PRIEINAMUMO ARCHITEKTAI: NEREGIŲ ĮTAKA VISUOMENĖS RAIDAI  

Žmonių su regos negalia bendruomenė nuo senų laikų savarankiškai kūrė geresnį gyvenimą.

Neregiai rūpinosi aplinkos pritaikymu, steigė darbo vietas, siekė pripažinimo sporte ir skynėsi kelią kitose srityse.

Nemaža dalis neregių kurtų prieinamumo sprendimų šiandien vis dar naudingi.

Ir ne tik neregių bendruomenei, bet ir visai visuomenei.

Tik ar visuomenė žino, kam už tai turi būti dėkinga?

Istoriniai momentai, pasakojantys apie neregių įkvėptą visuomenės kaitą, sudėti interaktyvioje ekspozicijoje „Nuo poreikio į pokytį“.

Ekspozicija yra Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje (LAB) Vilniuje.

Ši ekspozicija yra ne prisitaikymo istorija, ji apie tai, kaip neregiai patys ėmėsi kurti prieinamumo sprendimus.

Idėja gimė Airijoje

Idėja sukurti ekspoziciją gimė lankantis Airijoje įsikūrusiame „Emigracijos muziejuje“.

Tuo metu lankyta ekspozicija apie airių emigrantų įtaką kitų pasaulio šalių visuomenėms paliko itin didelį įspūdį.

Iškart pagalvojome, kad mes irgi turime ką papasakoti.

Žmonės su regos negalia taip pat stipriai darė įtaką Lietuvos visuomenės raidai, ir apie tai reikia kalbėti garsiai.

Grįžus iš Airijos iškart pradėti dėlioti ekspozicijos rengimo planai, organizuoti pokalbiai su bendruomene.

Ekspozicija, kurioje reikia liesti ir klausyti

Esame pratę, kad, nuėjus į parodą, ekspoziciją ar panašų įvykį, nieko negalime liesti.

Šioje ekspozicijoje viskas kitaip — čia galima liesti ir tyrinėti visus eksponatus.

Čia gausu ir užrašų brailio raštu.

Visa informacija pateikta suaugusio žmogaus liemens aukštyje, kad būtų patogu.

Ši ekspozicija palieka labai didelį įspūdį.

Ir ne tik eksponatų gausa, bet ir puikiu pritaikymu žmonėms, turintiems regos negalią.

Kiekvienas lankytojas informaciją gali gauti jam labiausiai priimtinu būdu: skaityti brailio raštu arba klausytis garsiniu formatu.

Ekspozicija apima daug įvairių temų, kurios atskleidžia, kokia aktyvi ir ryžtinga buvo ir yra neregių bendruomenė.

Nuo lentelės su grifeliu iki visiems tinkančių formatų

Kultūra — pirmoji ir viena iš didžiausių ekspozicijos dalių, kalbanti apie prieinamos knygos ir laikmenų kitimą.

Daug patogesnis tapo ir knygų saugojimas.

Prisiminimais dalijasi LAB darbuotoja Alvyra Liaudanskienė:

Biblioteka išgyveno daug persikraustymų.

Brailio knygos didelės, sunkios, gabendavome jas iš vienų patalpų į kitas.

Kartą bibliotekos patalpas užliejo vanduo.

Braidydami tame vandenyje skubėjome išgelbėti kuo daugiau knygų.

Dabar viskas būtų paprasčiau, knygos saugiai patalpintos virtualioje bibliotekoje.

Žinoma, brailio raštas, net pavirtęs elektroniniu, netaps visiems prieinamu skaitymo būdu.

Tačiau visa neregių kultūros istorija prasidėjo nuo lentelės su grifeliu, rankraštinio brailio.

Vėliau išsivystė iki visų pamėgtos garsinės knygos.

O moderniausias EPUB formatas leidžia knygomis mėgautis visiems, nepriklausomai nuo individualių skaitymo poreikių.

Ekspozicijoje galime stebėti, kaip keitėsi garsinių knygų laikmenos ir jų klausymo priemonės.

Regos negalią turinčių žmonių indėlis į ekonomiką ir infrastruktūrą

Daugelis mūsų savo namuose dar turi daiktų, kuriuos sukūrė regos negalią turintys žmonės.

Šis faktas tik patvirtina, koks svarbus neregių bendruomenės indėlis į Lietuvos ekonominį bei socialinį gyvenimą.

Už lėšas, uždirbtas tuomečiuose gamybos kombinatuose, pastatyti gyvenamųjų namų rajonai ir net Kauno akių ligų klinikos.

Šiandien vis daugiau žmonių su regos negalia sėkmingai integruojasi į atvirą darbo rinką.

Žmonės su regos negalia dirba įvairiose srityse ir prisideda prie šalies gerovės.

Tai žmonės, kurie kasdien savo darbu kuria atviresnę, įtraukesnę ir stipresnę Lietuvą.

Dėmesys aplinkos prieinamumui

Pirmoji požeminė perėja buvo įrengta siekiant užtikrinti saugumą neregiams.

Ši perėja tapo saugia kiekvienam kauniečiui ir miesto svečiams.

Aplinkos prieinamumu rūpinosi tuometė Lietuvos aklųjų draugija.

Prieinamos aplinkos teikiama nauda džiaugėsi visi šalia šios bendruomenės gyvenantys žmonės.

Neregių gyvenamuosiuose rajonuose buvo įrengiami metaliniai turėklai ir tankios gyvatvorės.

Tai palengvino žmonių, turinčių regos negalią, orientavimąsi aplinkoje.

Pilietiškumas: 222 dienos laisvo radijo balso

Lietuvos neregių bendruomenės indėlis svarbus ir kalbant apie pilietiškumą.

Mažai kam žinoma, kad sovietų armijai užgrobus LRT pastatus, laisvas radijo balsas 222 dienas skambėjo iš bibliotekos garso įrašų studijos.

Biblioteka tuomet dar priklausė Lietuvos aklųjų draugijai.

Tai parodė neregių bendruomenės drąsą priimti greitą sprendimą.

Ekspozicijoje lankytojai ras sovietmečiu populiarias buto ar kabineto duris.

Priėjus prie durų ir pažvelgus pro akutę, galima išvysti, kaip atrodė tuometė garso įrašų studija.

Sporto pasiekimai ir šiuolaikinės technologijos

Labai džiugu, kad šioje ekspozicijoje yra ir sportas.

Sportas, fizinis aktyvumas neregiui ir silpnaregiui prideda pasitikėjimo.

Regos sutrikimų turintys sportininkai nuo pat nepriklausomybės atgavimo prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo.

Bet visuomenėje ši tema vis dar apipinta mitų.

Galbūt daugelis galėtų įvardyti aklųjų riedulį, golbolą, bet juk turime talentingų sportininkų ir kitose sporto šakose.

Turime bėgikų, plaukikų, disko metikų, rutulio stūmikų, šachmatininkų, šaškininkų, dziudo imtynininkų.

Ekspozicijos sporto segmente lankytojai ras Sigitos Markevičienės bėgimo virvutę.

Taip pat ras ir Lietuvos aklųjų sporto federacijos dovanotą šaškių lentą bei golbolo kamuolį.

Ekskursiją po ekspoziciją lankytojai pabaigs segmente „Čia ir dabar“.

Lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technologijas, padedančias žmonėms su regos negalia pamatyti nuotraukas.

Tereikia atsistoti nurodytoje vietoje prieš objektyvą, patraukti virvelę ir dirbtinis intelektas papasakos, ką pavyko nufotografuoti.

Kviečiame aplankyti

LAB kviečia atvykti į nuolatinę ekspoziciją „Nuo poreikio į pokytį“ ir iš arčiau susipažinti su įkvepiančia neregių bendruomenės istorija.

Kviečiama įvertinti, kaip kasdieniai nedidelės žmonių grupės poreikiai gali prisidėti prie įspūdingų pokyčių visuomenės gyvenime.

Aplankyti ekspoziciją galima savarankiškai bibliotekos darbo valandomis.

Visa reikalinga informacija, tekstas ir garsas, yra QR kode ekspozicijos pradžioje.

Taip pat galima atvykti su grupe užsiregistravus į ekskursiją su gide Ugne Žilyte.

Ugnė sako:

Ateikite su draugais, ateikite su kolegomis.

Pasibaigus ekskursijai po ekspoziciją, dar ilgai turėsite apie ką kalbėtis.

IŠBANDYTAS IR IŠČIUPINĖTAS „GLIDE“  

„Glide“ yra dar kuriamas prietaisas, kuris gali tapti rimta judėjimo priemone neregiams.

Apie šį prietaisą pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė.

Gamintojų buvo žadama, kad „Glide“ taps prieinamas šių metų rudenį iš anksto užsisakiusiems.

Tačiau kūrėjai atidėjo pardavimą iki 2026 metų pavasario.

Eglė seka visas „Glide“ naujienas.

Eglė sužinojo, kad Airijos mieste Dubline vyks prietaiso pristatymas ir bus galima jį išbandyti.

Eglė kartu su Irma Jokštyte-Stanevičiene nusipirko lėktuvo bilietus ir nuskrido į Dubliną.

Prietaiso pristatymo renginys vyko specialiame dideliame centre.

Tai specialiai sukurta vieta, kurioje neregiai gali mokytis naudoti baltąją lazdelę, vaikščioti su šunimis vedliais.

Visas centras yra tarsi sukurtas miestas su tikrais šviesoforais, autobusų ir tramvajų stotelėmis, netgi oro uosto aplinka.

Na, o dabar apie „Glide“

„Glide“ pagrindinis kūrėjas Amosas Mileris pats yra neregys.

Amosas yra IT specialistas.

Amosui mintis sukurti „Glide“ kilo patiriant sunkumų oro uoste.

Amosas norėjo sukurti įrenginį, kuris pats vestų nematantį žmogų.

Įrenginio „Glide“ pagrindinė užduotis yra išvengti kliūčių ir vesti neregį pačiu saugiausiu įmanomu keliu.

Eglė su Irma dalyvavo pačioje anksčiausiame „Glide“ pristatyme ryte.

Jos spėjo susipažinti su kitais dalyviais ir aptarti neregių gyvenimą Airijoje ir Lietuvoje.

Eglė bijojo, kad renginyje bus tiek daug žmonių, kad net neturės galimybės išbandyti „Glide“.

Tačiau buvo mažai žmonių, todėl užteko laiko ir išbandyti „Glide“, ir pabendrauti su Amosu.

Praktinė patirtis, kaip tai veikia?

Prietaiso „Glide“ bandymui buvo paruošta erdvė, atkarpos su kliūtimis.

Eglei pavyko pirmai išbandyti „Glide“.

Prietaisas yra lengvesnis ir mažesnis, nei Eglė įsivaizdavo.

Tai tarsi mažas robotukas su didžiuliais guminiais ratais ir teleskopine rankena.

Eglė pasijuto tarsi matytų, nes visą tą kliūčių ruožą apėjo niekur neužkliūdama.

Pastūmus „Glide“ į priekį, jis pradėjo važiuoti, prisitaikydamas prie ėjimo greičio.

Kadangi „Glide“ turi teleskopinę rankeną, jis tinka įvairaus ūgio žmonėms.

Tad pasikeliame rankeną, kad būtų patogu, o eidami išlaikytume tiesią laikyseną.

Testavimas dėl tobulinimo

Įrenginys kol kas dar kuriamas, tad jis bus ne kartą tobulinamas.

Neregiai išsakė savo pastebėjimus apie šį įrenginį, pasakė, ką būtų galima dar patobulinti.

Neregiai išsakė pastabų dėl įrenginio ratų, lipimo laiptais su įrenginiu, ėjimo su juo naktį ir daug kitų.

Amosas pažadėjo visus patarimus ir pastebėjimus perduoti savo inžinieriams, kurie kuria įrenginį.

Didžiąją „Glide“ veikimo dalį sudaro programinė įranga, kuri bus nuolat atnaujinama.

Motyvacija domėtis

Eglė sako, kad gyvename tikrai įdomiu metu.

Neregiai drąsiai naudojasi dirbtiniu intelektu, be vargo leidžiasi savarankiškai keliauti net ir į nežinomas vietas.

Ir tos kelionės ar kiti svarbūs užsiėmimai dėl technologijų pažangos tampa vis lengvesni.

Norintiems stebėti „Glide“ kūrimo progresą Eglė įdeda interneto nuorodą: https://www.youtube.com/@glidance.