Kovo 12-ąją kasmet pasaulyje minima Glaukomos diena. Prognozuojama kad 2040-aisiais pasaulyje glaukoma bus nustatyta net 112 milijonų gyventojų. Ir nors glaukoma išlieka viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežasčių, tačiau laiku nustačius ligą ir tinkamai laikantis gydymo režimo ją galima suvaldyti ir aklumo išvengti. Pagrindiniu glaukomos gydymo metodu išlieka akispūdį mažinantys lašai, nors lazerinis glaukomos gydymas tampa vis svarbesniu gydymo būdu. Žurnalo puslapiuose jau nemažai rašėme apie šią ligą. Siūlome keletą naujesnių aspektų. Diagnozavus glaukomą, paskyrus tinkamą gydymą ir ligą stabilizavus, neretai gali iškilti klausimų, ką galima ir ko negalima daryti sergant glaukoma? Kuo nakties miegas susijęs su glaukoma? Ar kraujo spaudimas susijęs su akių spaudimu? 

Glaukoma ir miegas 

Obstrukcinė miego apnėja – liga, kai būdingi pasikartojantys kvėpavimo pertraukimai miego metu. Pasireiškia tada, kai miegant atsipalaiduoja kvėpavimo takų raumenys ir atsiranda trumpalaikių kvėpavimo sustojimų, lydimų garsaus knarkimo ir oro trūkumo. Kai kuriais atvejais kvėpavimas gali sustoti net kelias minutes ir dėl šios priežasties būdingi trumpalaikiai deguonies trūkumo (hipoksijos) epizodai, kai visame organizme trūksta deguonies ir susidaro per daug anglies dioksido. Riziką miego apnėjai atsirasti didina nutukimas, vyresnis amžius, rūkymas, alkoholio vartojimas, storas kaklas ar nosies pertvaros iškrypimas. Staigūs kvėpavimo sustojimai sąlygoja dažnus nubudimus naktį, nekokybišką miegą ir nuovargį dienos metu. Žinoma tai, kad miego apnėja gali lemti padidėjusį kraujo spaudimą. 

Sergant glaukoma, dažniausiai dėl nuolat padidėjusio akies spaudimo pažeidžiamos regos nervo skaidulos ir pradeda siaurėti akiplotis iš periferijos. Regos nervo skaidulų žūtis yra negrįžtama, todėl labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau. 

Ir nors obstrukcinė miego apnėja tiesiogiai glaukomos nesukelia, tačiau net keli didesnės apimties tyrimai parodė, kad sergančiųjų miego apnėja rizika susirgti glaukoma yra didesnė, nei neturinčių šios problemos. Viena didelė studija tyrė daugiau kaip 4,5 milijono pacientų ir nustatė, kad obstrukcine miego apnėja sergantys žmonės turi net 40 procentų didesnę riziką glaukomai išsivystyti. 

Tyrėjai iki šiol iki galo negali paaiškinti tikslaus mechanizmo, kodėl šios dvi ligos yra susijusios. Vienas svarbesnių glaukomos rizikos veiksnių – padidėjęs akies spaudimas, kuris ir sukelia regos nervo pažeidimą, tad tyrėjai tikėjosi nustatyti akispūdžio padidėjimą miego apnėjos epizodų metu. Įdomu tai, kad tyrimų metu buvo matuotas akispūdis miego metu, tačiau jis nebuvo padidėjęs. Atvirkščiai – kvėpavimo sustojimų metu akispūdis sumažėjo. Todėl mokslininkams teko atmesti šią teoriją ir dabar vyraujanti hipotezė teigia, kad šios dvi ligos gali būti susijusios tuo, jog kvėpavimo sustojimo metu kraujotakoje nėra pakankamai deguonies, kuris ir sąlygoja regos nervo pažeidimą. Kadangi obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama miego tyrimo (polisomnografijos) metu ir kitus papildomus tyrimus, ypač akių, miego metu atlikti yra gana sudėtinga, tikslių duomenų dar trūksta ir mokslininkai tikisi ateityje ryšį tarp glaukomos ir miego patyrinėti plačiau. 

Ar susijęs kraujo spaudimas su akių spaudimu? 

Neretai glaukoma sergantys pacientai ieško priežasčių, kurios gali sukelti akių spaudimo padidėjimą. Dažnai konsultacijos metu iškyla klausimas, ar padidėjęs kraujo spaudimas gali didinti akių spaudimą ir taip skatinti glaukomos progresavimą? Atsakymas galėtų būti ir taip, ir ne. Kraujo ir akių spaudimas yra susiję, tačiau tiesiogiai nepriklauso vienas nuo kito. 

Padidėjęs kraujo spaudimas gali sąlygoti akispūdžio padidėjimą dėl padidėjusios kraujo tėkmės ir pablogėjusios akies skysčio nutekėjimo sistemos būklės, tačiau vis tik akyje tam tikri mechanizmai sugeba reguliuoti akies skysčio nutekėjimą ir akispūdį nepriklausomai nuo labai aukšto kraujo spaudimo. Kita vertus, sumažėjęs kraujo spaudimas gali sąlygoti mažesnį kraujo pritekėjimą regos nervui, o būtent regos nervo skaidulos yra labai svarbios esant glaukomai. 

Kai kurie kraujo spaudimą mažinantys medikamentai gali mažinti ir akių spaudimą, tačiau šis gretutinis poveikis yra teigiamas tiems, kam diagnozuota glaukoma, kadangi glaukomos gydymo tikslas ir yra mažinti akių spaudimą. 

Ir nors kraujo ir akių spaudimas yra susiję, tačiau gali būti, kad žmogaus kraujo spaudimas aukštas, o akių spaudimas žemas, ir atvirkščiai. 

Ko negalima daryti sergant glaukoma? 

Glaukoma nėra ta liga, kai akių gydytojai griežtai lieptų laikytis tam tikro režimo ir vengti kai kurių hobių ar imtis gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau yra tam tikrų rekomendacijų, kurias pravartu žinoti sergantiesiems glaukoma. Dauguma rekomendacijų yra susijusios su akispūdžio padidėjimo rizika, kadangi glaukomos gydymo tikslas – akispūdį mažinti. 

Dėl trumpalaikių akispūdžio padidėjimo epizodų glaukoma sergantiems pacientams rekomenduojama vengti: 

• Jogos pozų, kurių metu kūno padėtis yra aukštyn kojomis: kai galva yra žemiau negu kūnas. Pavyzdžiui, stovėjimas ant galvos, pečių. Vietoj šių pozų geriau rinktis sėdimas ar tempimo pozas. 

• Jėgos pratimų, kurių metu sulaikomas kvėpavimas atliekant sunkaus svorio kėlimą. Pavyzdžiui, sunkių svorių, štangų kilnojimas. Vietoj to rekomenduojama rinktis vidutinio sunkumo pratimus su kvėpavimo kontrole. 

• Pirčių ir karšto vandens kubilų, kadangi ilgalaikis buvimas itin karštoje patalpoje ar karštame vandenyje gali sukelti dehidrataciją ir laikiną akispūdžio pakilimą. 

• Didelio kofeino ir alkoholio kiekio, kuris dėl dehidratacijos taip pat sukelia laikiną akispūdžio padidėjimą. Keli puodeliai kavos per dieną ar saikingas alkoholio vartojimas neturėtų turėti neigiamo poveikio, tačiau čia galioja gyvenimiška taisyklė: ,,kas per daug, tas nesveika“. 

• Tabako ir marihuanos rūkymo dėl galimos žalos regos nervui esant deguonies trūkumui. Nors marihuana mažina akių spaudimą ir ironiškai gali būti rekomenduojama glaukoma sergantiems pacientams kaip laikinas gydymo būdas, tačiau jokiose gydymo gairėse šio gydymo būdo nėra dėl didesnio žalingo poveikio ir neigiamos įtakos regos nervo kraujotakai. 

• Staigaus didelio vandens kiekio suvartojimo vienu metu, kuris gali sąlygoti akispūdžio padidėjimą. Įprastas vandens kiekis per visą dieną glaukomai įtakos tikrai neturi, tačiau, pavyzdžiui, vienu kartu išgerto litro ar daugiau kiekis turi neigiamą poveikį visam organizmui, ne tik akims. 

Nuotrauka. Laiku nustačius ligą ir tinkamai laikantis gydymo režimo glaukomą galima suvaldyti ir aklumo išvengti / www.pexels.com nuotr. 

Biure užfiksuota snaudžianti moteris, pasidėjusi galvą ant šviesaus darbo stalo. Ji vilki tamsų švarką, kuris ant sprando kiek pakilęs ir susiraukšlėjęs. Dešinioji ranka padėta po dešiniuoju skruostu, o kairiosios pirštai liečia nešiojamojo kompiuterio mygtukus. Moters tamsūs, trumpi plaukai apačioje banguojasi. Moters veidas atrodo ramus – akys užmerktos, plonos lūpos švelniai šypsosi, lyg ji sapnuotų kažką malonaus. Jai iš kairės ant stalo padėti stambūs, stačiakampiai akiniai tamsiais rėmeliais, tamsi užrašinė ir vielinis krepšelis su smulkiais daiktais. Susiliejusiame fone stovi vešlus augalas sudėtiniais pirštuotais lapais. Atrodo, kad moteris užsnūdo vidury darbo, galbūt kompiuteryje rašydama kažką labai nuobodaus.