Prieš du šimtus metų, 1825-aisiais, Valentino Hajuji įkurto Pirmojo aklųjų instituto Paryžiuje mokinys Luji Brailis sukūrė raštą, kuris buvo pripažintas tik po jo mirties. Kūrėjo vardu pavadintas raštas neregiams atvėrė kelius į mokslą ir profesinį gyvenimą bei suteikė daug savarankiškumo. Šiais laikais, vis labiau įsigalint išmaniosioms technologijoms, vis dažniau girdėti kalbų, kad jos gali pakeisti brailio raštą. Tačiau visiškai pakeisti šio rašto jokios technologijos negali, nes be savo rašto neregiai negalėtų tapti ir išlikti raštingais visuomenės nariais. Brailio raštas vaidina svarbų vaidmenį pritaikant buitinę ir viešąją aplinką. Taip pat šis unikalus išradimas persikelia ir į išmaniųjų technologijų įrenginius. 

Šiais laikais, medicinai žengiant į priekį, vis mažiau gimsta vaikų, turinčių sunkaus laipsnio regos negalią. Taip pat įvairios akių ligos yra intensyviau ir pažangiau gydomos, todėl mažiau visiško apakimo atvejų. Tačiau senstant visuomenei ir didėjant cukrinio diabeto rizikai dėl nesveikos gyvensenos vis dar nemažai vyresnio amžiaus žmonių susiduria su rimtomis akių sveikatos problemomis. Vėlesniame amžiuje apakę žmonės dažnai galvoja, kad brailio rašto jiems mokytis neverta, nes jų pirštai ne tokie jautrūs, arba, kad suaugusio žmogaus rankų pirštų pagalvėlės yra platesnės, vienu metu jaučiančios kelias raides, o tai apsunkina brailio raidžių atpažinimą. Tačiau taip svarstant neatkreipiamas dėmesys į tai, kad brailio raštas yra skirtas ne tik skaityti knygas – jis padeda orientuotis aplinkoje ir rasti reikiamus objektus viešojoje erdvėje, taip pat vien mokėjimas rašyti brailio raštu gali padėti lengviau naudotis išmaniųjų technologijų įrenginiais. Mano teiginius patvirtina ir užsienio spauda. Šiais metais, minėdama 200 metų brailio rašto sukaktį, Vokietijos neregių ir silpnaregių sąjunga spausdina straipsnius apie specialistus, dirbančius su brailio raštu. Vieno straipsnio pašnekovė Sonja Šmit, Vokietijoje mokanti apakusius suaugusius neregius brailio rašto, mane ir įkvėpė parašyti šį straipsnį. Labai patiko jos pastebėjimas, kad brailio raštas žmogui suteikė savarankiškumo – nuo virtuvės iki literatūros. Taigi, panagrinėkime, ką ji turėjo omenyje. 

Virtuvėje brailio raštas vyresnio amžiaus žmonėms gali padėti susirasti reikiamus produktus: prieskonius, stiklainius su įvairiais padažais ar uogienėmis. Vyresnio amžiaus žmonės, mokėdami rašyti brailio raštu, galėtų ant kiekvieno produkto užsiklijuoti užrašą ir patys lengvai jį perskaityti. 

Aš suprantu, kad yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, garsinis „PenFriend“ pieštukas, leidžiantis balsu patikrinti, kokią pakuotę laikome rankoje. Tačiau ne kiekvienas žmogus mėgsta klausyti savo balso, o į „PenFriend“ pieštuką visada reikia įrašyti įrašą ir priskirti jį specialiam NFC lipdukui, kurį klijuojame ant pakuotės. Taip pat, jei žmogus gyvena ne vienas ir mėgsta šeimininkauti naktį, gali prižadinti namiškius. O skaitydamas užrašus brailio raštu jis neprižadintų namiškių ir nereikėtų klausyti įrašo. Žinoma, galima paprašyti draugų, pažįstamų ar giminaičių, kad jie įgarsintų užrašus, tačiau tai ir vėl yra papildomas pagalbos prašymas. Taip pat ant visų vaistų pakuočių yra užrašai brailio raštu. Kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus, mokėdamas brailio raštą, galėtų pats susirasti reikiamus vaistus savo namų vaistinėlėje. 

Žinau, kad šiais laikais yra įvairių technologijų, leidžiančių nufotografuoti pakuotę ir gauti balsinę informaciją, tačiau vienoje rankoje laikyti telefoną, kita ranka ieškoti pakuočių spintelėse arba stalčiuose ir fotografuoti nėra itin patogu, tad, jei moki brailio raštą, gali tiek vaistų, tiek prieskonių ieškoti abiem rankomis, greičiau juos rasti ir perskaityti užrašus. 

Vis daugėja užrašų ant įvairių kitų produktų. Pavyzdžiui, gamintojas „Alce Nero“ ant savo gaminių – spagečių pakuotės ar šokolado – užrašo informaciją brailio raštu. Kosmetikos gamintojas „L'Occitane“ taip pat užrašo informaciją brailio raštu ant savo produktų. Tiktai reikia pripažinti, kad kartais ne visi gamintojų darbuotojai žino, kam skirtas šis užrašas, todėl neretai ant jo užklijuoja prekybinę etiketę. Reikia edukuoti darbuotojus, kad tokių klaidų jie nedarytų. 

Brailio rašto mokėjimas suteikia savarankiškumo viešojoje erdvėje. Šiais laikais daug kalbama apie aplinkos prieinamumą. Vis dažniau atsiranda užrašų brailio raštu ant įvairių kabinetų durų, liftuose ir kitose viešose vietose. Taip pat kartais yra pravartu skaityti literatūrą brailio raštu. Tam yra ne viena priežastis. Visų pirma, mes niekada nežinome, ar visada turėsime elektrą namuose. Kaip parodė šios vasaros patirtis, ekstremalių situacijų gali būti įvairių. Nors Lietuva yra gana ramus kraštas, vis dažniau pasitaiko stipresnių vėjų ir uraganų, dėl kurių gali dingti elektra. Tai nutiko 2024 metais – tokių uraganų buvo ne vienas, ir keli tūkstančiai vartotojų neturėjo elektros. Tokiu atveju labai praverčia brailio rašto mokėjimas – kai negali įsikrauti garsinių knygų grotuvėlio, brailio knygas gali skaityti tyloje ir tamsoje. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms prastėja ne tik rega, bet ir klausa, todėl jiems sudėtinga klausytis garsinių knygų. Knygų skaitymas brailio raštu jiems taip pat yra labai gera išeitis. 

Jeigu žmogus nori gerai išmokti užsienio kalbą, čia taip pat gali praversti brailio raštas, nes vien tik klausydamasis garso įrašų žmogus neišmoks taisyklingai rašyti užsienio kalba. O skaitydamas tekstus brailio raštu gali išmokti tiek skaityti, tiek rašyti. Brailio rašto mokėjimas vyresnio amžiaus žmonėms stiprina jų taktilinius gebėjimus. Tai ypač naudinga, jei iki apakimo arba regos pablogėjimo žmogus turėjo regimąją atmintį. Vėliau apakus arba susilpnėjus regai, ją galima transformuoti į taktilinę atmintį. Todėl tokiems žmonėms informaciją, perskaitytą brailio raštu, įsiminti yra daug lengviau, nei vien tik jos klausantis. 

Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad labai sunku išmokti brailio raštą, tačiau jį įsiminti nėra sudėtinga, nes iš tiesų tereikia išmokti pirmųjų dešimties abėcėlės raidžių kombinacijas. Vėliau kitoms dešimčiai raidžių tiesiog pridedamas trečias taškas, o likusioms – šeštas taškas. Tai reiškia, kad Luji Brailis, kurdamas raštą, sukūrė ne padriką, o nuoseklią ir logišką taškų sistemą, leidžiančią brailio raštą išmokti lengvai ir nesudėtingai. Yra dar keli aspektai, įrodantys, kad brailio raštą išmokti nėra sunku. Brailio rašto (literatūrinio brailio) šešių taškų sistemoje ta pati kombinacija turi kelias reikšmes, nes naudojant šešis taškus galima sukurti ribotą skaičių taškų kombinacijų. Antai skaitmenys brailio raštu rašomi taip pat, kaip raidės nuo a iki j, tiesiog prie kiekvienos raidės pridedant grotelių ženklą #. Tos pačios raidės naudojamos ir natoms užrašyti. Taip pat mokantis užsienio kalbų, kuriose yra kitokių rašmenų, pavyzdžiui, graikų abėcėlė arba kirilica, dėl riboto kombinacijų skaičiaus dauguma raidžių visose abėcėlėse atitinka lotyniškosios abėcėlės raidžių kombinacijas. Taigi, brailio raštas yra aiški sistema, kurią perpratus ir gerai įsisavinus galima nesunkiai išmokti visą šešių taškų sistemą. 

Aš suprantu, kad pirštų jautrumą reikia lavinti, kad gali būti nelengva įsiminti kombinacijas ar apčiuopti atskiras raides, tačiau labai norint šį raštą tikrai galima išmokti, ir tada jis atvers daug didesnes savarankiškumo galimybes. Yra atvejų, kai žmonės apanka paauglystėje arba jaunystėje ir išmoksta brailio raštu tik rašyti, nes šiuo metu išmaniuosiuose telefonuose yra galimybė rašyti ir šitaip. Tai taip pat labai naudinga, nes įsiminus brailio rašto raidžių kombinacijas, tekstą galima rašyti daug greičiau, nei renkant kiekvieną raidę naudojantis tik ekrano skaitymo programa su balso išvestimi ir bandant rašyti įprasta išmaniojo įrenginio klaviatūra. Brailio rašto klaviatūra išmaniuosiuose įrenginiuose parašytas raides akimirksniu konvertuoja į reginčiųjų raides. Taip mes, neregiai, galime labai greitai rašyti žinutes ir įvairius kitus tekstus. 

Taigi, apibendrinant, galima teigti, kad brailio raštas atveria įvairias galimybes buityje, suteikia daugiau galimybių orientuotis viešoje aplinkoje, stiprina taktilinius gebėjimus bei padeda mokytis ir įsiminti mums reikalingą informaciją. 

Autorės nuotrauka. Ugnė Žilytė. Jauna, galvą kiek nuleidusi moteris užfiksuota iš priekio nuo krūtinės iki viršugalvio. Ji vilki pūkuotą šviesių ir tamsių siūlų megztinį, kurio viršuje kyšo šviesi aukštesnė apykaklė. Ilgi tamsūs plaukai krenta už pečių, tiesūs kirpčiukai dengia kaktą. Ugnės veidas ovalus, akys užmerktos, siauros lūpos kiek pravertos. Moteris atrodo užsisvajojusi arba apie kažką susimąsčiusi. 

Nuotrauka. Ugnė neįsivaizduoja savo kasdienybės be brailio rašto / D. Liubamirskaitės, redakcijos archyvo nuotr. 

Nuotraukoje iš dešinės užfiksuota prie darbo stalo sėdinti U. Žilytė, abiem rankomis liečianti lape brailio raštu atspausdintą tekstą. Moteris dėvi šviesų megztinį ir tamsesnį golfą aukštu kaklu bei didelius tamsintus akinius. Ji segi smulkius auskarus ir yra pasipuošusi medalionu bei žiedu ant kairės rankos smiliaus. Ugnės plaukai vidutinio šviesumo, surišti į žemą uodegą, o ant kaktos krenta tiesūs kirpčiukai. Moters lūpos kiek pravertos, tarsi ji garsiai skaitytų ant lapo atspausdintą tekstą ar kažką aiškintų. Ant stalo stovi įvairūs darbo reikmenys: kompiuterio ekranas, viena ant kitos sudėtos knygos, gaublys, užrašinė ir kelios smulkmenos. Didžioji stalo dalis nuklota prirašytais popieriaus lapais. Ugnės kairėje yra pravertos durys, prie kurių kabo kalendorius ir kamštinė skelbimų lenta.