Jei jums kartais kiltų klausimas, kur geriau gyventi – nuosavame name ar daugiabutyje, tai remdamasis savo tiek karčia, tiek ir saldžia patirtimi atsakyčiau, kad jei jums arčiau širdies, kepenų ir ypač inkstų ramus, bet nuobodus gyvenimas, tai rinkitės namą, o jei jums malonesnės nuotykių, nenuspėjamų įvykių kupinos dienos ir naktys, tai pravartu rinktis butą. Tikriausiai įtariate, kad apie lengvai nuspėjamą dienų tėkmę nuosavame, nuo aplinkinio šurmulio tvoromis ar gyvatvorėmis aptvertame pastate, kai didžiąją dalį kasdienių veiklų, įskaitant ir išeigines bei šventines dienas, apima rūpinimasis namo vidumi, išore ir supančia aplinka, nesugebėčiau vaizdžiai papasakoti, tad pateiksiu epizodą iš gyvenimo daugiabučio bendruomenėje. Kaip ir kiekvieną dienos pradžią rytuose patekėjo įprastos spalvos saulė. Naują dieną savo balsais pašlovino mėšlynų gaidžiai ir padangių paukšteliai, atgijo visi gyvi padarai, įskaitant žmones. Išėjusi iš laiptinės Ona sutiko kažkur eiti susiruošusią kaimynę Ingą. Prisėlinkime arčiau ir pasiklausykime, ką jos kalba. Juk nenumaldomai smalsu, nors ir nelabai mandagu klausytis svetimų pokalbių, bet jei mes prisieksime, kad to, ką išgirsime, niekam nepasakosime, tai sąžinė mūsų negrauš. 

Ša, paklausom. 

Ona. Labas, kaimynėle. Tai ką ten vakar taip triukšmingai šventėte? Gal gimtadienį? 

Inga. Tai kad ne. Nieko nešventėme. Televizorių visą vakarą žiūrėjome ir tiek. 

Ona. Tai kad didžiulis triukšmas sklido iš jūsų buto. 

Inga. Televizoriaus pultelio garso reguliavimo mygtukas sugedo. Užstrigo. Negalėjom garso sumažinti. 

Ona. Ir dar jūsų šeši šunys labai jau garsiai lojo. 

Inga. Tai kad šunys ėmė loti tik tada, kai jūs pradėjote dainuoti ir šokti. 

Ona. Nieko panašaus. Mes nei dainavome, nei šokome. Tiesiog bičių spiečius pro atvirą langą įskrido ir visą šeimą užpuolė, bandydamas nutūpti ant mūsų galvų. 

Inga. Ak, štai kaip! Supratau. Tai jus bitės stipriai sugėlė ir todėl visą naktį dejavote iš skausmo? 

Ona. Ne, mes ne dejavome, o tik burbuliavome. Tai mūsų šaldytuvas po remonto ėmė taip savotiškai gailiai cypti. 

Inga. Kaip tai burbuliavote? 

Ona. Įkišome galvas į vandens pripiltus puodus, dubenis ir kibirus, kad skausmą apmalšintume, tai iš skausmo ne dejonės, o tik burbuliavimas aidėjo. 

Inga. Girdėjom tą jūsų burbuliavimą, bet pamanėme, kad akvariumą įsigijote. 

Ona. Bet ir jūs, kaimynėliai, gerokai triukšmavote. Apie vidurnaktį skalbimo mašina įjungta gaudė, dunksėjo, bildėjo. 

Inga. Ne, tai visai ne skalbimo mašina. Anyta atvažiavo pasisvečiuoti ir pasiliko nakvoti. Užmigusi tiesiog labai garsiai ir galingai užknarkė su įvairaus tembro garsų variacijomis. 

Ona. Tai reikėjo ją pažadinti. 

Inga. Bandėm. Tikriausiai girdėjot, kaip delnais iš visų jėgų pliaukšėjom, pripūstus balionus sprogdinom? 

Ona. Tai jūs tokiu būdu anytą žadinote? O mes galvojome, kad uodus gaudėte. Tai pažadinot? 

Inga. Sunkiai. Ko tik neišbandėm. Pavyko tik tada, kai ledinio vandens ant veido užpylėme. Tada ji kad pašoko, kaip pradėjo klykti lyg kokia operos dainininkė finaliniame koncerto akorde. 

Ona. Tai čia jūsų anyta taip spiegė. Mes pagalvojome, kad mūsų automobilio signalizacija įsijungė. Puolėme visi prie lango pažiūrėti, gal ten kokie vagys. 

Inga. Tai ir mūsų katinas baisiai išsigando. Šoko slėptis. Iš baimės įlindo į gartraukį ir įstrigo, tik uodegėlė kyšojo. Ėmėme traukti jį už uodegos atgal. Pasigirdo toks keistas baugus garsas. Anksčiau tas katinėlis niekada nėra taip baubęs. 

Ona. Ak, tai ten katinas įstrigęs gartraukyje taip ūbavo. O mes ne juokais sunerimome, kad namuose kažkoks vaiduoklis apsigyveno. 

Inga. Tai ir kaimynė iš penkto aukšto tikriausiai taip pamanė. Rėkdama „gelbėkit“ išbėgo į lauką vienais naktiniais. Tamsoje atsitrenkė į medį, dar rikošetu į elektros stulpą, prasiskėlė galvą ir netekusi sąmonės griuvo nugaros apatine minkštąja dalimi, pataikydama tiesiai ant kaip tyčia tuo metu pro šalį puškuojančios ežiukų šeimynėlės. 

Ona. Tai mes ir spėliojome, ko čia 3 valandą nakties ta greitoji įjungusi sireną ir su švyturėliais atlėkė, pažadindama ne tik mūsų namo, bet ir visos gatvės gyventojus. 

Inga. Tai kur dabar maskatuoji, kaimynėle? 

Ona. Einu į muzikos instrumentų parduotuvę. Pirksiu dukrai trimitą, o jaunėliui sūnui būgną. Tegul muzikuoja, lavinasi. O, tamstelė, kur krutini savo griaučius? 

Inga. Žingsniuoju į statybos įrankių parduotuvę. Pirksiu galingą grąžtą. Vyras žadėjo vakarais po darbo buto remontą pradėti. 

Ona. Siūlau užeiti į šią parduotuvę. 

Inga. Ką čia galima įsigyti? 

Ona. Čia galėsime prisipirkti ausų kamštukų sau ir visai šeimynai. 

Inga. Geniali idėja, užeikime. Juk prasideda mėnulio pilnatis, tad negali žinoti, kokia ateinanti naktis mūsų laukia...