LASS Molėtų rajono filiale netrūksta šilumos tiesiogine šio žodžio prasme. Filialas neseniai įsigijo naują viryklę su puikia orkaite, tad sočių ir gardžių valgių kvapai dažnai vilioja ne vien filialo narius. Cepelinai, tortai, sriubos, troškiniai, naujų, neišbandytų patiekalų gaminimas – tai tik nedidelis molėtiškes būrin pritraukiantis akcentas. Tačiau už žemiškus skonius daug labiau buria ne visuomet garsiai išsakoma mintis, kad esame sukurti padėti vienas kitam. 

Suvienyti regėjimo sunkumų ne kartą esame patyrę pagalbos reikšmę: kaip laiku pasakytas žodis ar ištiesta ranka padeda nesuklupti, nepasiduoti, susigyventi. Gal todėl gera susibūrus draugėn nuveikti kažką, kuo galima pasidalyti su tais, kam labiausiai reikia – kūdikiais ir senyvais, kariais Ukrainoje ir artimais kaimynais. Svarbu, kad dalijimosi šiluma pasiektų jos stokojančius. 

Viršelyje – LASS Molėtų rajono filialo narės su mezginiais savanorystės projektams / filialo archyvo nuotr. 

Apvali kovo mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje keturios moterys šviesioje patalpoje prie didelio stalo užsiima mezgimo darbais. Kairėje pusėje ant pilkos sofos sėdinti vidutinio amžiaus moteris, vilkinti garstyčių spalvos megztinį, mezga juodą kojinę. Jos trumpi šviesūs plaukai sušukuoti į dešinę galvos pusę, o lūpos iš susikaupimo kiek papūstos. Dešiniau prie stalo kampo sėdi jauna moteris, vilkinti tamsią palaidinę ir šviesų švarką, ant kurio pečių krenta šviesinti plaukai. Ji dešine ranka laiko storą geltoną kilpinį siūlą, su kuriuo dirba kitoje kampo pusėje sėdinti vyresnio amžiaus ponia. Moteris pravėrusi lūpas atidžiai stebi besidarbuojančias ponios rankas. Pastaroji vilki baltą megztinį juodais raštais ir yra palenkusi žilą galvą virš dirbinio. Šalia jos sėdi vidutinio amžiaus moteris, vilkinti geltoną bluzoną, šonuose papuoštą vertikaliomis juodomis, mėlynomis ir raudonomis juostelėmis. Jos tamsūs plaukai susukti į kuodą ant viršugalvio, o geltonais siūlais mezgančios rankos pritrauktos prie pat susitelkusio veido, kurio kaktoje susimetusios vertikalios raukšlelės. Ant stalo pridėta įvairiaspalvių siūlų ir kojinių, kitokių mezginių – jų gamoje nesunkiai galima įžiūrėti Lietuvos vėliavos spalvas. Kairėje į kadrą patenka dalis aukšto smulkialapio augalo baltais žiedais arba uogomis. Dešinėje pro lango kampą matyti medis ir rudas pastatas, ant palangės stovi žaliuojantis vazoninis augaliukas. Mezgėjos atrodo pasinėrusios į veiklą, kurios rezultatai papildys kojinių kolekciją. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnės nuotraukos kairėje pusėje matyti, kad augalas yra į beržą panašus medelis baltu kamienu su juodomis dėmėmis, o dešinėje – daugiau pastato ir spalvingas dovanų maišelis ant palangės. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje beveik visiškai uždengiamas medelis ir dalis artimiausių kojinių. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato artimiausių kojinių, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl beveik visai nematyti kojinių. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti jaunos moters baltu švarku ir iš dalies ją supančių ponių. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik jauną moterį baltu švarku ir abipus jos sėdinčių ponių pečius.