Žiniasklaidoje vis nuaidi naujienų apie kokius nors didelius gaisrus. Praėjusį mėnesį – gaisras atliekų perdirbimo įmonėje Vilniuje, 2019 metais – gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje, šių metų pradžios laukiniai miškų gaisrai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andžele, nuniokoję ir gamtą, ir prabangiausius namus. Tai tik keli didesnio atgarsio sulaukusių gaisrų paminėjimai. 

Įprastai tokiais atvejais rekomenduojama likti namuose dėl padidėjusio oro užterštumo. Dažniau akcentuojamas galimas neigiamas poveikis kvėpavimo takams, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat netyla kalbos apie didėjantį globalinį oro užterštumą. Tačiau ar gaisrai ir oro užterštumas kenkia tik kvėpavimo takams? Ar yra koks poveikis akims? 

Akių sudirginimo simptomai 

Tiesiogiai gaisrų dūmai ore matymo pabloginti neturėtų, tačiau gali sukelti akių deginimo pojūtį, paraudimą, ašarojimą, svetimkūnio jausmą, diskomfortą ir net skausmą. Ypač ūmesnius simptomus gali pajusti tie žmonės, kurie jau turi lėtinių akių paviršiaus ligų, tokių kaip sausų akių sindromas, blefaritas ar alerginis konjunktyvitas. Šios ligos įprastai pasireiškia panašiais simptomais: akių sausėjimas ar ašarojimas, perštėjimas, smėlio akyse pojūtis, vokų niežėjimas, vokų ir pačių akių paraudimas. Todėl papildomi dūmai aplinkoje įprastus simptomus gali paūminti, tiek esant gaisrui gretimoje aplinkoje, tiek paplitus dūmams net ir, pavyzdžiui, užkūrus židinį ar grilį. 

Pagalba dūmų sudirgintoms akims 

Jeigu tenka būti gaisro paveiktoje zonoje ar aplinkoje, kur daug dūmų, rekomenduojama: 

• Naudoti dirbtines ašaras, kurios papildomai drėkina akies paviršių, atkuria ašarų plėvelę ir išplauna galimus dūmų likučius nuo akies paviršiaus. 

• Naudoti šaltus kompresus. Tam nereikia jokių specialių paruoštų kompresų, galima šaltu vandeniu sudrėkinti rankšluostį ar medžiagos skiautę ir uždėti ant vokų. Be to, nors dirbtinių ašarų nebūtina laikyti šaldytuve, tačiau dėl komforto jas galima atšaldyti. 

• Kiek įmanoma vengti ilgesnio buvimo ore ir užterštoje aplinkoje, namuose uždaryti langus ir išjungti rekuperatorius ar vėdinimo sistemas, kurios naudoja lauko orą. 

• Dėvėti apsauginius akinius. Jei tenka dirbti dūmų pripildytoje aplinkoje, rekomenduojama dėvėti specialius visiškai apspaudžiančius apsauginius akinius, kuriuos dėvi ugniagesiai gelbėtojai. 

• Naudoti oro filtrus namuose. Tiesa, turbūt šis patarimas daugiau aktualus ne Lietuvoje, o kitose vietovėse, kur yra dažna laukinių miškų gaisrų rizika. 

Akių nudegimai 

Gaisrai gali paveikti akių sveikatą ir tiesiogiai. Ypač pavojingi akių nudegimai. Vaduojantis iš gaisro gali apdegti antakiai, blakstienos, aplink akis esanti veido oda, tačiau pavojingiausi yra ragenos nudegimai. Dėl akių savybės refleksiškai užsimerkti junginės ir ragenos nudegimai yra reti, tačiau dėl ugnies poveikio labai pavojingi. Kartais užtiškus rūgštinio ar šarminio chemikalo ragenos cheminis nudegimas gali būti labai lokalus ir minimalus, tačiau terminis nudegimas ugnies liepsna gali baigtis visišku aklumu. Todėl, jei yra stebimi veido, antakių ar blakstienų apdegimai, į Skubios pagalbos skyrių atvežti gaisre nukentėję žmonės visada apžiūrimi akių gydytojo. Ir net jei akys neatsimerkia dėl išorinių nudegimų, jas apžiūrėti būtina. 

Laimei, liūdnai pasibaigusių atvejų yra tikrai nedaug, dažniausiai pakanka akis drėkinti dėl buvusio dūmų poveikio, o antakiai ir blakstienos atauga kaip ir visi kiti kūno plaukai, jei oda nepažeista. 

Ar oro užterštumas kenkia akims? 

Oro užterštumas didėja visame pasaulyje, o ypač – urbanizuotose vietovėse, didmiesčiuose, pramoniniuose regionuose. Neseniai Junginėje Karalystėje atliktoje didelės apimties studijoje nustatyta, kad amžinė geltonosios dėmės degeneracija buvo dažniau diagnozuota didelio užterštumo zonoje gyvenantiems žmonėms, palyginti su švaresnėse zonose gyvenančiaisiais. 

2025 metais publikuotame Kinijos mokslininkų tyrime siejama, kad didelis oro užterštumas gali lemti didesnę tokių ligų, kaip diabetinė retinopatija ir tinklainės atšoka, riziką. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad oro užterštumas gali prisidėti prie didesnio oksidacinio streso ir ląstelinio uždegimo. Tačiau oro įtaką įvairioms akių ligoms įvertinti labai sunku, kadangi dauguma jų yra susijusios ir su amžėjimo procesais, ne tik aplinkos oru, bet ir maistu, kitomis ligomis ir bendra sveikata, genetika. Tikslūs oro taršos pažeidimo mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs. Prireiks daugiau tyrimų, kol bus galima tiksliau nustatyti oro poveikį akių ligų išsivystymui, tačiau pamažu atsirandantys duomenys yra svarbūs atkreipiant dėmesį į oro užterštumo mažinimo strategijas ir įtaką ne tik akių, bet ir bendrai visuomenės sveikatai. 

Nuotrauka. Tiek gaisrų padarinių, tiek globalaus oro užterštumo įtaka akių sveikatai nėra visapusiškai nustatyta, bet akivaizdu, kad ji turi būti vertinama / www.pexels.com nuotr. 

Gaisro nuotrauka. Tolumoje augmeniją naikina ugnis, besitęsianti per visą nuotraukos ilgį. Liepsnos liežuviai kyla aukštyn ir maišosi su tamsiais dūmais, kurie temdo dangų. Pirmajame plane kairėje pusėje užfiksuota dviejų stulpų viršutinė dalis, o dešiniajame nuotraukos trečdalyje – trečio viršūnė. Nuo jų įstrižai kyla gatvės šviestuvai ir į įvairias puses tęsiasi laidai. Nors gaisras dar toli, atrodo, kad jis gali netrukus pasiekti stulpus ir viską, kas nepateko į kadrą.