Redakcijos skiltis
 
 

Prisipažinsiu, tai, ką norėjome aprašyti pasitinkant liepos mėnesį, netilpo į šį numerį. Vasarą visuomet laviruodavome tarp kolegų ir įvairių institucijų atostogų, per pusmetį jau kiek „išsirašiusių“ autorių, šykštesnės temų pasiūlos. Bet panašu, kad lietinga vasaros pradžia ir įprastas intensyvus įvykių tempas nesumažino nei įvairių veiklų, nei žmonių ūpo veikti, kurti, nei temų įvairovės. Šiame numeryje išlaikome dėmesį brailio raštui, šįkart aptardami jį elektroniniuose įrenginiuose, rasite naujienų apie II pakopos pensijų reformą, paprastą sudėtingų akių tyrimų gydytojo kabinete paaiškinimą – kad ten nuėjus būtų drąsiau. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) kolegos žurnalo puslapiuose dalijasi ne tik naujienomis iš taktilikai skirtos tarptautinės konferencijos Nyderlanduose, bet ir kviečia užsukti į interaktyvią ekspoziciją arčiau – bibliotekos pagrindiniame pastate Vilniuje. Daug kas sekate Eglės Jarmolavičiūtės nuotykius po naujausių technologijų pinkles, šįkart kartu su ja stačia galva nerkite į Dubliną, kur Eglė nesudvejojo nuvykti ir išbandyti jau anksčiau jos aprašytą, bet dar kuriamą mobilumo priemonę neregiams „Glide“. Na ir trumpo numerio anonso pabaigai – nauja rubrika „Psichologo laiškas“. Laišką galime skaityti – vieni, pasirinkę tinkamą laiką, bet galime laikyti neatplėštą, o elektroninį – neatvertą. Bet jei jums ar jūsų artimajam gyvenimas pasikeičia ne savo valia, jei neturite su kuo pasitarti, viliamės, kad rasite gerų minčių klinikinės psichologės–psichoterapeutės Evelinos Adakauskienės tekste – ypač apie regos netektį, krizę ir tai, kaip padėti sau. 

Vasara įpusėjo, tiksliau, jau persirito į antrą pusę. Visiems atostogaujantiems ar tiesiog gerai leidžiantiems laiką laisvesniu metu – kuo geriausi linkėjimai! Na, o rugpjūtį žurnalas vėl pasibels į jūsų pašto dėžutes. Iš anksto išduosiu vieną visiems, ir buvusiems, ir esamiems, „Mūsų žodžio“ kūrėjams svarbų skaičių – 800. Tokį numerį, skaičiuojant nuo leidybos pradžios, švęsime paskutinį vasaros mėnesį. Bet apie viską daugiau – savu laiku. 

 

Ginta Čingaitė-Kiznienė 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]