Artėjant vasarai ir pamažu dėliojantis atostogų planams, daugumos neregių ir silpnaregių dėmesys krypsta į poilsiavietę „Zelva“ (Elektrėnų sav.). Šiemet ši nuostabi gamtos vietovė poilsiautojus pasitiks su naujovėmis ir pasikeitimais, nes 2024 m. gruodžio mėnesį įmonei UAB „Liregus“ priklausiusi poilsiavietė buvo perduota Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS). 

„Zelva“ yra vienintelė išlikusi organizacijos poilsiavietė iš kadaise buvusių šešių, priklausiusių tuometėms Lietuvos aklųjų draugijos įmonėms. Poilsinės buvo įrengtos vaizdingose vietovėse, o jose ilsėjosi tik įmonių darbuotojai, LASS nariai, jų artimieji. Tačiau daugumos poilsiaviečių būklė nebuvo gera, o su laiku tik blogėjo, tad vis daugiau joms reikėjo priežiūros ar net šeimininkiško požiūrio. Tai vienos iš priežasčių, kodėl palaipsniui poilsiavietės buvo parduotos. Laimei, „Zelvą“ pavyko išsaugoti. 1987 m. ja pradėjo rūpintis dabartinės įmonės „Liregus“, kuriai ir priklausė „Zelva“, vadovas Leonas Kirkilovskis. Situaciją, kurią jis perėmė, trumpai iliustruoja 1987 m. žurnalo „Mūsų žodis“ Nr. 12 straipsnis „Neklupkit, svajonių žirgai“: „Vienais metais „Zelvoje“ stato, kitais „perstato“. Pernai skubėjo įrengti valgyklą, kad poilsiautojai pusę vasaros nebevažinėtų į Vievį pietauti. <...>Šiemet vos spėjo, taip pat „šturmu“, išplėšę dar naują linoleumą, padaryti kitokias grindis. Dabar sako, kad negalima jų plauti, nes trupa cemento siūlės tarp plokščių. Antrame aukšte salės sienos dėmėtos – statybininkai, dengdami stogą, pamiršo padėti skardos, ir pro šiferio sudūrimus lyja kiaurai. Naujame sveikatingumo komplekse darbų kokybė taip pat akivaizdi. Ir čia sienos jau supelijo, nes įrengė baseiną, dušus, pirtis, o ventiliacijos garams išeiti nėra. <...>Trečiame aukšte prie kambarių yra dušas, bet juo naudotis negalima, nes grindys be izoliacijos. Šiame komplekse laiptų aikštelės išklotos glazūruotomis plytelėmis. Blizga, gražu – ir labai slidu.“ 

Perėmus tokią poilsiavietę, laukė dideli darbai. Nameliai buvo pastatyti tiesiai ant šaligatvinių plytelių ir be pamatų, apie patogumus nebuvo net kalbos. L. Kirkilovskis dalijasi: „Pirmiausia ėmėmės naujų namukų statybos, reikėjo rekonstruoti su klaidomis pastatytą valgyklą, sveikatingumo kompleksą, įrengėme vandens gręžinį, kanalizacijos valymo įrengimus, todėl nameliuose atsirado patogumai. Ėmėmės ir pačios teritorijos tvarkymo darbų – atsirado tvora, prie ežero sukonstravome dvi prieplaukas. Vėliau pastatėme 2 aukštų namą šeimai, kuri gyventų ir visus metus prižiūrėtų poilsiavietę. Pas mus ilsėjosi tik regos negalią turintys žmonės, tad nors ir trumpai, tačiau dvejus metus su Fizinės ir sporto medicinos reabilitacijos centro vadovu Alvydu Juocevičiumi suderinus, pavyko gauti finansavimą sveikatinimo procedūroms, tad veikė tarsi mini sveikatingumo centras su medicinine priežiūra. Taip pat čia vyko kultūrinė, literatūrinė veikla, saviveikliniai pasirodymai, susitikimai, plenerai.“ 

38 metus rūpinęsis poilsiaviete, L. Kirkilovskis teigia, kad prie infrastruktūros priežiūros, pastatų išlaikymo prisidėjo visa komanda, skyrusi nemažai laiko, pastangų ir širdies. Bet Leonas tvirtai įsitikinęs, kad ateina laikas, kai poilsiavietė turi pereiti į kitą etapą, nes keičiasi žmonių poreikiai ir reikia plėsti apgyvendinimo paslaugas. O pačiam Leonui „Zelva“ – tai ne tik buvusių darbų vieta, bet ir brangių akimirkų gamtoje oazė: „Čia praleisti nuostabūs rytai klykiant gervėms, žvejojant nuostabiame ežere ar tiesiog valtyje ramiai pasineriant į apmąstymus. „Zelvoje“ daugiausia poilsiaudavau savaitgaliais ar atostogų metu, todėl labai pasiilgsiu atvirų, nuoširdžių pokalbių su mūsų žmonėmis iš įvairių Lietuvos kampelių. O naujajam poilsiavietės šeimininkui – LASS prezidentui Pauliui Kalveliui – linkiu, kad išsipildytų jo paties žodžiai, jog vadovas po savęs turi palikti geriau, nei rado. Neabejoju, lengva nebus, bet svarbu nepasiduoti.“ 

Praėjusių metų pabaigoje įvykusiam poilsiavietės perdavimui buvo ruoštasi nuosekliai. Pagrindinė to priežastis – ne vienų metų vykdomo LASS audito išvados. Jose nurodoma, kad gamybinei įmonei priklausiusi „Zelva“, teikianti poilsio, apgyvendinimo paslaugas, turi būti atsieta nuo gamybinės veiklos, o šias paslaugas turėtų vykdyti socialinę kryptį turinti įstaiga. LASS prezidentas P. Kalvelis aiškino, kad po šių išvadų ir buvo pradėta diskutuoti tiek su „Liregus“ vadovu, tiek su pačia bendruomene, kad „Zelvos“ administravimas pereitų LASS. Šis pasiūlymas buvo pateiktas LASS valdybai, kuri jam pritarė. LASS prezidentas P. Kalvelis kalbėjo: „Tai, kad poilsiavietė buvo išsaugota, yra didelis L. Kirkilovskio nuopelnas, nes lengviausia būtų buvę viską parduoti, o tokių planų buvo. „Liregus“ vadovas matė pridėtinę vertę, poilsiavietės svarbą mūsų žmonėms, todėl mes jam už tai esame labai dėkingi. O situacija, kurią perėmėm, yra tokia, kad visada galėtų būti geriau, bet galėjo būti ir blogiau. Tad dar iki sezono pradžios atliksime kai kuriuos darbus, kad poilsinė būtų orientuota į kokybišką poilsį, prieinamą aplinką, atliepiančią šių dienų aktualijas.“ 

Nors iki naujojo sezono laiko nedaug, tačiau P. Kalvelis įvardijo, kad šiemet bus koncentruojamasi į kai kurių pastatų, kambarių būklės, aplinkos patobulinimą, paslaugų gerinimą, ypatingas dėmesys bus skiriamas švarai: „Tai opi sritis, kurioje paskutiniu metu buvo iškilę tam tikrų problemų. Tad su darbuotojais, kurie tinkamai nevykdė savo pareigų, mes atsisveikinome ir sieksime užtikrinti kitokias sąlygas. Visų darbų įvykdymui reikia didelių investicijų, tačiau šiemet iš „Zelvos“ gautas pajamas skirsime tolesniam poilsinės gerinimui. Turime ir didesnes LASS pajamas už praėjusių metų nuomą. Aišku, dirbame ne tik „Zelvoje“, prižiūrim ir kitus objektus, tačiau seksim tuos srautus ir dalį pajamų panaudosim poilsiavietės gerinimui“, – dalinosi P. Kalvelis. 

Nemažai investicijų pareikalavo statybos, vidaus apdailos darbai. Apie tai plačiau kalbėjo LASS respublikinio centro Verslo plėtros vadovas Dainius Muliuolis, kuris patvirtino, kad jau atnaujinti dušai, tualetai, o 10, 11 ir 12 nameliuose pakeista stogo danga, nes teko skubiai spręsti nesandarumo problemą. Minėtuose namukuose atnaujintas interjeras, nes nuo lašėjimo per stogą yra pažeistos sienos. Taip pat čia perdaryta elektros instaliacija, kuri pakeis senosios statybos trūkumus. 

Patobulinimo darbai neaplenkė ir kai kurių lauko objektų. D. Muliuolis plačiau detalizavo: „Prieš dešimtmečius projektuoti pastatai, aplinka šiandien nebetenkina ir reikalauja kitokių sprendimų. Iki birželio pradžios visko nespėsime, bet jau atnaujinome kairįjį medinį tiltą, išvalėme maudyklą, nemažai atlikome genėjimo darbų pakrantėje ir tolėliau už jos, atsivėrė kitoks kraštovaizdis. Atstatėme pasvirusius medinius laiptus, vedančius nuo komplekso žemyn link ežero liepto pro kairę pusę. Taip pat padidinome suoliukų skaičių ir, žinoma, ėmėmės pirties, pakeitėme jos vidų bei krosnį. Neapsiėjome ir be baseino tvarkymo. Tai buvo pagal paskirtį nenaudojama vieta, todėl uždengėme jį ir padarėme aikštelę su staliukais, taip praplėtėme netoli pirties esančią bendravimo erdvę. Šiuo metu intensyviai deriname elektros generatoriaus įsigijimo procedūras, kad audrų ar elektros dingimo atveju nesustotų poilsiavietės vandenvala, maisto gaminimas ir kiti dalykai.“ 

Pakeitimai planuojami ir vyksta dideliu tempu. Tačiau nemažai dalykų išliks ir tokių pačių – tai svarbių vietų, objektų lokacijos, šaligatvių išplanavimai, sporto inventorius. P. Kalvelis kalbėjo: „Ta pati liks ir virtuvė su trijų kartų per dieną maitinimu, o jei kas norės, galės įsigyti užkandžių, gėrimų. Derinsime ir nuvežimo, parvežimo paslaugą, bet kol kas tikriname poreikį. Beveik tokios pačios kol kas išliks ir kainos. Šiuos dalykus dėliojomės dar gruodį, kai žmonės pradėjo mokėti avansus. Nedarėme žymių skirtumų, nes norime, kad atvykusieji ilsėtis pirmiausia pajustų teigiamus pokyčius.“ 

Šiuo metu poilsiavietės užimtumas yra padengtas beveik visiškai. D. Muliuolis įsitikinęs, kad „Zelva“ yra išskirtinė ne tik dėl puikios gamtos, lokacijos, bet ir dėl galimybės vienu metu apgyvendinti tiek daug žmonių: „Lietuvoje labai nedaug yra tokių vietų, todėl įžvelgiame nišą bendradarbiavimui. Šiuo metu kalbamės su ežero šeimininku, nes aplinkui visus metus vyksta daug įvairiausių renginių, tad apgyvendinimo paslaugų poreikis tikrai yra.“ 

Šioms mintims antrina ir P. Kalvelis bei priduria, kad „Zelva“ yra tęstinis projektas, todėl kiekvienais metais joje vis kažkas bus tobulinama ar statoma naujai: „Labai norėčiau, kad 2026 m. jau turėtume vieną naują namelį su kondicionieriumi, šildymu, nedidele terasa. Jis būtų skirtas naudotis visus metus, kad žmonės galėtų rudenį atvažiuoti pagrybauti ar žiemą pažvejoti. Galbūt net pavyks po namelį pastatyti kasmet. Dar labai svarbu paminėti, kad „Zelvos“ poilsiavietė yra mūsų, bet žemė po ja – valstybės, tad visus statinius deriname su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ji mums leidžia pagal tam tikrus reikalavimus statyti ir tankinti namukus. Tai ir galėtų būti nedideli pastatai, skirti apsistoti vienai arba dviem šeimoms su atskirais patogumais. Planai dideli, ištekliai reikalingi dar didesni, tačiau kiekvienas, kuris ilsėsis 2025 m. ir dar vėliau, finansiškai prisidės prie poilsiavietės gerinimo ir kokybiškesnio poilsio. „Zelva“ yra nuostabioje vietoje su nepakartojama gamta, puikiu ežeru, tad puoselėkime šią vietą visi kartu, kad čia norėtųsi sugrįžti“, – kalbėjo LASS prezidentas. 

Nuotrauka. Jau šią vasarą poilsiavietė „Zelva“ poilsiautojus pasitiks atsinaujinusi / LASS archyvo nuotr. 

Poilsiavietės „Zelva“ nuotrauka. Saulėtą dieną užfiksuota lauko terasa, aptverta medine tvorele, palei kurią sustatyti ilgi mediniai stalai ir suolai. Dešinėje į kadrą iš dalies patenka akmeninė krosnis ir prie jos stovinti metalinė dėžė su keliomis malkomis. Kitoje tvoros pusėje auga vešlūs krūmai, kiek tolėliau, nuotraukos kairėje – aukšti medžiai, už kurių tyvuliuoja vandens telkinys su lieptu. Dešinėje nuotraukos pusėje kiek paėjus stovi šviesus pastatas, priešais kurį auga penkios tujos. Pro medžių lapus skverbiasi saulės spinduliai. Nušviestoje pakrantėje galima mėgautis šiluma, o terasoje, ant kurios meta šešėlį lapija, pailsėti nuo kaitros.