, kad, privalėdami mokytis tekstus, laviname smegenis, atmintį.

Be to, teatras moko laikytis drausmės.

Kai esi kolektyvo narys, privalai stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl visos grupės sėkmės, žiūrovų.

Kolektyve per repeticijas, vykstant į festivalius, renginius ar grįžtant iš jų, atsiranda vienas kito palaikymas.

Žmogus pasijaučia svarbus, reikalingas.

Jei kas neatvyksta į repeticiją, nedelsdami skambiname, teiraujamės, kas nutiko.

Teatras suartina.

Scena įtraukia.

Kiekvienas festivalis ar renginys, kuriuose patys pasirodome, man yra šventė.

Jaučiuosi pakiliai.

Kur nors dalyvauti — tai gyventi.

Dramos būrelio vadovė yra Rima Žostautienė, kuri dramos kolektyvui vadovauja nuo 1995 metų.

Rima visą atsakomybę imasi ant savęs, geba suburti kolektyvą.

Ji neskaičiuoja savo laiko, jėgų, net pinigų, viską paaukoja, bet savo užsibrėžtą tikslą pasiekia.

Rima kiekvienam atranda palaikantį, padrąsinantį žodį.

2003 metais kolektyvas pasivadino „Arkos“ vardu, o jo krikštatėviais tapo Klaipėdos aklųjų dramos kolektyvas „Meleta“.

„Arkos“ kolektyvas pastatė įvairių spektaklių — nuo komedijų iki literatūrinių-muzikinių kompozicijų.

Taip pat sukurta daug etiudų pagal poeziją ir lietuvių autorių literatūros kūrinius.

Kolektyvas nuolat dalyvauja šalies mėgėjų teatrų festivaliuose.

Visada dalyvauta ir visos Lietuvos neregių ir silpnaregių bendruomenės meninės raiškos renginiuose.

Ne kartą pelnytas laureato vardas, koncertuota baigiamuosiuose pasirodymuose Palangoje.

Nuo 1995 metų „Arka“ pati organizuoja savo festivalius.

Vieni jų pavadinti „Mūza“, kiti — „Matykim širdimi“.

Į festivalį pasidžiaugti švente bei pasidalinti savo kūrybinėmis programomis atvyko daug kitų kolektyvų.

Dramos studija „Arka“ parodė pačios vadovės Rimos Žostautienės režisuotą spektaklį „Neklaužada“.

Galima drąsiai teigti, kad laikas buvo praleistas įdomiai ir prasmingai.

Palinkėkime šiam kolektyvui sėkmės ateityje ir sulaukti kito jubiliejaus su naujais pasiekimais!

TURINTIEMS KIEMĄ — RENKAMĖS ROBOTĄ VEJAPJOVĘ  

Ne kartą esame kalbėję apie kasdienybėje neregiui ar silpnaregiui padedančius produktus ir įrenginius.

Pavyzdžiui, apie siurblius robotus, kaip jie gali praversti ir kaip sparčiai patobulėjo per penkmetį.

Šį kartą straipsnio autorius Andžėjus nori jus supažindinti su dar vienu namų pagalbininku — robotu vejapjove.

Šis prietaisas gali pasitarnauti asmenims su regos negalia gerokai produktyviau nei „kambarinis“ robotas.

Juk jeigu neturite grindis tvarkančio siurblio, visuomet galima pasičiupti kad ir paprastą šluotą.

Bet jeigu turite nuosavą kiemą ir jame auga žolė, prižiūrėti veją gali būti nemenkas iššūkis.

Žoliapjovės kelyje visuomet gali pasitaikyti kliūčių, kurios stabdys darbą ar net pakenks mechanizmui.

O jeigu įvairiomis kryptimis pjausime veją, galime sugadinti jos vaizdą.

Tai ar tikrai robotas vejapjovė leidžia neregiui ar silpnaregiui turėti lygią ir vešlią lyg kilimas veją?

Trumpai apie modelius

Pradėkime nuo autonominių vejapjovių.

Yra trijų tipų vejapjovės: veikiančios laidinės navigacijos, veikiančios GPS navigacijos ir veikiančios lazerinės navigacijos principu.

Kad negaištume jūsų laiko, apie pirmąjį vejapjovės tipą reikėtų žinoti tik tiek, kad tai pasenusi technologija.

Su GPS navigacija veikiantys robotai yra patikimi ir tikslūs, tačiau jiems reikalinga GPS antena ir geras signalas.

Tokios vejapjovės gali veikti prasčiau tarp aukštų pastatų arba aukštų medžių.

Pats patikimiausias yra, kaip ir namų robotas siurblys, lazerinės navigacijos principu veikiantis vejos robotas.

Jis naudoja specialų jutiklį, kuris skenuoja aplinką ir robotas visuomet nusistato savo poziciją kitų objektų atžvilgiu.

Kaip veikia robotas vejapjovė?

Kur gali dirbti vejos robotas?

Sakoma, kad jeigu sklype yra daug pastatų arba įvairių augalų, vejos robotas tokiam sklypui nėra tinkamas.

Tai netiesa!

Robotui nėra svarbu, kiek objektų yra sklype, svarbu juos tinkamai sužymėti ir „parodyti“ vejapjovei.

Čia neregiai susidurs su pirmuoju iššūkiu — savarankiškai pirmą kartą paleisti šį robotą praktiškai neįmanoma.

Neišvengiamai reikės reginčio asmens, kuris rankiniu būdu apves vejapjovę aplink jūsų sklypą.

Džiugi žinia ta, kad tai reikia padaryti tik vieną kartą ir toliau robotas galės savarankiškai darbuotis.

Taigi, išsirinkus roboto modelį ir parsivežus jį į namus, tam, kad užtikrintume jo veikimą, reikės rozetės lauke.

Taip pat reikės ir šiek tiek vietos, kur galėtų įsikomponuoti roboto krovimosi stotelė.

Prijungus maitinimą, parodžius robotui darbinį plotą ir sudarius jam darbo tvarkaraštį, beliks tik stebėtis.

Jums bus labai įdomu stebėti, kaip šis protingas prietaisas kruopščiai prižiūri jūsų kiemą.

Robotas savarankiškai pjaus veją, kol išsikraus, tuomet grįš įsikrauti į krovimosi stotelę.

Paskui robotas tęs darbą nuo tos vietos, kurioje pabaigė.

Per kiek laiko vejapjovė sutvarkys jūsų sklypą, priklauso nuo dirbamos teritorijos dydžio ir roboto modelio.

Nuo turimos vejos ploto priklauso ir roboto kaina.

Pavyzdžiui, norint turėti kokybišką vejapjovę 5-10 arų sklype, reikės sumokėti apie 1200-1500 eurų.

Jeigu sklypas 10-20 arų reiks sumokėti 2000-2500 eurų.

Kuo didesnis jūsų vejos plotas, tuo brangiau teks mokėti už robotą.

Kol kas rinkoje nėra robotų vejapjovių, kurios sugebėtų gražiai nupjauti žolę palei pat tvorą ar prie pat augalų.

Todėl sklypą vis tiek reikės apeiti su trimeriu.

Ar tai sumenkina roboto vejapjovės naudą?

Tikrai ne.

Robotas be jokios abejonės gerokai palengvina vejos priežiūrą.