Vilnonės kojinės Ukrainos kariams, kojinytės ir antklodytės neišnešiotukams, kepurės vėžiu sergantiems vaikams, Kalėdų papuošimai prezidentūros eglutei ir dar turbūt ne viskas suminėta, ką yra savo rankomis sukūrusios ir pasidalijusios su kitais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Molėtų rajono filialo bendruomenės narės. 

Sumanymų generatorė – pirmininkė 

Pakalbinus kelias LASS nares iš Molėtų, Genovaitę Šlepikienę ir Elytę Turlienę, išgirsti, kad pagrindinė šių veiklų „kaltininkė“ – filialo pirmininkė Rasa Guzaitė. „Rasytė didelė altruistė, ji visus užjaučia ir visų jai gaila, – pasakoja Genovaitė. – Ji pasiūlo viską: siūti, megzti, velti, karoliukus verti, gaminti.“ 

Pirmininkę mažybiniu vardu, matyt, vadina visi bendruomenės nariai, nes ir Elytė, pasakodama apie veiklas filiale, pirmininkę vadina Rasyte: „Mes kaip broliai ir seserys, susirenkame, pasipasakojame apie naujas „užsidirbtas“ dėl savo nematymo mėlynes, guzus ant kaktos ir ką nors veikiame: Kalėdoms burbulus ant eglutės gaminome, dabar Velykoms kiaušinius reiks daryti, ir viską Rasytė sugalvoja.“ 

Pati Rasa nesureikšmindama savo indėlio sako, kad noras prisidėti prie gerų, prasmingų darbų gimsta tada, kai kažkas pasiūlo. „Molėtų socialinės paramos centras pasidalijo prašymu numegzti vaikams šiltų kojinių, kitą kartą kepuryčių pasiūti, tai aš ir užsiimu. O silpnaregės moterys man labai puikiai talkina: aš padarau lekalą, o jos man iškerpa, viena silpnaregė ir siuva su manim.“ Filialo pirmininkė prisipažįsta, kad išgirdusi, jog kviečia savanoriauti, ten ir eina, kartu įtraukia ir bendruomenės narius. Kelerius metus molėtiškiai mezgė kojinytes neišnešiotukams, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams siuvo ir mezgė kepures iš tam tikrų medžiagų ir siūlų, kad tiktų ligoniukams. 

Nauja veikla – rankomis mezgami pledai 

Ant R. Guzaitės stalo — jau nauji sumanymai, pledai neišnešiotukams. „Jau turiu specialių siūlų, štai neseniai atėjo mezganti silpnaregė, pabandė ir nusprendė, kad galės megzti“, — apie naujus darbus pasakoja filialo vadovė. Megzti reikia rankomis, storą siūlą perkišant per iš anksto padarytas kilputes, tad moterys jau derina laiką. Kovo 11-ąją Rasa trispalvius (geltoną, žalią, raudoną) pledukus megzti mokys kitus savanoriaujančius Vilniuje. „Kaskart narius įtraukiu į tokius visokius reikalus, – pasakoja moteris, – kad turime kitiems padėti. Dalyvaujame įvairiose mugėse, tai ne tik parduodame savo rankų darbus, bet ir šilta arbata pavaišiname, jei meduolių prikepame, tai ir meduoliu pavaišiname nemokamai.“ 

Labdara numegztomis kojinėmis prasidėjo dar iki 2022 m. karo Ukrainoje pradžios. Tada mezginiais, ne tik kojinėmis, bet ir movomis kaklui, kepurėmis, dalinosi su savo rajono gyventojais. O šeimų bendrijai „Edeno vaivorykštė“ pakvietus visus prisijungti prie rengiamos akcijos Ukrainos kariams, filialo narės mezgė didelių dydžių šiltas kojines iš 100 procentų vilnos, kad būtų šiltos. Mezgėjų filiale yra 5 moterys ir užsiima jos šia veikla skirtingai: vienos mezga namuose, kitos ateina į filialo patalpas. „Viena tokia močiutė, jai dabar 87 metai, kiek ji mums primezgė, – džiaugiasi Rasa, – aš jai nuvežu siūlų, o ji džiaugiasi, kad turi ką veikti.“ 

Renkasi bene kasdien 

Filiale darbas virte verda. Pirmadieniais bendruomenės nariai keliauja į baseiną, po to dar užsuka į filialą. Antradieniais į repeticijas renkasi kapela „Berželis“, taip pat į skirtingus užsiėmimus ateina kiti nariai. Trečiadienį ir ketvirtadienį bendruomenės nariai vėl renkasi: vieni gamina maistą, kiti velia, mezga, karoliukus veria. „Yra viena moteris, kuri iš karto pasakė, kad nieko nedarys, negamins, bet nori pabendrauti“, – pasakoja filialo pirmininkė. Bendruomenės narė Elytė pasakoja, kad stengiasi į filialą užsukti 2–3 kartus per savaitę, nes ji įpratusi nuolat bendrauti su žmonėmis, todėl susitikti, ką nors pagaminti, jai labai patinka. 

LASS Molėtų rajono filialo bendruomenė paprastai dalinasi savo pagamintais patiekalais ar net pačiu gaminimo procesu socialiniuose tinkluose. Viskas prasidėjo nuo to, kai pirmininkė pagalvojo, kad būtų gerai filiale išsivirti sriubos. Galimybė atsirado tuomet, kai filialas gavo erdvesnes patalpas Molėtų kultūros namuose. Pirmiausia buvo nupirkta nedidelė elektrinė viryklė su orkaite. Tad netrukus Rasai kilo minčių, kad galima ne tik sriubą virti, bet ir pyragą išsikepti. Taip gamyba ir įsibėgėjo. Iš pradžių Rasa produktus atsinešdavo iš namų, bet greitai suprato, kad taip nėra gerai. Tuomet susitarė susimesti visi po pusę ar eurą, du, priklauso, kas tą dieną gaminama. „Brangiausiai mums kainavo Dubajaus šokoladas, – atvirauja pirmininkė, – susimetėm po 3 eurus, tai čia buvo maksimumas.“ Būna, kad viena kita šeimininkė iš namų atsineša daržovių, grybų, tai, ko turi pati užauginus ar surinkus. Bendruomenės narė Elytė Turlienė taip pat prisijungia prie gaminančiųjų komandos. „Kažkas pasiūlo, kokį patiekalą galime pagaminti, susitariame ir gaminame. Atsinešame kažkokių produktų, o kitus Rasytė nuperka.“ Genovaitė Šlepikienė dažniausiai į filialą ateina repetuoti su kapela „Berželis“, ji muša būgnais. Ir džiaugiasi, kad filiale švenčiamos šventės, narių jubiliejai. „Tada Rasytė tortą pagamina, o kasdien filiale kažkas mezga, kažkas velia su vilna, siuva, judėjimas vyksta nuolat.“ 

Atrodytų, panašūs susibūrimai ir darbai vyksta dažname LASS filiale. Bet žvilgsnis pro vieno ar kito filialo duris mums primena, kad kasdieniuose žmonių susitikimuose yra daug prasmės, empatijos kitam ir atgaivos tiek kūnui, tiek sielai. 

Nuotrauka. Molėtiškių LASS filialas pilnas kone kasdien: gaminami cepelinai / filialo archyvo nuotr. 

Šviesioje virtuvėje darbuojasi trys moterys. Kairėje arčiausiai esanti vyresnio amžiaus ponia rankoje suploja bulvių tarkius. Ji vilki dryžuotą palaidinę atraitotomis rankovėmis ir tamsią prijuostę. Jos šviesūs plaukai trumpai kirpti, o lūpos iš susikaupimo suspaustos. Jai iš kairės stovinti vidutinio amžiaus moteris trumpais, šviesiais plaukais atsisukusi į fotoaparatą formuoja cepeliną. Ji vilki tamsią palaidinę šviesiais žirneliais, šviesų megztinį trumpomis rankovėmis ir tamsoką prijuostę. Kulinarės akis įrėmina stambūs akiniai šviesiais rėmeliais, lūpos kiek pravertos. Stalo gale sėdi moteris, dėvinti tamsią palaidinę ir stambius akinius tamsiais rėmeliais. Jos šviesūs, trumpi plaukai dengia dešinę kaktos pusę, žvilgsnis nukreiptas į kažką smulkaus abiejose rankose. Ant stalo stovi dubenys su ingredientais, plastikinės dėžutės, pjaustymo lentelė ir kiti reikmenys. Ant sienos kabo girlianda su seniais besmegeniais, nykštukais ir kitais kalėdiniais motyvais. Virtuvėje verda smagus darbas ir netrukus bus verdami cepelinai.