Kol įsitvirtino vasara, dangus nepašykštėjo nei lietaus lašų, nei apniukusių debesų, nei gana žvarboko vėjo. Labai pasisekė, kad gegužės pabaigoje–birželio pradžioje suplanuoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) filialų festivaliai-sąskrydžiai nebuvo sugadinti oro sąlygų pokštų. O daugiau niekas numatytų susitikimų ir negalėjo sugadinti – filialuose jau iš anksto virte virė pasiruošimo darbai, buvo gaminamos vaišės, pakuojami rankdarbiai, repetuojama, kuriami šventės scenarijai, rūpinamasi transportu, sąrašais ir kitomis svarbiomis detalėmis. Nors buvau ne visuose festivaliuose, pakako pajusti žmonių nusiteikimą: visi pasipuošę, pasitempę, gerai nusiteikę, pasiruošę ne tik pasilabinti su seniai matytu bičiuliu, bet ir kartu dainuoti, šokti, linksmai palinguoti ar neskubant pasivaikščioti įspūdingų kraštovaizdžių takais. Juos išbandyti leido organizatorių pastangos sukviesti savo filialų žmones į gražiausius Lietuvos kampelius – Salų, Zyplių dvarus, Žagarę, Platelius. Visur įstrigo žmonių šiluma. Nesvarbu, ar jaudulio akimirką, kad tuoj tuoj reikės kilti į sceną, ar žemiškame pokalbyje, kaip darže šiemet niekas neauga, ar linksmai, pagavus kito ranką, bandant išmokyti dainos žodžių – visos šios situacijos kalba apie tą patį: nuoširdžią šilumą, sklindančią iš žmonių, mokančių džiaugtis gyvenimu. Gražūs mūsų bendruomenės pasibuvimai – išjudinanti energija, lydinti į vasarą! 

Pabandėme bent dalį panašios energijos perteikti į šį numerį. Žurnalo puslapiuose susitiksite su muzika gyvenančia, nuolat besišypsančia Onute Matusevičiūte (nors jis pati sako mokanti nemenkai supykti, šypsausi, redakciją menkai teįtikino). Oftalmologė Aistė Varoniukaitė paprastai aiškina, kas yra astigmatizmas. Verta sužinoti, kur ir kaip slėptis, o gal bėgti ir evakuotis ištikus ekstremaliai situacijai (A. Valentos straipsnis). Žmonių su regos negalia orientacijos ir mobilumo specialistų mokymų dalyviai pasakoja, ką ir kodėl išsineša iš LASS organizuotų kursų. Apie vienatvę, apleisties jausmą, kurį patiria žmogų su negalia prižiūrintys artimieji – „Mūzų pėdsakuose“. Čia jūsų laukia specialiai mūsų žurnalui Tomos Gudelytės, vertėjos iš italų kalbos, išverstas puikios Ados d’Adamo knygos „Tarsi iš oro“ fragmentas. Yra ir daugiau įdomių tekstų, bet galutinai panirti į žurnalą kviečiu kartu su Alvydu Valenta – į burinę jachtą, kurios įgulą pirmąkart Lietuvoje sudarė neregių ir silpnaregių komanda. Dėkodami jachtos kapitonui Kornelijui Tauteriui už idėjos išpildymą, tik raginame – nenustokime svajoti! 

Ginta Čingaitė-Kiznienė