Minėdamas žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kovo 21–spalio 12 dienomis rengia parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių. M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Parodoje naujai pažvelgsime į menininko kūrybinius ieškojimus ir mėgstamiausių temų – jūros ir kosmoso – sąsajas. Parodoje M. K. Čiurlionio, jo amžininkų bei šiuolaikinių bendraminčių menininkų kūriniai atskleidžia mokslo ir meno sąsajas, jūros gelmių bei kosmoso platybių paslapčių žadinamą meninį įkvėpimą, darantį įtaką viso pasaulio menininkams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų. 

Tapęs profesionaliu kompozitoriumi, M. K. Čiurlionis (1875–1911) ėmėsi tapybos, kurdamas savitą ir nepakartojamą stilių, jungiantį simbolizmą, neoromantizmą ir abstrakciją. Per savo trumpą gyvenimą jis sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapybos darbų, paliko apie 40 fotografijų, 30 grafikos darbų, 20 fluorofortų ir monotipijų, per 600 eskizų. Besižavėjęs viskuo, ką galėjo pasiūlyti jo laikmetis, Čiurlionis studijavo ne tik menus, bet ir istoriją, astronomiją, numizmatiką, mitologiją bei teologiją. Jis ypač domėjosi kosmosu, atidžiai sekė Kamilio Flamariono (Camille Flammarion), Imanuelio Kanto (Immanuel Kant) bei Pjero-Simono Laplaso (Pierre-Simon Laplace) atradimus, skaitė jų raštus. Tuo pačiu metu jis žavėjosi mitologija, filosofija ir teosofija, kaip ir daugelis to meto menininkų, svarstė apie gyvenimo prasmę, mūsų visatos ir žmonijos kilmę bei tikslą. Šie filosofiniai klausimai jį lydėjo visą gyvenimą, tačiau, gilindamasis į tokias intelektualias kosmines, egzistencines temas, jis buvo artimas jį supančiai aplinkai, gamtos stichijoms. Viena iš tokių – jūra, kuri Čiurlionio paveiksluose, muzikinėse kompozicijose ir poezijoje yra tokia pat plati kaip kosmosas. 

Jūra ir kosmosas nuolat yra novatorių, tyrinėtojų, teologų, menininkų ir mokslininkų dėmesio centre. Abiejose erdvėse galima atrasti nežinomus kraštus, abiejose slypi gyvybės ištakų potencialas, abi kelia tuo pačiu metu ir baimę, ir susižavėjimą. Nuo seno jūra ir kosmosas buvo skirtingi, bet glaudžiai susiję nuostabos ir paslapties šaltiniai: žmonės stebėdavo planetų ir žvaigždžių atspindžius vandens paviršiuje, o jūreiviai naudojosi žvaigždėmis navigacijai. Čiurlionio laikais kosmosas buvo laikomas „Visatos kūrėjo“ namais, o jūra – sunkiai sutramdomu keliu į vis naujų teritorijų ar naujo gyvenimo paieškas. Šiandien šie dviejų stichijų vaidmenys lyg apsikeitę vietomis. XXI a. būtent jūra laikoma gyvybės gimimo vieta, o kosmose dabar ieškome naujų „žemių“ ir nežemiškų būtybių. 

Paroda suskirstyta į tris pagrindines dalis: „Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“, kuri jungia dvi pagrindines temas. Pirmosios dalies pagrindinis akcentas – M. K. Čiurlionio „Sonata Nr. 5“ („Jūros sonata“). Joje dėmesys skiriamas jūros įspūdžiui, jos būsenų įvairovei, simbolikai, idėjai. Kartu su Čiurlionio ir kitų to meto Lietuvos menininkų kūriniais šioje dalyje pristatomi žinomi XIX–XX a. užsienio menininkai, taip pat eksponuojama šiuolaikinių menininkų, kuriems svarbi jūros tema, kūryba. Nuo antropomorfinės iki visai mokslinės, nuo nežemiškos iki politinės – šioje dalyje gilinamasi į emocijų ir istorijų įvairovę, šimtmečius įkvėptą jūros. 

Nuo idiliškai ramios iki siautulingai audringos – visas šias jūros stichijos būsenas rasite parodoje. Lietuvių menininkų kūriniai sugrąžins tą pirmą kartą išvystos jūros įspūdį ir prisiminimus. Panirę po jūros paviršiumi iš naujo atrasime Jūratę, žadinusią Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės vaizduotę. Stebėdami kintančią jūros stichiją, gilinsimės į kintantį jūros reikšmės ir simbolikos suvokimą. 

Parodos dalis „Navigacija“ lankytojus per jūras nukels į kosmosą. Neatsitiktinai ir jūroje, ir kosmose žmogus keliauja tą patį pavadinimą turinčia transporto priemone – laivu. Laivo motyvas pirmajame šios kelionės etape palydės lankytojus į kosminę erdvę. 

Trečiojoje parodos dalyje „Kosmosas“ kartu su meno kūriniais eksponuojami moksliniai artefaktai, įrankiai, padedantys atrasti kosmologijos, religijų, filosofijų ir pasakojimų apie pasaulio sukūrimą įtaką Čiurlionio ir jo laikų menininkų kūrybai. Eksponuojami kūriniai ragins tyrinėti ne tik erdves, į kurias nukreipėme teleskopus, siuntėme palydovus, bet ir save, savo suvokimą apie mus supantį pasaulį. M. K. Čiurlionio, amžininkų ir bendraminčių darbuose tyrinėsime, kaip nepriklausomai nuo didėjančių žinių bagažo žmogus nenustoja svajoti ir žavėtis jį supančiu pasauliu. 

„Kosmoso“ dalies kulminacijoje aptariamos idėjos ir klausimai, kurie buvo visos M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindas – pasaulio, žmonijos sutvėrimas, gamta, kuriančioji dvasia. Kas yra Visatos Kūrėjas, ar jis tikrai egzistuoja ir koks gali būti visiškai naujo pasaulio kūrimo procesas? Parodos kūriniai kviečia apmąstyti Kūrėjo klausimą ir mūsų, kaip jo sukurtųjų, vietą šioje nežinoma kryptimi skriejančioje Mėlynojoje planetoje per Kosmoso jūrą. 

Lankytojai su regos negalia atvykę į parodą kasoje gali pasiimti taktilinį katalogą. Jame yra parodos tekstai brailio raštu ir padidintu reginčiųjų šriftu bei QR kodai su šių tekstų garso įrašais. Taip pat taktilinės septynių paveikslų kopijos bei jų fotografiniai atvaizdai. Katalogu galima naudotis parodą lankant savarankiškai. Parodos anotacijose yra QR kodai, kuriuose pateikiami visi joje esantys tekstai. Muziejaus erdvėje prie lifto yra planšetė su visais parodoje eksponuojamais kūriniais ir tekstais. Daugiau informacijos – Rūta Klevaitė, tel. +370 610 13663.