Balandžio 7 dieną kasmet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė sveikatos diena, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su tam tikromis su sveikata susijusiomis temomis. Ir nors šių metų tema nėra susijusi su akių ligomis, tačiau akių būklė, nepriklausomai nuo mėnesio ir dienos, išlieka svarbiu bendros sveikatos aspektu ir daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių jutimų. Todėl kalbėti apie akių būklę yra svarbu, o kartu ir įdomu žinoti, kas yra norma ir kaip keičiasi sveikos akys vystymosi metu, kaip keičiasi mūsų regėjimas gyvenimo eigoje, ar gimstame matydami taip, kaip matome visą gyvenimą, ir kodėl su amžiumi susijęs regos silpimas yra natūrali senėjimo būklė. 

Nuo gimimo iki metukų 

Tik ką gimęs kūdikis tikrai nemato taip, kaip suaugęs. Pradžioje rega būna labai neryški, kadangi vyksta akių ir regėjimo vystymasis, kuris trunka iki pat paauglystės ar jaunystės. 

Tik gimę kūdikiai mato neryškiai, nes nėra visiškai susiformavusi tinklainė ir jungtys tarp akių ir smegenų. Akys būna jautrios ryškiai šviesai, ir kadangi centrinė rega dar vystosi, todėl jie mato tik periferiniu matymu. Įprastai vyzdžiai būna gana siauri. Po kelių savaičių vystymosi vyzdžiai praplatėja ir į šviesą reaguoja taip, kaip suaugusiojo. Taigi kelių savaičių kūdikis mato šviesius ir tamsius objektus ir pamažu pradeda atkreipti dėmesį į didelius daiktus, ryškias spalvas ir fokusuoti žvilgsnį į priešais esančius objektus ir žmones. Mėnesio kūdikis gali trumpam sufokusuoti žvilgsnį į prieš jį esančią mamą ar tėtį, tačiau labiau dėmesį patraukia spalvoti objektai, esantys maždaug vieno metro atstumu. 

Pirmuosius du gyvenimo mėnesius kūdikiai gali kiek pažvairuoti, tačiau tai yra visiškai normalu. Įprastai akių padėtis vystantis išsikoreguoja pati ir tik išliekant žvairumui vyresniems kaip trijų mėnesių kūdikiams būtų tikslinga vaikų akių gydytojo patikra. Dviejų–trijų mėnesių kūdikis turėtų gebėti fokusuoti žvilgsnį ir sekti prieš jį esančius objektus. Penktą mėnesį turėtų atsirasti gylio suvokimas, dėl to gerėja 3D ir aplinkos erdvės pojūtis, geriau pačiumpami arti ir toliau esantys daiktai, kūdikiai atpažįsta ir mato kitame kambario gale esančius tėvus, o spalvų suvokimas jau yra gana geras, tačiau vis tik dar ne toks, kaip suaugusiųjų. 

Dažniausiai vaikai ropoti pradeda apie 8 mėnesį, todėl tokiu metu gerėja rankų ir akių koordinacija. Apie 9-ą mėnesį vaikai geba skirti ir įvertinti atstumus, todėl pradeda pamažu stotis. Įdomu tai, kad būtent apie 9-ą mėnesį nusistovi rainelės spalva, kuri lemia akių spalvą visam likusiam gyvenimui, kuri pradžioje dar gali kiek kisti dėl pigmento melanino pokyčių. 

Nuo metukų iki suaugusiojo 

Besivystančios akys pamažu sugeba akomoduoti ir fokusuoti, stiprėja stereo matymas ir suvokimas, daiktų sekimas, konvergencija. 

Trejų–ketverių metukų amžiuje gerėja rankų ir akių koordinacija, smulkūs motoriniai įgūdžiai, todėl vaikai tiksliau dėlioja dėliones, žaidžia su smulkesniais žaisliukais. Palaipsniui gerėja regimoji atmintis, todėl svarbu lavinti piešimo įgūdžius. Tokiame amžiuje vaikai gali paskaityti visas eilutes regos aštrumo lentelėse, kurios pritaikytos vaikams. 

Tarp ketverių–šešerių metų gerėja įgūdžiai atpažinti raides ir objektus, konvergencija jau yra išsivysčiusi, todėl dažniausiai šiame amžiuje vaikai pradeda skaityti. Nesant žvairumo ar kitų patologijų, įprastai gylio ir erdvės suvokimas būna visiškai išsivystęs, todėl vaikams nesunku užsiimti sportu ar kitomis tikslių judesių reikalaujančiomis veiklomis. 

Kadangi kiekvienas vaikas gali vystytis kiek skirtingu tempu, svarbu žinoti vaiko raidos tarpsnius ir stebėti, ar vaikas tiesiog auga lėčiau, ar gali būti įvairių vystymosi defektų ar net tam tikrų akių problemų, dėl kurių reikėtų atskiro akių gydytojo patikrinimo. Vaikai, ypač maži, tikrai nepasakys, kad blogai mato. Jei vaikas laiko nuolat pakreiptą galvą, neįprastai mirksi, prisimerkia, trina akis, iš pirmo karto nepaima daiktų į rankas, užkliūva, pažvairuoja, vengia skaityti ar užsiimti kita veikla iš arti – tai gali būti ir refrakcijos ydų, tinginės akies ar kitų akių ligų požymiai. 

Paauglystėje dažniausios akių problemos susijusios su refrakcijos ydomis ar akių traumomis. Labai svarbu reguliariai tikrinti akių būklę pas akių gydytoją ir koreguoti refrakcijos ydas – trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą. Šių laikų epidemija – trumparegystė, kurios skaičiai kiekvienais metais tik auga. Ir nors ekranų šiuolaikiniame gyvenime išvengti neįmanoma, besivystančioms ir dar augančioms akims išlaikyti apribotą ekranų režimą yra itin svarbu. Todėl geriau paįvairinti paauglio hobius veikla, susijusia su buvimu gryname ore, o ne prie telefono ar kompiuterio ekrano. 

Vaikų akių patikra 

Įprastai tik gimus naujagimiui tikrinamas raudonas akių dugno refleksas ir vėliau nesant skundų ar neįprastų simptomų sveikų vaikų akių patikra atliekama vienerių ir trejų metukų amžiaus. Nesant patologijų kita patikra rekomenduojama prieš mokyklą ir toliau kartą per metus mokykliniame amžiuje. Esant nusiskundimų, radus refrakcijos ydų ar akių ligų, patikros dažnumas priklauso individualiai nuo situacijos ir gali būti dažnesnis nei kartą per metus. 

Kaip dažnai tikrintis tarp 20 ir 40 metų? 

Apie dvidešimtuosius gyvenimo metus mūsų akys nustoja augti ir baigia vystymosi procesą. Įprastai nesant grėsmingų traumų ar ligų regėjimas stabilizuojasi ir išlieka stabilus. Tam tikrų būklių metu, pavyzdžiui, nėštumo metu, galimi regėjimo pokyčiai, tačiau įprastai jie būna laikini ir atsistato į prieš tai buvusią būklę po gimdymo. 

Neturint jokių akių ligų, nuo 20 iki 40 metų amžiuje rekomendacijos tikrintis akis įvairuoja. Vienų šaltinių duomenimis pasitikrinti pakanka kartą per 5 ar 10 metų, kitur rekomenduojama kas dvejus–trejus metus. Patikros dažnis priklauso nuo akių būklės, gretutinių ligų, operacijų ar refrakcijos ydų. Pavyzdžiui, kontaktinių lęšių nešiotojams ir cukriniu diabetu sergantiesiems rekomenduojama pasitikrinti kartą per metus net neturint jokių nusiskundimų. 

Atsiradus bet kokiems neįprastiems simptomams, kaip žaibavimui, blyksėjimui, juoduliams ar įvykus akių traumai ar esant akių uždegimui rekomenduojama pasitikrinti kuo skubiau. 

Po keturiasdešimt 

Tarp 40 ir 65-ųjų gyvenimo metų akys natūraliai pradeda keistis. Kad ir kaip nesinori to pripažinti, tačiau prasideda senėjimo procesai. Po keturiasdešimt, dažniausiai apie 45-uosius gyvenimo metus akies galimybė fokusuoti vaizdą skirtingais nuotoliais (akomodacija) pradeda silpti, todėl pamažu prireikia akinių dirbti ar skaityti iš arti. Senatvinė toliaregystė, dar vadinama presbiopija, pasireiškia visiems, tačiau šiuo atveju trumparegiams akinius dažniau tenka ne užsidėti, o priešingai – skaitant nusiimti. Todėl akomodacijos silpimo greitis, akinių poreikis ir stiprumas yra labai individualus. 

Senatvinė toliaregystė nėra liga, tačiau natūrali amžėjimo būklė, kuri lengvai išsprendžiama akiniais skaitymui, o nenorintiems nešioti akinių yra keli chirurginiai sprendimai lazeriu ar atliekant operaciją. 

Apie 65 metus su amžiumi susijusių ligų rizika didėja gana reikšmingai, todėl jau po keturiasdešimt rekomenduojama akis nuodugniai pasitikrinti bent kartą per dvejus metus ar kartą per metus turint rizikos veiksnių ar akių ligų šeimoje, o toliau stebėti priklausomai nuo akių būklės. Su amžiumi gali vystytis katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, progresuoti diabetinė retinopatija, todėl po 60 metų patikra, priklausomai nuo akių būklės, rekomenduojama bent vieną kartą per metus. 

Su amžiumi prastėjanti rega iš arti yra beveik įprastas reiškinys, tačiau pablogėjęs matymas į tolį, besiliejantis vaizdas, juoda dėmė regėjimo lauke, mirguliavimas, objektų kreivinimas ar kiti simptomai jau nėra senėjimo „norma“ ir jiems atsiradus akių patikra yra būtina. Yra ir tokių grėsmingų ligų kaip glaukoma, kurios ligos pradžioje simptomų neturi, todėl akių sveikatos patikrinimas su amžiumi tampa vis reikšmingesnis. 

Nuotrauka. Žmogui vystantis ir amžėjant, būtina žinoti ir stebėti akių sveikatos požymius / www.pexels.com nuotr. 

Nuotraukoje nuo juosmens iki viršugalvio užfiksuoti vyresnio amžiaus vyras ir moteris bei tarp jų sėdinti maža mergaitė, rankose galimai laikanti keturias kiek praskleistas nuotraukas, į kurias nukreiptas trijulės dėmesys. Kairėje sėdintis vyras vilki tamsius marškinėlius ir šviesius prasegtus marškinius. Jo plaukai ir kiek nuaugusi barzda pražilę, viršugalvio priekyje kiek praretėję. Vyras šiltai šypsosi, ties akimis susimetusios smulkios raukšlelės „žąsų pėdelės“. Dešinėje sėdinti moteris yra pasukusi galvą kairiuoju profiliu. Ji vilki šviesius marškinėlius ir prasegtus marškinius bei yra užsidėjusi akinius tamsiais rėmeliais. Jos šviesinti plaukai surišti į maždaug kaklo vidurį siekiančią uodegą, viena sruoga krenta priešais ausį. Moteris linksmai šypsosi praviromis lūpomis, ant skruosto ir aplink akį yra smulkių raukšlelių. Viduryje sėdinti mergaitė vilki languotus marškinukus. Jos šviesūs plaukai krenta ant pečių, pravira burna plačiai šypsosi. Atrodo, kad glaudžiai sėdinti trijulė maloniai leidžia laiką, galbūt prisimindami smagias akimirkas, pavaizduotas nuotraukose.