NUO GINTARŲ IKI ŽVAIGŽDŽIŲ. M. K. ČIURLIONIS, AMŽININKAI IR BENDRAMINČIAI  

Minimos žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 gimimo metinės.

Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus rengia parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių. M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.

Parodoje naujai pažvelgsime į menininko kūrybinius ieškojimus ir mėgstamiausių temų, jūros ir kosmoso, ryšį.

Parodoje Čiurlionio, jo amžininkų bei šiuolaikinių bendraminčių menininkų kūriniai atskleidžia mokslo ir meno ryšį.

Tapęs profesionaliu kompozitoriumi, M. K. Čiurlionis (1875-1911) ėmėsi tapybos, kurdamas savitą ir nepakartojamą stilių.

Per savo trumpą gyvenimą Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapybos darbų, fotografijų ir kitų darbų.

Čiurlionis žavėjosi viskuo, ką galėjo pasiūlyti jo laikmetis.

Jis ypač domėjosi kosmosu, mitologija ir filosofija.

Kaip ir daugelis to meto menininkų, Čiurlionis svarstė apie gyvenimo prasmę, mūsų visatos ir žmonijos kilmę ir tikslą.

Šie filosofiniai klausimai jį lydėjo visą gyvenimą.

Tačiau Čiurlionis buvo artimas jį supančiai aplinkai, gamtos stichijoms.

Viena iš tokių yra jūra, kuri Čiurlionio paveiksluose, muzikinėse kompozicijose ir poezijoje yra tokia pat plati kaip kosmosas.

Jūra ir kosmosas nuolat yra novatorių, tyrinėtojų, teologų, menininkų ir mokslininkų dėmesio centre.

Nuo seno jūra ir kosmosas buvo skirtingi, bet glaudžiai susiję nuostabos ir paslapties šaltiniai.

Žmonės stebėdavo planetų ir žvaigždžių atspindžius vandens paviršiuje, o jūreiviai naudojosi žvaigždėmis navigacijai.

Čiurlionio laikais kosmosas buvo laikomas „Visatos kūrėjo“ namais, o jūra — sunkiai sutramdomu keliu į naujo gyvenimo paieškas.

Paroda suskirstyta į tris pagrindines dalis: „Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“, kuri jungia dvi pagrindines temas.

Pirmosios dalies pagrindinis akcentas — M. K. Čiurlionio „Sonata Nr. 5“ („Jūros sonata“).

Joje dėmesys skiriamas jūros įspūdžiui, jos būsenų įvairovei, simbolikai, idėjai.

Nuo ramios iki siautulingai audringos — visas šias jūros stichijos būsenas rasite parodoje.

Lietuvių menininkų kūriniai sugrąžins tą pirmą kartą išvystos jūros įspūdį ir prisiminimus.

Parodos dalis „Navigacija“ lankytojus per jūras nukels į kosmosą.

Neatsitiktinai ir jūroje, ir kosmose žmogus keliauja tą patį pavadinimą turinčia transporto priemone — laivu.

Laivo motyvas pirmajame šios kelionės etape palydės lankytojus į kosminę erdvę.

Trečiojoje parodos dalyje „Kosmosas“ kartu su meno kūriniais eksponuojami moksliniai radiniai, įrankiai.

Eksponuojami kūriniai ragins tyrinėti, pamąstyti apie mus supantį pasaulį.

„Kosmoso“ dalyje aptariamas M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindas — pasaulio, žmonijos sutvėrimas, gamta, kuriančioji dvasia.

Kas yra Visatos Kūrėjas, ar jis tikrai egzistuoja ir koks gali būti visiškai naujo pasaulio kūrimo procesas?

Lankytojai su regos negalia atvykę į parodą kasoje gali pasiimti taktilinį katalogą.

Jame yra parodos tekstai brailio raštu ir padidintu reginčiųjų šriftu bei QR kodai su šių tekstų garso įrašais.

Taip pat taktilinės septynių paveikslų kopijos bei jų fotografiniai atvaizdai.

Katalogu galima naudotis parodą lankant savarankiškai.

Parodos anotacijose yra QR kodai, kuriuose pateikiami visi joje esantys tekstai.

Muziejaus erdvėje prie lifto yra planšetė su visais parodoje eksponuojamais kūriniais ir tekstais.

Daugiau informacijos — Rūta Klevaitė, tel. +370 610 13663.

KAI NORISI NE TIK GAUTI, BET IR PASIDALYTI  

Pakalbėsime apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Molėtų rajono filialo bendruomenės nares.

Jos savo rankomis kuria ir kitus apdovanoja daugybe gražių dalykų.

Tai yra vilnonės kojinės Ukrainos kariams, kojinytės ir antklodytės neišnešiotukams, kepurės vėžiu sergantiems vaikams.

Taip pat jos gamino Kalėdų papuošimus prezidentūros eglutei ir dar daug kitų dalykų.

Sumanymų generatorė — pirmininkė

Pakalbinęs kelias nares iš Molėtų gali išgirsti, kad pagrindinė šių veiklų „kaltininkė“ — filialo pirmininkė Rasa Guzaitė.

Filialo narė Genovaitė pasakoja, kad Rasytė visus užjaučia ir visų jai gaila.

Ji pasiūlo viską: siūti, megzti, velti, karoliukus verti, gaminti.

Kita narė Elytė pasakoja, kad jie filiale kaip broliai ir seserys.

Elytė pasakoja, kad Kalėdoms burbulus ant eglutės gamino, dabar Velykoms kiaušinius reiks daryti, ir viską Rasytė sugalvoja.

Pati Rasa sako, kad noras prisidėti prie gerų, prasmingų darbų gimsta tada, kai kažkas pasiūlo.

Molėtų socialinės paramos centras paprašė numegzti vaikams šiltų kojinių, kitą kartą kepuryčių pasiūti, tai Rasa ir užsiima tuo.

O silpnaregės moterys labai puikiai padeda.

Rasa prisipažįsta, kad išgirdusi, jog kviečia savanoriauti, ten ir eina, kartu įtraukia ir bendruomenės narius.

Kelerius metus molėtiškiai mezgė kojines neišnešiotukams, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams siuvo ir mezgė kepures.

Nauja veikla — rankomis mezgami pledai

Dabar filiale mezgami pledai pledai neišnešiotukams.

Filialo nariai dalyvauja įvairiose mugėse, tai ne tik parduoda savo rankų darbus, bet ir šilta arbata pavaišina.

Labdara numegztomis kojinėmis prasidėjo dar iki 2022 metų karo Ukrainoje pradžios.

Tada mezginiais, ne tik kojinėmis, bet ir movomis kaklui, kepurėmis, dalinosi su savo rajono gyventojais.

Mezgėjų filiale yra 5 moterys ir užsiima jos šia veikla skirtingai: vienos mezga namuose, kitos ateina į filialo patalpas.

Renkasi bene kasdien

Filiale darbas virte verda.

Pirmadieniais bendruomenės nariai keliauja į baseiną, po to dar užsuka į filialą.

Antradieniais į repeticijas renkasi kapela „Berželis“, taip pat į skirtingus užsiėmimus ateina kiti nariai.

Trečiadienį ir ketvirtadienį bendruomenės nariai vėl renkasi: vieni gamina maistą, kiti velia, mezga, karoliukus veria.

LASS Molėtų rajono filialo bendruomenė paprastai dalinasi savo pagamintais patiekalais socialiniuose tinkluose.

Viskas prasidėjo nuo to, kai pirmininkė pagalvojo, kad būtų gerai filiale išsivirti sriubos.

Galimybė atsirado tuomet, kai filialas gavo erdvesnes patalpas Molėtų kultūros namuose.

Pirmiausia buvo nupirkta nedidelė elektrinė viryklė su orkaite.

Tad netrukus Rasai kilo minčių, kad galima ne tik sriubą virti, bet ir pyragą išsikepti.

Taip gamyba ir įsibėgėjo.

Iš pradžių Rasa produktus atsinešdavo iš namų, bet greitai suprato, kad taip nėra gerai.

Tuomet susitarė susimesti visi po pusę ar eurą, du, priklauso kas tą dieną gaminama.

Būna, kad viena kita šeimininkė iš namų atsineša daržovių, grybų, tai, ko turi pati užauginus ar surinkus.

Visi džiaugiasi, kad filiale švenčiamos šventės, narių jubiliejai.

Tada Rasytė tortą pagamina, o kasdien filiale kažkas mezga, kažkas velia su vilna, siuva, judėjimas vyksta nuolat.

Kasdieniuose žmonių susitikimuose yra daug prasmės, supratimo, atgaivos tiek kūnui, tiek sielai.

VAIZDO SKAMBUTIS DIRBTINIO INTELEKTO ASISTENTUI  

Neregė Eglė siūlo pakalbėti apie dirbtinį intelektą.

Laikas, per kurį gauname informaciją iš dirbtinio intelekto smarkiai sutrumpėjo.

Eglė sako, kad jau galima atpažinti nuotraukas pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Eglė jau ėmė svajoti apie vaizdo pokalbius su dirbtinio intelekto asistentu.

Viskas vyktų panašiai, kaip kalbantis su žmogumi.

Vaizdo pokalbis su dirbtiniu intelektu vyksta kiek kitaip.

Įsivaizduokite, kad vaizdo pokalbį turite su žmogumi, kuris mato vaizdą iš jūsų kameros tik tada, kai ko nors jo klausiate.

Kitaip tariant, kol nieko jam nesakote, jis ir nemato jūsų kameros vaizdo.

Būtent taip ir vyksta vaizdo pokalbis su dirbtiniu intelektu!

Pavyzdžiui, kai atvažiuos autobusas, jis jums pats nepasakys, koks yra jo numeris.

Turite pats jo paklausti.

Kol kas turime tris skirtingus dirbtinio intelekto įrankius, kurie palaiko vaizdo pokalbį.

Tai „ChatGPT“, „Google Gemini“ ir „Meta Live“.

Eglė išbandė juos visus tris įvairiose situacijose.

Eglė sako, kad visi šie įrankiai daro klaidų, tad nerekomenduojama jų naudoti, kai tikslumas itin svarbus.

„ChatGPT“ privalumas prieš kitus įrankius yra tas, kad jis kalba tvarkingai lietuviškai.

Tai pagalba žmonėms, nemokantiems anglų kalbos.

Jis gana gerai aprašys mus supančią aplinką ir paskaitys tekstus.

O štai „Google Gemini“ modelis yra pats tiksliausias, nors taip pat klaidų pasitaiko.

Su juo įmanoma susikalbėti lietuviškai, bet jis kalba lietuviškai pagal anglų kalbos taisykles.

Tad gali būti gana sunku suprasti.

Eglei vienas iš svarbiausių dalykų yra viešojo transporto priemonės maršruto numerio išsiaiškinimas.

Vilniuje vis dar neveikia jokia sistema, kuri padėtų tiksliai sužinoti maršruto numerį.

Eglė išbandė dirbtinį intelektą, kad galėtų išsiaiškinti autobuso numerius.

Dirbtinis intelektas darė klaidų, bet vis tiek padėjo Eglei.

Visi dirbtinio intelekto įrankiai gana gerai dirba su tekstų skaitymu.

Galima rinktis bet kurį, norint ką nors paskaityti, tarkime, prekybos centre esančių parduotuvių pavadinimus.

Gana smagu šiaip vaikščiojant po miestą klausinėti dirbtinio intelekto įvairių dalykų.

Pavyzdžiui, paprašyti paskaityti reklamą ant stotelės stendo šono.

Galima tikslintis, ar nemato pėsčiųjų perėjos, dviračių tako ar požeminės perėjos.

Galima paklausti, kokia dega šviesoforo spalva ir panašiai.

Dirbtinis intelektas padeda ir norint nusipirkti maisto ar gėrimų iš specialių automatų su mygtukais.

Dirbtinis intelektas padeda ir norint naudotis paštomatais.

Tačiau dirbtinis intelektas daro klaidų ir ne visada tiksliai atsako į užduodamus klausimus.

Eglė sako, kad kaip dabar jau nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniojo telefono, taip neįsivaizduosime jo be dirbtinio intelekto.

Eglei tai dalykas, kuris keičia gyvenimą į gerąją pusę.

Dirbtinis intelektas diegiamas į įvairius prietaisus, tokius kaip akiniai.

Neabejoju, kad atsiras vis daugiau ir daugiau programėlių, tad jis veiks vis tiksliau ir tiksliau.

Tai turėtų padėti žmonėms su regos sutrikimais tapti dar labiau savarankiškesniems.

Žiūrint į ateitį, dirbtinis intelektas bus nepamainomas įrankis visose mūsų gyvenimo srityse.

Tiek matančių žmonių, tiek ir neregių.